Bronchinė astma

Mano namai – mano tvirtovė Bronchinė astma – tai uždegiminė bronchų liga, besivystanti žmogui kontaktuojant su alergenais, patenkančiais į organizmą iš oro. Dažniausiai dusulio priepuolius sukelia namų dulkių erkės, gyvūnų kailis, augalų žiedadulkės, pelėsinių grybų sporos. Todėl sergantiesiems reikia vengti šių alergenų.
  Pradėkime nuo būsto. Bute neturi būti daiktų, kuriuose kaupiasi dulkės: storų užuolaidų, kilimų, minkštų žaislų, knygų neįstiklintose lentynose. Deja, žmogui, sergančiam bronchine astma, netinka jaukus miegamasis su minkštomis pagalvėlėmis ir aksominėmis užuolaidomis.Labiau tinka spartietiškos gyvenimo sąlygos: linoleumu arba laminatu išklotos grindys ir geležinė lova. Prabanga nedvelkia, bet sveikatai gerai.Pagalvė ir apklotas būtinai turi būti sintetiniai, juos reikia reguliariai skalbti ne žemesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje, o žiemą nešti į lauką, į šaltį.Vatiniai, vilnoniai ir pūkiniai patalai ir patys gali būti alergijos šaltiniai, be to, juose greitai įsiveisia namų dulkių erkės. Jos minta negyvomis odos ląstelėmis, ne tik žmogaus, bet ir gyvūnų – šunų, kačių, tad jie papildomas rizikos faktorius, nepriklausomai nuo to, ar žmogus alergiškas gyvūnų kailiui, ar ne.
 
  Pasaulyje egzistuoja ištisa prekių alergiškiems žmonėms industrija, yra specialių parduotuvių, kur galima įsigyti preparatų nuo erkių – šių medžiagų dedama į skalbiamuosius miltelius skalbiant, plaunant patalpas, būna ir purškiamų. Yra specialių antialerginių baldų ir pagalvių užvalkalų, dulkių siurblių su specialiu filtru, sulaikančiu erkių alergenus (jie tokie mikroskopiniai, kad paprasti dulkių siurbliai bejėgiai). Taip pat reikia stebėti kambario oro drėgnumą, jis turi būti apie 50 proc. Erkėms patinka šiluma ir drėgmė, todėl jų aktyvumas būna didžiausias šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje. Kai oras per sausas, taip pat negerai – kvėpavimo takai tampa labai prieinami visiems alergenams.
  Gyvūnai ir augalai Jei namuose yra gyvūnų, tai gali išprovokuoti astmos priepuolius. Daugelis tikisi, kad laikui bėgant pripras ir jau taip nebereaguos į augintinį. Deja, bet tai mažai tikėtina. Jei žmogus alergiškas katės ar šuns kailiui, seilėms, vienintelis patikimas būdas išvengti priepuolių – vengti kontakto su šiais alergenais. Beje, nepakanka tik atiduoti gyvūną kam nors auginti, paskui reikia viską, kas įmanoma, nešti į valyklą, o namus kruopščiai išplauti. Pavyzdžiui, katės alergenai labai atsparūs, jie bute išlieka iki dvejų metų. Miegamajame geriau nelaikyti akvariumo su žuvytėmis ir net gėlių vazonėlių. Alergizuoti gali ir žuvyčių pašaras, ir pelėsinių grybų sporos – jų šaltinis namuose būna gėlių vazonėliai. Gerai, kai būstas kruopščiai vėdinamas, tačiau gėlių ir medžių žydėjimo sezoną žiedadulkės per langus gali patekti vidun, ypač jei butas yra žemutiniuose aukštuose. Tai pavojinga žiedadulkėms alergiškiems žmonėms. Augalų žydėjimo sezonas – rimtas išbandymas astmininkams. Medžių žiedadulkės skraido balandį ir gegužę, žolių – birželį ir liepą, o kai kurių – rugpjūtį ir rugsėjį. Žiedadulkės gali nuskrieti dešimtis, kartais net šimtus kilometrų. Jų koncentracija ore itin didelė būna rytą, sausu vėjuotu oru, o prieš audrą gali išaugti net 12 kartų. Jei yra galimybė pasirinkti atostogų metą, per patį augalų žydėjimą geriausia išvažiuoti, ne šiaip kelis šimtus kilometrų, bet reikia pakeisti klimato juostą.
 
  Miesto pavojai Periodiškai išvykti į kalnus ar prie jūros naudinga ir todėl, kad plaučiai praturtinami deguonies, dėl priepuolių profilaktikos. Net poros savaičių atostogos išeis į naudą. Tik reikėtų vengti ryškių temperatūrų skirtumų – nereikia važiuoti iš minus trisdešimties į plius trisdešimt ir nepageidautina, kad klimatas kurorte būtų pernelyg drėgnas (atogrąžų arba subatogrąžų) arba itin sausas. Tam, kad neišprovokuotumėte dusulio priepuolio, nereikia prarasti budrumo. Tai itin svarbu didmiesčių gyventojams, nuolat kvėpuojantiems išmetamosiomis dujomis. Šios medžiagos pačios gali sukelti alergines reakcijas, be to, veikdamos gleivines jas pažeidžia ir padaro labiau prieinamas alergenams.
 
  Daugeliui astmininkų kyla nespecifinė bronchų reakcija – spazmas, dusulys esant nealerginiams dirgikliams: ryškiai temperatūros permainai, aštriems kvapams, fiziniams krūviui, stresui. Tad jei jūsų laiptinėje remontas, geriau kuriam laikui išvažiuoti, kad neišprovokuotų priepuolio, nors tie dažai ir nėra alergenas. Nepaisant stereotipinės nuomonės, sergantiesiems bronchine astma ne tik įmanoma sportuoti, bet ir labai sveika. Labai naudinga plaukioti baseine, važinėti dviračiu, užsiimti lengvąja atletika. Sportuoti reikia ne rečiau kaip dukart per savaitę. Žinoma, labai svarbi yra treniruočių vieta – jei sportuosite dulkinoje mažoje salėje ar gatvėje žydint augalams efektas gali būti priešingas.
 
  Išganingasis balionėlis Bronchinės astmos priepuolių profilaktikos formulė – taisyklingas gyvenimo būdas ir adekvati vaistų terapija.Jei ligos forma nesunki, nuolatinio gydymo nereikia, pakanka esant būtinybei naudotis purškiamaisiais bronchus plečiančiais vaistais. Jei liga vidutinio sunkumo ar sunki, vartojami vaistai, kurie ne tik plečia bronchus, bet ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, nes astmos priepuoliai susiję su alerginiu uždegimu.Šiuos preparatus reikia vartoti reguliariai ir ilgai, kartais keletą metų, bet jie padeda visiškai kontroliuoti ligą, priepuoliai tuomet kyla labai retai. Paprastai nuolatinei terapijai paskiriami hormoniniai inhaliatoriai. Jų bijoti nereikia. Teisingai vartojant steroidai yra efektyviausi vaistai ir neturi ryškaus šalutinio poveikio.
  Kitas gydymo metodas – specifinė imunoterapija. Nustatomos ryškiausios alergenų grupės, kurios išprovokuoja paaštrėjimus, šių alergenų suleidžiama po oda arba jie lašinami po liežuviu pradedant nuo labai mažų dozių. Taip bandoma apgauti imuninę sistemą. Šis gydymo metodas taikomas vyresniems nei 5 metų vaikams, kai būklė stabili, liga nesunki ir kai galima išskirti didžiausią alergeną. Jei, nors ir taikoma terapija, astmos paaštrėjimai dažni ir juos sunku valdyti, vadinasi, gydymas parinktas neteisingas.
iMed