Thiopental Sandoz

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Thiopental Sandoz 1 g milteliai injekciniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename flakone yra 1000 mg tiopentalio natrio.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Milteliai injekciniam tirpalui ruošti.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Tiopentalis vartojamas:
- trumpalaikei anestezijai sukelti,
- anestezijos pradžiai sukelti,
- traukuliams (pvz., atsirandantiems anesteziją sukeliant inhaliuojamaisiais anestetikais arba jais sukeltai anestezijai praėjus) malšinti.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas
Terapinė tiopentalio dozė labai skiriasi. Ją visuomet būtina nustatyti atsižvelgiant į sukeliamą poveikį. Toliau pateiktas dozavimas yra tik orientacinis.
Paprastai dozė turi būti proporcinga kūno svoriui. Anestezijos pradžiai įprastinė dozė yra 2-5 mg/kg kūno svorio. Kad būtų galima nustatyti organizmo reakciją į vaistą, pradinę dozę (suaugusiam žmogui 25-75 mg) suleidus, pacientą būtina apie 60 sekundžių stebėti, po to injekuoti didesnę.

Anestezija
Anestezijos pradžiai sukelti. Įprastinė pradinė dozė yra 200-400 mg., pakartotinė3-5 mg/kg kūno svorio. Ji leidžiama į veną 10-15 sek. (tol, kol anestezijos laipsnis tampa reikiamas).
Trumpalaikei anestezijai sukelti. Įprastinė dozė yra 400-800 mg. Daugiau nei 1000 mg leisti draudžiama, nes vaistas organizme gali kauptis.

Vaikams
Ne vyresniems kaip 5 metų vaikams rekomenduojama į veną injekuoti 2-7 mg/kg kūno svorio dozę.

Traukuliams malšinti
Rekomenduojama dozė yra 75-125 mg. Traukuliams, kuriuos sukelia lokalaus poveikio anestetikai, slopinti reikia į veną per 10 min. suleisti 125-250 mg dozę.

Narkotikų pagalba atliekamai psichoanalizei ir sintezei
Pradžioje reikia lėtai į veną leisti 100 mg/min., liepiant pacientui skaičiuoti nuo 100 atgal. Kai tik jis užmiega, injekciją reikia nutraukti. Ligonis turi būti iš dalies budrus, kad galėtų atsakyti į klausimus.
Senyviems žmonėms ir pacientams, kuriems yra šokas, dehidracija, sunki anemija, heperkaliemija, toksemija, miksedema, medžiagų apykaitos sutrikimas, inkstų ar kepenų liga, dozę reikia mažinti. Žmonėms, kuriems yra sunkus priklausomumas nuo alkoholio ar vaistų, vien tiopentaliu sukelti anesteziją gali būti sunku, todėl gali reikėti kartu vartoti ir kitokių anestetikų.
Nutukusiems žmonėms ir pacientams, kuriems buvo atlikta premedikacija arba per paskutines 36 val. buvo sukelta anestezija, reikiamai anestezijai sukelti gali užtekti mažesnės tiopentalio dozės.

Vartojimo būdas
Tiopentalio tirpalas leidžiamas tik į veną.

4.3 Kontraindikacijos

- Padidėjęs organizmo jautrumas tiopentaliui arba kitokiems barbitūratams.
- Ūminis apsinuodijimas alkoholiu, analgetikais, migdomaisiais arba psichotropiniais vaistais.
- Sunkioji miastenija, kvėpavimo nepakankamumas arba vagotonija, astminė būklė, sunki dispnėja, sunki kardiomiopatija, širdies aritmija, sunkus šokas, ūminė hepatinė porfirija, sunkus kepenų arba inkstų nepakankamumas, sunkus medžiagų apykaitos sutrikimas.
Be to, atsargiai šio preparato būtina leisti senyviems žmonėms ir ligoniams, kuriems yra širdies ir kraujagyslių liga, bronchinė astma, antinksčių funkcijos nepakankamumas, hipovolemija, sepsis ar raumenų distrofija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Tiopentalio tirpalą gali leisti tik medikas, turintis anestezijos įgūdžių. Arti reikia turėti dirbtinio kvėpavimo įrangą, kadangi suleidus tirpalą greitai arba didelę dozę galimas kvėpavimo slopinimas. Reikia imtis įprastinių priemonių (tinkama padėtis, intubacija), kad kvėpavimo takai būtų laisvi.
Tiopentalio tirpalo per apsirikimą suleidus į arteriją, tuo pat pasireiškia jos spazmas, gali atsirasti trombozė ir gangrena. Tokiu atveju būtina tuoj pat imtis reikiamų gydymo priemonių: blokuoti žasto rezginį, sušvirkšti į arteriją prokaino ir antikoaguliantų.
Jeigu tiopentalio tirpalo patenka šalia venos, audiniai pažeidžiami mažiau, todėl specifinis gydymas nereikalingas. Injekcijos vietoje atsiradusį skausmą ir sukietėjimą galima sumažinti uždėjus karštą kompresą ir injekavus į pažeistą vietą fiziologiniu tirpalu atskiesto prokaino ir (arba) hialuronidazės preparatų.

4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Tiopentalis ir alkoholis, antihistamininiai ar kitokie centrinę nervų sistemą slopinantys preparatai stiprina vienas kito poveikį.
Barbitūratai, indukuodami kepenų mikrosomų fermentus, silpnina jų metabolizuojamų vaistų, pvz., steroidinių hormonų, hormoninių kontraceptikų, kumarinų grupės antikoaguliantų, griseofulvino, fenilbutazono, fenazono, fenitoino ir kt., veiksmingumą. Fenotiazinai, pvz., chlorpromazinas, bei rezerpinas stiprina tiopentalio sukeliamą bradikardiją ir hipotenziją. Kraujospūdį mažinantį tiopentalio poveikį stiprina ir kitokie antihipertenziniai preparatai, pvz., diuretikai.
Valprojinė rūgštis tiopentalio poveikį stiprina, o tranilciprominas ilgina. Tiopentalis stiprina toksinį metotreksato poveikį.
Kraujotaką slopinantį tiopentalio poveikį stiprina kitokie medikamentai, sukeliantys pirminį ar antrinį slopinimą kraujotakai. Tiopentalio poveikį gali naikinti aminofilinas. Skysčio, kurį sumaišius su tiopentaliu atsiranda drumzlių, kartu su paruoštu tiopentalio tirpalu leisti negalima.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Per placentos barjerą tiopentalio prasiskverbia. Nėščių moterų gimdos tonuso jis neveikia. Vaisto injekavus į veną, didžiausia koncentracija virkštelės kraujotakoje atsiranda po 2-3 min. Tiopentalio vartojant akušerinės operacijos metu, naujagimiui galimas centrinės nervų sistemos slopinimas. Nėščioms moterims šio medikamento galima leisti tik būtiniausiu atveju ir tik mažiausią veiksmingą dozę. Bendra dozė negali būti didesnė nei 250 mg.
Į motinos pieną tiopentalio patenka mažai, net ir suleidus didelę dozę.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Tiopentalio suleidus, psichomotorinė veikla trikdoma maždaug 24 valandas, todėl ambulatorijoje gydomiems ligoniams, neturintiems palydovo, jo injekuoti negalima. Po vaisto injekcijos vairuoti ar
valdyti mechanizmus negalima 24 valandas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Sukeliant anesteziją, ypač vaisto suleidus greitai, galimas kosulys, čiaudulys, žagsulys, gerklų ir bronchų spazmas. Anesteziją sukeliant greituoju būdu arba vaisto perdozavus, gali pasireikšti centrinis kvėpavimo slopinimas ir apnėja. Nuo injekcijos greičio priklauso ir širdies veiklos slopinimas. Gali padažnėti širdies ritmas, sumažėti širdies išstumiamo kraujo tūris bei kraujospūdis. Tuoj pat po injekcijos paprastai atsiranda refleksinis per didelis dirglumas, todėl operuojant kaklo sritį gali sustoti širdis. Vadinasi, prieš operaciją būtina vartoti atropino.
Pavieniams ligoniams gali pasireikšti alerginė reakcija: anafilaksinis šokas, kvėpavimo ar kraujotakos slopinimas, širdies aritmija.
Buvo imuninės hemolizinės anemijos, susijusios su inkstų funkcijos nepakankamumu bei stipininio nervo paralyžiumi, atvejų. Ligoniui prabundant ir anestezijai praėjus, gali atsirasti raumenų trūkčiojimas, drebulys, hipotermija, ilgalaikis mieguistumas, konfūzija bei amnezija. Po operacijos retai galimas vėmimas.
Jeigu į veną leidžiamas didesnės koncentracijos tiopentalio tirpalas, gali pasireikšti tromboflebitas. Injekcijos vieta gali skaudėti net ir tuo atveju, jei įprastinės koncentracijos tirpalas į veną leidžiamas tinkamai.

4.9 Perdozavimas

Ūminė intoksikacija pasireiškia kraujospūdžio kritimu, net šoku. Dėl širdies funkcijos
slopinimo gali pasireikšti plaučių edema. Gali kristi kūno temperatūra, sustoti kvėpavimas.

Gydymas. Reikia normalizuoti kūno temperatūrą, jei sustoja kvėpavimasdaryti dirbtinį kvėpavimą. Tiopentalio išskyrimą iš organizmo galima pagreitinti stiprinant diurezę ir atliekant pilvaplėvės dializę arba hemodializę.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Tiopentalis yra labai trumpai veikiantis barbitūratas, vartojamas intraveninei narkozei sukelti. Jautrumo skausmui vaistas nemažina, skausmo refleksų neslopina. Jo sukeliama analgezija labiau priklauso nuo narkotizuojamojo poveikio. Raumenys neatpalaiduojami tol, kol anestezija nestipri. Vaistas mažina intrakranialinį spaudimą. Koks molekulinis tiopentalio veikimo būdas, mažai žinoma. Anesteziją jis sukelia slopindamas neuronų jaudinimą. Pirmiausiai tiopentalis veikia gumburą: slopina kylančiąją tinklinę aktyvuojančiąją sistemą, todėl signalas nepatenka į žievę. Intrakranialinis spaudimas mažėja dėl anestezinio vaisto poveikio. Tiopentalis, didindamas smegenų kraujagyslių pasipriešinimą, mažina smegenų kraujotaką ir kraujo tūrį smegenyse.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Suleidus terapinę tiopentalio dozę į veną, sąmonė prarandama ne vėliau, kaip po 30-40 sekundžių. Per tolesnes 40 sekundžių anestezija gali stiprėti. Anestezija trunka 5-10 min., po to prasideda postanestezinio miego laikotarpis, trunkantis 10-30 min. Tinkamiausia anestezija yra 5-8 min.
Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi 84 proc. tiopentalio. Pradžioje vaisas patenka į tuos organus, kurių kraujotaka intensyvi (pvz., smegenis, širdį, kepenis, plaučius), tačiau po to greitai nunešamas į raumenis. Per 15-30 min. po injekcijos koncentracija kraujyje ir raumenyse suvienodėja. Anestezijos trukmę daugiausiai lemia vaisto patekimo iš smegenų į raumenis greitis. Riebaliniai audiniai perfuzuojami mažai, todėl juose vaisto koncentracija tokia kaip plazmoje tampa po 1,5-2,5 val. Tiopentalis metabolizuojamas daugiausiai kepenyse, maža dozės dalis metabolizuojama inkstuose ir smegenyse. Per 1 val. metabolizuojama 10-15 proc. dozės. 3-5 proc. dozės desulfoninimo būdu verčiama anestetiku pentobarbitaliu. Tiopentalio eliminaciją lemia jo išplovimo iš riebalinio audinio greitis. Į veną sušvirkštos vienkartinės dozės pusinės eliminacijos trukmė yra 3-8 val. Dėl medikamento perskirstymo po kartotinių dozių injekcijų padidėja ir anestezijos trukmė, ir stiprumas.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksinis vienkartinės dozės poveikis
Į veną injekuoto tiopentalio LD50 pelėms yra 78 mg/kg kūno svorio, šunims36 mg/kg kūno svorio. Jūros kiaulytėms į pilvaplėvės ertmę sušvirkšto vaisto LD50 yra 47-57 mg/kg kūno svorio, triušiams sušvirkšto į veną, pavartoto enteriniu būdu arba instiliuoto į tiesiąją žarnąatitinkamai 35 mg/kg, 600 mg/kg ir 110 mg/kg kūno svorio. Žiurkėms į veną injekuoto vaisto LD50 yra 61 mg/kg, suleisto į pilvaplėvės ertmę115--130 mg/kg, sugirdyto158 mg/kg, instiliuoto į tiesiąją žarną102 mg/kg kūno svorio.

Toksinis pakartotinių dozių poveikis
Lėtinis toksinis tiopentalio poveikis tirtas su 12 šunų, kuriems į veną buvo leidžiama 25 mg/kg kūno svorio dozė: keturiems iš jų ši dozė buvo švirkščiama 3 kartus per savaitę, o penkiems ji buvo leidžiama kasdien 30-40 dienų. Kas 2 savaitės atliktų kepenų biopsijos tyrimų rezultatai tokie: atsirado hepatocitų riebalinė distrofija, ypač centrinės venos srityje. Tipiška riebalinė kepenų distrofija pasireiškė vienam gyvūnui, kuris nugaišo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Pagalbinių medžiagų vaisto sudėtyje nėra.

6.2 Nesuderinamumas

Tiopentalis chemiškai nesuderinamas su tirpalais, kurių pH mažas, ir su oksidatoriais. Nesuderinamumas pasireiškia ir su kai kuriais vaistais, pvz.: amikacinu, penicilinais, cefalosporinais, kodeinu, efedrinu, morfinu, fenotiazinais, suksametoniu bei tubokurarinu.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Tiopentalį reikia laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje, tamsioje vietoje.

6.5 Pakuotė

1 g tiopentalio buteliukai tiekiami pakuotėse ligoninėms po N25.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu peparatu instrukcija

Tiopentalio miltelius reikia tirpinti injekcijų vandenyje. Rekomenduojama tirpalo koncentracija yra 2,5-5 proc., vandeninis 3,4 proc. tirpalas būna izotoninis.
Kaip ruošti norimos tiopentalio koncentracijos tirpalą, nurodyta lentelėje.

Koncentracija ()
Koncentracija (mg/ml)
Tiopentalio kiekis (g)
Injekcinio vandens kiekis (ml)
2,5
3
4
5
25
30
40
50
1
1
1
1
40
33 1/3
25
20

Paruoštame tirpale konservantų nėra, todėl jį būtina švirkšti nedelsiant. Galima injekuoti skaidrų, ką tik paruoštą tirpalą. Jeigu jis drumstas arba flakono turinys nevisiškai ištirpęs, leisti negalima. Prieš tiopentalio injekciją visuomet, net ir prieš trumpą operaciją, būtina premedikacija anticholinerginiais preparatais, pvz., atropinu, (jei reikia, jo galima sušvirkšti į veną).