JAV mokslininkai pastebėjo, jog „Facebook“ vartotojų kalbos maniera gali padėti diagnozuoti depresiją ar cukrinį diabetą. Tyrėjai išanalizavo per 1000 atsitiktinių, su savo socialinio tinklo paskyromis sujungusių ir informaciją apie sveikatą vartotojų duomenis. Išstudijavę vartojamą kalbą bei suskirstę tyrimo dalyvius į atskiras grupes pagal amžių ir lytį, mokslininkai pastebėjo, kad „Facebook“ matoma informacija leido jiems diagnozuoti net 21 skirtingas ligas, pavyzdžiui, psichozę, alkoholizmą ar nerimą. Tyrimo rezultatuose skelbiama, kad nustatant bent 10 ligų, „Facebook“ informacija pasitarnavo netgi labiau nei įprasti demografiniai duomenys.
Nuolat apie alkoholio gėrimą kalbantys „Facebook“ vartotojai, akivaizdu, jog gali būti linkę į alkoholizmą. O štai iš pažiūros niekaip nesusiję duomenys – daugiau apie religiją ar Dievą kalbantieji cukriniu diabetu sirgo 15 kartų dažniau už kitus „Facebook“ vartotojus.
„Reikalingi papildomi tyrimai, tačiau tikimės, jog pasiekti rezultatai padės geriau informuoti pacientus apie jų sveikatos būklę. Juk socialiniuose tinkluose dalinamės informacija apie savo gyvenimą, patiriamus nuotykius, įvairias patirtis, jausmus, todėl praleisti šios informacijos pro akis nederėtų,“ – komentuoja viena tyrimo vadovių Raina Merchant.
Kitas tyrimo vadovas Andrew Schwartz priduria, jog socialinėje erdvėje matoma visai kita, įprastuose medicininiuose duomenyse neatspindima mūsų gyvenimo pusė, tad būtent socialiniai tinklai gali palengvinti tam tikrų ligų diagnozę.
„Nemažai tyrimų jau įrodė, kad pacientų vartojama kalba parodo tam tikras ligas, pavyzdžiui, pastebima pasikeitusi depresija ar vėžiu sergančio žmogaus kalba. Vis dėlto, tiriant skirtingas ligas, suvokiame, jog dažnai viena liga sergantis pacientas gali sirgti tam tikra kita liga, nustatomos ligų sąsajos,“ – pastebi specialistas.
Panašu, jog ateityje gali atsirasti sistema, leidžianti kuo geresnį gydymą norintiems gauti pacientams pateikti savo socialinių tinklų duomenis juos gydantiems medikams – papildoma, galbūt pačio paciento nepaminėta ar įprastuose tyrimuose neaptikta informacija suteiks gydytojams daugiau galimybių.
„Pavyzdžiui, jei bandote numesti svorio ir norite suprasti, ką iš tiesų kasdien suvalgote ir kaip dažnai judate, pateikę socialiniuose tinkluose matomus duomenis gydytojo analizei sulauksite jo patarimų ir pagerinsite savo įpročius,“ – tikina A. Merchant.
JAV šiemet planuojama atlikti minėtos sistemos bandymus.
Straipsnio autorė – Giedrė Janušaitė (Šaltinis – The Independent)
