Selenas yra svarbus mikroelementas, prisidedantis prie normalios imuninės sistemos veiklos, skydliaukės funkcijos ir apsaugos nuo oksidacinio streso. Dažnai pabrėžiama, kad geriausia seleną gauti natūraliai – su maistu, nes taip organizmas jį pasisavina efektyviausiai. Vis dėlto praktikoje ne visada lengva užtikrinti pakankamą jo kiekį vien mityba. Tai priklauso ne tik nuo valgomo maisto, bet ir nuo to, kokiame regione jis užaugintas, nes seleno kiekis dirvožemyje įvairiose šalyse gali labai skirtis. Eurovaistine.lt siūlomas selenas gali būti papildomas pasirinkimas tais atvejais, kai su maistu šio mikroelemento gaunama nepakankamai.
Kaip selenas patenka į maistą?
Selenas į žmogaus organizmą patenka per natūralią grandinę: pirmiausia jo yra dirvožemyje, iš kurio seleną pasisavina augalai. Vėliau šį mikroelementą gauna gyvūnai, kurie minta augalais, o galiausiai – žmogus su maistu. Dėl šios priežasties seleno kiekis mūsų mityboje labai priklauso nuo aplinkos, kurioje užaugintas maistas.
Augaluose selenas dažniausiai kaupiasi selenometionino forma. Tai viena geriausiai organizmo pasisavinamų seleno formų, todėl augalinis maistas gali būti svarbus šio mikroelemento šaltinis. Gyvūniniuose produktuose selenas randamas selenocisteino ir selenometionino pavidalu – abi šios formos taip pat gerai pasisavinamos organizme.
Svarbu žinoti, kad seleno kiekis maiste tiesiogiai priklauso nuo jo kiekio dirvožemyje. Dėl to tas pats produktas skirtingose šalyse ar regionuose gali turėti labai nevienodą seleno kiekį. Pavyzdžiui, vienur užauginti grūdai ar riešutai gali būti puikus seleno šaltinis, o kitur – turėti jo gerokai mažiau.
Geriausi natūralūs seleno šaltiniai
Kai kurie maisto produktai natūraliai turi daugiau seleno ir gali padėti lengviau užtikrinti pakankamą jo kiekį kasdienėje mityboje.
- Brazilijos riešutai – 1–2 riešutai per dieną dažnai gali patenkinti visą seleno paros normą. Vis dėlto svarbu žinoti, kad seleno kiekis juose labai priklauso nuo augimo vietos, todėl skirtingų riešutų sudėtis gali ženkliai skirtis.
- Tunas ir sardinės – apie 60–80 µg seleno 100 g produkto.
- Krevetės ir kiti jūros vaisiai – maždaug 40–50 µg/100 g.
- Kiaušiniai – apie 15–20 µg viename kiaušinyje.
- Vištiena ir kalakutiena – apie 20–30 µg/100 g.
- Jautiena – apie 18–25 µg/100 g.
- Shiitake grybai – apie 5–10 µg/100 g.
Verta žinoti, kad Lietuvoje užauginti grūdai ir daržovės dažnai nėra gausus seleno šaltinis. Mūsų regiono dirvožemyje šio mikroelemento natūraliai yra palyginti nedaug, todėl vien augalinės kilmės vietinių produktų dažnai nepakanka norint užtikrinti optimalų seleno kiekį organizme.
Ar terminis apdorojimas naikina seleną?
Seleno kiekis maiste gali sumažėti termiškai apdorojant produktus, tačiau dažniausiai pokyčiai nėra labai dideli. Virimas ar kepimas vidutiniškai sumažina seleno kiekį apie 20–40 %, o tai priklauso nuo produkto rūšies ir pasirinkto gaminimo būdo.
Žuvis ir mėsa paprastai išlaiko daugiau seleno nei daržovės, nes jose šis mikroelementas dažniau būna susijęs su baltymais. Dėl to gyvūninės kilmės produktai išlieka gana geru seleno šaltiniu net ir po terminio apdorojimo.
Norint išsaugoti daugiau seleno, žuvį dažniau rekomenduojama virti trumpiau arba kepti ant grotelių, o ne ilgai troškinti. Tuo metu šaldymas seleno kiekiui beveik neturi įtakos, todėl šaldyti produktai gali išlikti geru šio mikroelemento šaltiniu.
Kada natūralaus seleno nepakanka?
Nors subalansuota mityba dažnai padeda gauti pakankamą seleno kiekį, kai kuriais atvejais to gali nepakakti. Didesnė rizika susidurti su seleno stoka būdinga žmonėms, kurie laikosi vegetariškos ar veganiškos mitybos, nes augaliniuose produktuose seleno kiekis labai priklauso nuo dirvožemio, kuriame jie užauginti.
Seleno trūkumo rizika didesnė ir gyvenantiems regionuose, kurių dirvožemyje šio mikroelemento natūraliai yra mažiau. Tai aktualu Lietuvai ir daugeliui Šiaurės Europos šalių. Dėl šios priežasties net įvairi mityba ne visada užtikrina optimalų seleno kiekį organizme.
Didesnis seleno poreikis arba prastesnis jo pasisavinimas gali būti susijęs ir su tam tikromis sveikatos būklėmis. Tai ypač aktualu sergant skydliaukės ligomis ar autoimuniniais sutrikimais, nėštumo ir žindymo laikotarpiu, vyresniame amžiuje bei intensyviai sportuojant. Tokiais atvejais organizmui gali reikėti daugiau seleno nei įprastai.
Natūralus selenas iš maisto ar papildai: kas geriau?
Subalansuota ir įvairi mityba visuomet išlieka svarbiausiu seleno šaltiniu, nes kartu organizmas gauna ir kitų reikalingų maistinių medžiagų. Vis dėlto Lietuvoje vien maisto dažnai nepakanka net ir sveikai besimaitinantiems žmonėms. Taip yra dėl palyginti nedidelio seleno kiekio mūsų regiono dirvožemyje, todėl kai kurie produktai natūraliai turi mažiau šio mikroelemento.
Dėl šios priežasties specialistai kai kuriais atvejais rekomenduoja papildomai vartoti seleno maisto papildus. Renkantis juos, dažniausiai patariama pirmenybę teikti organinėms seleno formoms – selenometioninui ar seleno mielėms. Šios formos paprastai geriau pasisavinamos ir gali ilgiau išlikti organizme.
Šis straipsnis buvo paruoštas UAB „Azeta vaistinė“ užsakymu.
