Vaikų karščiavimas – viena dažniausių kreipimosi į vaikų gydytojus priežasčių. Vis dėlto karščiavimas dažniausiai nepavojingas ir netgi rodo, kad vaiko organizmas kovoja su kenksmingais įsibrovėliais. Karščiavimo metu sukuriamos bakterijoms ir virusams „nepatinkančios“ sąlygos, tuo tarpu imuninės sistemos elementai gali geriau „darbuotis“ jiems tinkamesnėje aplinkoje.
Labai aukštas karščiavimas, viršijantis 39-40 laipsnių Celsijaus, vaikams gali būti žalingas, todėl reikėtų nedelsiant ieškoti tokio temperatūros pakilimo priežasčių. Daugeliu atvejų vaikų karščiavimą galima gydyti namuose, nebent sukarščiavo kūdikis arba labai mažas vaikas, pasirodė tokių simptomų kaip kvėpavimo sunkumai, dusulys arba traukuliai arba vaikas serga kokiomis nors gretutinėmis ligomis. Pateikiame 7 patarimus, praversiančius tuomet, kai sukarščiavo vaikas.
1) Vaiko būklę stebėkite ne tik dieną, bet ir naktį. Vaiko kūno temperatūra neretai labiausiai pakyla paryčiais, kai nustoja veikę vaistiniai preparatai ir (arba) vaikas kurį laiką nebūna gavęs skysčių. Todėl karščiuojančio vaiko būklę akylai stebėti reikia visą parą.
2) Neveskite karščiuojančio vaiko į lauką, į darželį ar į mokyklą. Jei tą pačią parą vaikas dar karščiavo, geriau pasilikti namuose. Į lauką galima eiti kitą parą po pasireiškusio karščiavimo, tačiau „saugiau“ palaukti bent keletą parų, nes karščiavimas vaikams dažnai pasireiškia bangomis.
3) Leiskite vaikui ilsėtis, jei jis to nori arba žaisti neaktyvius žaidimus, jei jis jaučiasi gana gerai. Vangumas ir mieguistumas yra simptomai, dėl kurių reikėtų labiau susirūpinti, ypač jei jie pasireiškia ilgesnį laiką. Jei karščiuojantis vaikas nori užsiimti savo mėgstama veikla, tai gana geras ženklas. Vadinasi, ligos eiga gana gera ir vaikas sveiksta.
4) Bene svarbiausia taisyklė – duokite vaikui kuo daugiau skysčių. Skysčiai reikalingi kūno temperatūros mažinimui. Karščiavimo metu jų poreikis stipriai padidėja. Duokite vaikui vandens, šiltų arbatų, skiestų sulčių. Žindomus kūdikius dažniau maitinkite krūtimi.
5) Atsargiai naudokite fizines karščiavimo mažinimo priemones. Drungno vandens kompresai ant odos tinkami tik tuomet, kai vaiko būklė stabili, o oda rausva ir šilta. Kompresų naudoti negalima, jei vaiką krečia drebulys, jo oda blyški, o galūnės – vėsios. Vėsinimo vandeniu neatlikite ir tuomet, jei vaikui tokia procedūra nepatinka.
6) Vaikų karščiavimą vaistais mažinkite tuomet, kai jis viršija 38,5 laipsnius ir (arba) vaikas jaučia dėl to diskomfortą, ir (arba) vaikui ankščiau yra pasireiškę karštinių traukulių, ir (arba) vaikas serga gretutinėmis širdies ir kraujagyslių, inkstų ar plaučių ligomis, ir (arba) sukarščiavimo kūdikis arba labai mažas vaikas. Visuomet pasitarkite su savo gydytoju dėl kūdikio ar labai mažo vaiko karščiavimo ir tuomet, jei Jums kyla bet kokių abejonių dėl vaiko būklės bei pasireiškiančių simptomų.
Ibustar yra uždegimą slopinantis ir skausmą malšinantis vaistinis preparatas (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, NVNU), pasižymintis karščiavimą mažinančiomis savybėmis (antipiretikas). Ibustar vartojamas trumpalaikiam simptominiam karščiavimo mažinimui bei silpno ar vidutinio stiprumo skausmo malšinimui. Ibustar 20 mg/ml geriamoji suspensija tinkama vaikams, sveriantiems nuo 5 kg iki 29 kg (kurių amžius nuo 6 mėnesių iki 9 metų), o Ibustar 40 mg/ml geriamoji suspensija tinkama vaikams, sveriantiems 10 kg ir daugiau (1 metų ir vyresniems), paaugliams ir netgi suaugusiesiems. Prieš vartojant bet kokį vaistą būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes neteisingas vaisto vartojimas gali pakenkti sveikatai.
7) Atminkite, kad vaistai nuo karščiavimo ir skausmo paprastai dozuojami pagal vaiko kūno masę, o ne pagal amžių (tai ypatingai svarbu kalbant apie mažus vaikus). Prieš duodami vaikui bet kokio vaisto, būtinai perskaitykite pakuotės lapelį. Venkite kompleksinių vaistinių preparatų arba būtinai įvertinkite, ar tokiuose preparatuose jau nėra paracetamolio, ibuprofeno ar kitų vaikams netinkamų vaistinių medžiagų.
