Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos apibūdinimas
Bronchų astma – tai lėtinė (ilgai trunkanti) uždegiminė kvėpavimo takų liga, kliniškai pasireiškianti dusulio ir (ar) kosulio priepuoliais.
Tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai būdinga bronchų obstrukcija, išnykstanti savaime ar gydant, ir padidėjęs bronchų jaudrumas įvairiems dirgikliams. Genetika gali nulemti galimybę susirgti astma ir atsaką į vaistų poveikį. Labai svarbi jų sąveika su aplinkos faktoriais. Ligai reikšminga organizmo sensibilizacija (įsijautrinimas) įvairiems aplinkos alergenams, pvz., namų dulkių erkėms, kačių ir šunų epidermiui, tarakonams, augalų žiedadulkėms, pelėsiams. Dusulio priepuolius gali išprovokuoti fizinis krūvis, aštrūs kvapai, rūkalų dūmai, šaltis, stresas. Dažnai astmos paūmėjimus išprovokuoja virusinė kvėpavimo takų infekcija. Astma yra glaudžiai susijusi su kitomis atopinėmis ligomis (alergine sloga, atopiniu dermatitu). (VU Medicinos fakulteto vadovėlis "Šeimos medicina")
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Sergant šia liga, pažeidžiami bronchai, bronchiolės (smulkiausios kvėpavimo takų dalys), plaučiai.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Bronchų astma serga apie 5% žmonių. Liga dažniausiai prasideda vaikystėje, pusė atvejų išryškėja iki 10 metų. Berniukai serga du kartus dažniau nei mergaitės, bet apie 30 gyvenimo metus sergamumo dažnis susilygina.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Dėl pastovaus kvėpavimo takų dirginimo (alergija, tabako dūmai, infekcija) atsiranda lėtinis bronchų uždegimas. Šis dar labiau padidina bronchų jautrumą, todėl menkiausias dirgiklis gali sukelti staigų bronchų spindžio susiaurėjimą.
Rizika susirgti astma didėja esant sekantiems veiksniams:
1. Astma sergantys ar alergiški asmenys šeimoje;
2. Kitos alerginės ligos (šienligė, atopinis dermatitas, maisto alergija);
3. Dažnos kvėpavimo takų infekcijos;
4. Tabako rūkymas (taip pat ir pasyvus rūkymas).
Ligos simptomai ir požymiai
Ligos pradžioje tarp priepuolių ligoniai jaučiasi gerai. Priepuolio metu atsiranda:
- dusulys;
- sausas dirginantis kosulys;
- padažnėjęs triukšmingas kvėpavimas su apsunkintu iškvėpimu.
Kai priepuolis stiprus, ligoniui stinga oro, pamėlsta lūpos ar visas veidas.
Priepuolius provokuoja:
- virusai;
- peršalimas;
- įvairūs alergenai (medžiagos, sukeliančios alergiją – žiedadulkės, maisto produktai, gyvūnų plaukai, plunksnos);
- fizinis krūvis ar emocinė įtampa;
- šaltas oras;
- tabako dūmai.
Ligai netinkamai gydant ar progresuojant priepuoliai dažnėja, ilgėja.
Astmą nustatyti padeda detalus paciento ištyrimas (ypač būdingi sausi karkalai, girdimi išklausant plaučius stetoskopu) bei kvėpavimo funkcijos tyrimas. Šio metodo pagalba išmatuojamas didžiausias iškvėpimo greitis, kuris leidžia ne tik diagnozuoti ligą, bet ir įvertinti jos sunkumą, sekti gydymo rezultatus.
Ligos gydymas
Priepuolio metu ir tarp priepuolių bronchų astmos gydymas skiriasi. Priepuoliui nutraukti vartojami trumpai veikiantys bronchus plečiantys vaistai, o tarp priepuolių – uždegimą slopinantys medikamentai, kartais derinant juos su ilgo veikimo bronchus plečiančiais vaistais.
Taikant šiuolaikinį gydymą, priepuolių pasikartojimas gerokai sumažėja, todėl ligonis gali gyventi visavertį gyvenimą. Tinkamai nesigydant, astmos priepuoliai ištinka vis dažniau, vystosi plaučių pažeidimas, sutrinka širdies veikla. Susirgus vaikystėje, gali deformuotis krūtinės ląsta, sutrikti vaiko augimas.
Ligos esmė
1. Dusulys;
2. Sausas dirginantis kosulys;
3. Padažnėjęs, triukšmingas kvėpavimas su apsunkintu iškvėpimu;
4. Oro trūkumas;
5. Lūpų, viso veido pamėlynavimas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Bronchų astma
Ligos apibūdinimas
Bronchų astma – tai lėtinė (ilgai trunkanti) uždegiminė kvėpavimo takų liga, kliniškai pasireiškianti dusulio ir (ar) kosulio priepuoliais.
Tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai būdinga bronchų obstrukcija, išnykstanti savaime ar gydant, ir padidėjęs bronchų jaudrumas įvairiems dirgikliams. Genetika gali nulemti galimybę susirgti astma ir atsaką į vaistų poveikį. Labai svarbi jų sąveika su aplinkos faktoriais. Ligai reikšminga organizmo sensibilizacija (įsijautrinimas) įvairiems aplinkos alergenams, pvz., namų dulkių erkėms, kačių ir šunų epidermiui, tarakonams, augalų žiedadulkėms, pelėsiams. Dusulio priepuolius gali išprovokuoti fizinis krūvis, aštrūs kvapai, rūkalų dūmai, šaltis, stresas. Dažnai astmos paūmėjimus išprovokuoja virusinė kvėpavimo takų infekcija. Astma yra glaudžiai susijusi su kitomis atopinėmis ligomis (alergine sloga, atopiniu dermatitu). (VU Medicinos fakulteto vadovėlis "Šeimos medicina")
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Sergant šia liga, pažeidžiami bronchai, bronchiolės (smulkiausios kvėpavimo takų dalys), plaučiai.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Bronchų astma serga apie 5% žmonių. Liga dažniausiai prasideda vaikystėje, pusė atvejų išryškėja iki 10 metų. Berniukai serga du kartus dažniau nei mergaitės, bet apie 30 gyvenimo metus sergamumo dažnis susilygina.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Dėl pastovaus kvėpavimo takų dirginimo (alergija, tabako dūmai, infekcija) atsiranda lėtinis bronchų uždegimas. Šis dar labiau padidina bronchų jautrumą, todėl menkiausias dirgiklis gali sukelti staigų bronchų spindžio susiaurėjimą.
Rizika susirgti astma didėja esant sekantiems veiksniams:
1. Astma sergantys ar alergiški asmenys šeimoje.
2. Kitos alerginės ligos (šienligė, atopinis dermatitas, maisto alergija).
3. Dažnos kvėpavimo takų infekcijos.
4. Tabako rūkymas (taip pat ir pasyvus – buvimas šalia rūkančiųjų).
5. Oro teršalai ir kt.
Ligos simptomai ir požymiai
Ligos pradžioje tarp priepuolių ligoniai jaučiasi gerai. Priepuolio metu atsiranda:
- dusulys,
- sausas dirginantis kosulys,
- padažnėjęs triukšmingas kvėpavimas su apsunkintu iškvėpimu.
Kai priepuolis stiprus, ligoniui stinga oro, pamėlsta lūpos ar visas veidas.
Priepuolius provokuoja:
- virusai
- peršalimas
- įvairūs alergenai (medžiagos, sukeliančios alergiją – žiedadulkės, maisto produktai, gyvūnų plaukai, plunksnos),
- fizinis krūvis ar emocinė įtampa,
- šaltas oras,
- tabako dūmai.
Ligai netinkamai gydant ar progresuojant priepuoliai dažnėja, ilgėja.
Astmą nustatyti padeda detalus paciento ištyrimas (ypač būdingi sausi karkalai, girdimi išklausant plaučius stetoskopu) bei kvėpavimo funkcijos tyrimas. Šio metodo pagalba išmatuojamas didžiausias iškvėpimo greitis, kuris leidžia ne tik diagnozuoti ligą, bet ir įvertinti jos sunkumą, sekti gydymo rezultatus.
Ligos gydymas
Priepuolio metu ir tarp priepuolių bronchų astmos gydymas skiriasi. Priepuoliui nutraukti vartojami trumpai veikiantys bronchus plečiantys vaistai, o tarp priepuolių –uždegimą slopinantys medikamentai, kartais derinant juos su ilgo veikimo bronchus plečiančiais vaistais.
Taikant šiuolaikinį gydymą, priepuolių pasikartojimas gerokai sumažėja, todėl ligonis gali gyventi visavertį gyvenimą. Tinkamai nesigydant, astmos priepuoliai ištinka vis dažniau, vystosi plaučių pažeidimas, sutrinka širdies veikla. Susirgus vaikystėje, gali deformuotis krūtinės ląsta, sutrikti vaiko augimas.
Ligos esmė
1. Dusulys.
2. Sausas dirginantis kosulys.
3. Padažnėjęs, triukšmingas kvėpavimas su apsunkintu iškvėpimu.
4. Oro trūkumas.
5. Lūpų, viso veido pamėlynavimas.
