Alerginis rinitas (AR) – dažna pediatrinė liga, kurią sukelia alergeno ir imunoglobulino E (IgE) sukeltas nosies gleivinės užburkimas. Jam būdingas priepuolinis čiaudulys, rinorėja, nosies užsikimšimas, nosies, akių ir gomurio niežulys. Gali pasireikšti ir užnosinis lašėjimas, sudirgimas, silpnumas. AR nėra pavojingas gyvybei, tačiau yra viena dažniausių apsilankymo pas pediatrą priežasčių [1–4]
Dažniausia AR komplikacija – bronchų astma [3–5]. Remiantis tyrimų duomenimis, 40 proc. AR sergančių pacientų serga bronchų astma, o 30–80 proc. bronchų astma sergančiųjų kartu serga ir AR [6].
Sergamumas AR yra pasaulinio lygio problema. Spėjama, kad per pastaruosius 3 dešimtmečius sergamumo AR dažnis padidėjo triskart, ypač išsivysčiusiose šalyse. Šiandien turimais duomenimis, priklausomai nuo šalies, AR serga apie 10–40 proc. populiacijos, be to, ši liga vargina 2–25 proc. vaikų [5, 7, 8].
AR skirstomas į sezoninį ir nuolatinį [9]. Remiantis AR ir jo įtakos astmai ARIA klasifikacija (pagal anglišką tyrėjų grupės abreviatūrą Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma), AR gali būti [8, 9]:
- Protarpinis, kai simptomai trunka:
- <4 dienas per savaitę.
- Ar <4 savaites iš eilės.
- Persistuojantis, kai simptomai trunka:
- >4 dienas per savaitę.
- Ir >4 savaites iš eilės.
- Švelnūs simptomai, kai nesukelia:
- Miego sutrikimų.
- Nesutrikdo aktyvumo dieną.
- Nesutrikdo mokymosi ar darbo.
- Vidutinio sunkumo ir sunkūs simptomai, kai pasireiškia vienas ar daugiau simptomų:
- Miego sutrikimas.
- Dienos aktyvumo, laisvalaikio, sporto sutrikdymas.
- Varginantys simptomai.
Simptomai gali sukelti ne tik fizinių komplikacijų, bet ir sutrikdyti psichiką. Sutikus kvėpavimui, išsibalansuoja miego ciklas, vaikams ir jauniems suaugusiems tampa sunkiau susikaupti ir mokytis [5].
Gydymas
Aplinkos kontrolė ir alergeno vengimas
Pacientai, sergantys AR, turėtų vengti kontakto su cigarečių dūmais, gyvūnais ir alergenais, kurie sukelia simptomus [3].
Nėra pateikiama galutinių išvadų, ar dulkių erkučių vengimas padeda išvengti AR. Tiesa, daugelyje rekomendacijų alergiškiems asmenims patariama naudoti dulkių erkutėms nepralaidžius čiužinius ir pagalvių užvalkalus [3].
Farmakoterapija
Sergantiems AR pacientams medikamentinis gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomų pasireiškimo dažnį, sunkumą ir gydymo toleravimą.
Peroraliniai antihistaminiai vaistai
Histaminas – labiausiai ištirtas alerginės reakcijos mediatorius. Jis sukelia lygiųjų raumenų susitraukimą, gleivių išsiskyrimą, didina kraujagyslių pralaidumą ir sensorinio nervo stimuliaciją, o tai sukelia AR simptomus [3].
Pirmos kartos antihistamininiai vaistai, pavyzdžiui, klemastinas, gali sukelti sedaciją, silpnumą, sutrikdyti psichinę būklę. Šie nepageidaujami reiškiniai išsivysto, nes senesnieji antihistamininiai vaistai yra tirpūs riebaluose, todėl greičiau prasiskverbia per kraujo ir smegenų barjerą, palyginti su antros kartos antihistamininiais vaistais. Pirmos kartos antihistamininių vaistų vartojimas yra susijęs su blogesniu mokymusi, o suaugusiesiems sutrikdo gebėjimą vairuoti, padidina eismo įvykių riziką [3].
Antros kartos antihistamininiai vaistai sukelia mažiau nepageidaujamų reiškinių, silpnesnę sedaciją (išskyrus cetiriziną). Šių vaistų molekulinė struktūra yra kitokia, todėl jie sunkiau įveikia kraujo ir smegenų barjerą, be to, neveikia adrenerginių, muskarininių ir dopaminerginių centrinės nervų sistemos receptorių [3, 11].
Bilastinas – labai selektyvus histamino receptoriams antros kartos medikamentas. Europoje bilastinas yra patvirtintas vaikų gydymui. Tyrimai rodo, kad šis vaistas 2–12 metų vaikams yra saugaus profilio, gerai toleruojamas, kai yra vartojamas po 10 mg 1 k./d. [3, 11]. Vyresniems nei 12 metų vaikams rekomenduojama bilastino dozė yra 20 mg 1 k./d. [11]. Palyginti su placebu ir cetirizinu, bilastinas mažiau veikė centrinę nervų sistemą (mieguistumas, silpnumas) [12].
Antihistamininiai vaistai efektyviai sumažina histamino mediacijos sukeltus simptomus, kurie susiję su AR, bet yra mažiau efektyvūs gydant nosies užgulimą, akių simptomus, palyginti su intranazaliniais kortikosteroidais. Kadangi jie pradeda veikti po 15–30 min, yra saugūs vaikams nuo 2 metų – antros kartos antihistamininiai medikamentai yra naudingi daugeliui pacientų.
Intranazaliniai antihistamininiai vaistai
Palyginti su oraliniais antihistamininiais vaistais, intranazalinių antihistaminų (IA) privalumas yra didesnės vaisto koncentracijos patekimas į pažeidimo vietą (mažiau sukelia nepageidaujamų reiškinių) ir vaisto poveikis, kurias pasireiškia jau po 15 min. jo pavartojimo [3, 8]. Dažniausi nepageidaujami reiškiniai yra kartumas burnoje, galvos skausmas, nosies sudirgimas, kraujavimas iš nosies, sedacija [3].
Intranazaliniai kortikosteroidai
Šie vaistai, sumažindami uždegiminių ląstelių antplūdį ir inhibuodami citokinų išsiskyrimą, mažina gleivinės uždegimą. Jų poveikis pasireiškia po mažiau nei 30 min., nors veikimo pikas gali būti pasiektas po kelių valandų ar kelių dienų. Tyrimai rodo, kad IK yra veiksmingesni už peroralinius ir intranazalinius antihistamininius vaistus gydant persistuojantį ar sunkios eigos AR [3].
Dažniausi nepageidaujami IK reiškiniai yra gerklės sudirgimas, kraujavimas iš nosies, nosies skausmas, deginimas, sausumas. Nors yra manoma, kad IK, slopindami hipotalamo-pagumburio ašį, gali sukelti sisteminius nepageidaujamus reiškinius, tačiau tyrimai rodo, kad šis efektas šiuo metu naudojamiems IK nėra būdingas. Tyrimais neįrodytas ir galimas skeleto augimo sutrikimas bei antinksčių aktyvumo sumažėjimas 1–3 metų vaikams. Pacientai, ilgai vartojantys IK, visada įspėjami dėl galimo augimo sutrikimo [3, 10].
Dekongestantai
Peroraliniai ir intranazaliniai dekongestantai pagerina nosies užburkimą sergant AR, nes veikia adrenerginius receptorius, kurie sukelia vazokontrikciją nosies gleivinėje ir sumažina uždegimą [3, 8].
Dažniausi intranazalinių dekongestantų sukeliami nepageidaujami reiškiniai yra čiaudulys, nosies sausumas. Nerekomenduojama šių vaistų vartoti ilgiau nei 3–5 dienas, nes gali išsivystyti vaistų sukeltas rinitas ar pasireikšti grįžtamasis nosies užsikimšimas [8]. Peroraliniai dekongestantai gali sukelti galvos skausmą, padidėjusį kraujo ar akies spaudimą, drebulį, šlapimo susilaikymą, galvos svaigimą, tachikardiją, nemigą. Šie medikamentai turėtų būti atsargiai skiriami pacientams, sergantiems kardiovaskulinėmis ligomis, glaukoma, hipertiroidizmu [8].
Kiti medikamentai, pavyzdžiui,intranazaliniai kromolinai, anticholinerginiai medikamentai, leukotrienų receptorių antagonistai, nėra pirmojo pasirinkimo vaistai, nes vaikams jie nėra tokie efektyvūs ir tinkami. Imunoterapija turėtų būti apsvarstoma esant vidutinio sunkumo ir sunkios eigos AR, kai įprastinė medikamentinė terapija nėra efektyvi ar norima išvengti ilgalaikio vaistų vartojimo. Šis gydymo būdas pakeičia natūralią AR eigą, mažą dozę alergeno vartojant sušvirkščiant į poodį ar vartojant po liežuviu. Veiksmingumas gali tęstis 7–12 metų [3].
Apibendrinimas
AR sutrikdo ne tik fizinę vaiko sveikatą, bet ir psichiką. Labai svarbu nustatyti ligos sunkumo laipsnį ir skirti atitinkamą, individualiu atveju tinkamiausią pacientui gydymą.
Modesta Petravičiūtė
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos
LITERATŪRA
1. Wallace DV, Dykewicz MS, Bernstein DI, et al. The diagnosis and management of rhinitis: an updated practice parameter. J Allergy Clin Immunol. 2008 Aug;122(2 Suppl):S1-84.
2. Barr JG, Al-Reefy H, Fox AT, Hopkins C. Allergic rhinitis in children. BMJ. 2014 Jul 1;349:g4153.
3. Sur DKC, Plesa ML. Treatment of Allergic Rhinitis. Am Fam Physician. 2015 Dec 1;92(11):985–92.
4. Mahr TA, Sheth K. Update on Allergic Rhinitis. Pediatr Rev. 2005 Aug 1;26(8):284–9.
5. Izquierdo-Domínguez A, Valero AL, Mullol J. Comparative analysis of allergic rhinitis in children and adults. Curr Allergy Asthma Rep. 2013 Apr;13(2):142–51.
6. Kim H, Bouchard J, Renzix P. The link between allergic rhinitis and asthma: A role for antileukotrienes? Can Respir J J Can Thorac Soc. 2008 Mar;15(2):91–8.
7. Bauchau V, Durham SR. Prevalence and rate of diagnosis of allergic rhinitis in Europe. Eur Respir J. 2004 Nov;24(5):758–64.
8. Brożek JL, Bousquet J, Agache I, Agarwal A, Bachert C, Bosnic-Anticevich S, et al. Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma (ARIA) guidelines—2016 revision. J Allergy Clin Immunol. 2017 Oct 1;140(4):950–8.
9. Demoly P, Allaert F-A, Lecasble M, Bousquet J, PRAGMA. Validation of the classification of ARIA (allergic rhinitis and its impact on asthma). Allergy. 2003 Jul;58(7):672–5.
10. Pharmacologic Treatment of Seasonal Allergic Rhinitis: Synopsis of Guidance From the 2017 Joint Task Force on Practice Parameters. – PubMed – NCBI [Internet]. [cited 2019 Apr 1]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29181536
11. Novák Z, Yáñez A, Kiss I, Kuna P, Tortajada-Girbés M, Valiente R, et al. Safety and tolerability of bilastine 10 mg administered for 12 weeks in children with allergic diseases. Pediatr Allergy Immunol. 2016 Aug;27(5):493–8.
12. Kuna P, Bachert C, Nowacki Z, van Cauwenberge P, Agache I, Fouquert L, et al. Efficacy and safety of bilastine 20 mg compared with cetirizine 10 mg and placebo for the symptomatic treatment of seasonal allergic rhinitis: a randomized, double-blind, parallel-group study. Clin Exp Allergy J Br Soc Allergy Clin Immunol. 2009 Sep;39(9):1338–47.
