+0
-1
-1

Niekam nekyla klausimų dėl simptominės tulžies pūslės akmenligės gydymo, ją reikia operuoti ir kuo greičiau – tuo geriau. Tačiau akmenligė be simptomų yra daugelio diskusijų objektas, ir vieningos nuomonės dėl jos gydymo nėra. „Neretai tenka sutikti pacientų, kuriems gydytojai yra pasakę, kad jei nėra skausmų, tai ir operuoti nereikia, geriau palaukti“, – sako „Sveiko žmogaus“ pašnekovas Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Chirurgijos centro vadovas pilvo (abdominalinis) chirurgas Alfredas Songaila. Pabandykime pasiaiškinti, kiek reikia laukti ir ko galime sulaukti.

Ar dažnai sergant tulžies pūslės akmenlige nejaučiama jokių ligos simptomų?

Tulžies pūslės akmenlige serga apie 2 proc. visų gyventojų, iš jų 70–80 proc. nejaučia jokių simptomų. Tačiau 1–4 proc. iš jų kiekvienais metais tų simptomų atsiranda, taigi po 20 metų yra net 80 proc. tikimybė, kad atsiras skausmai, o kartu ir simptominės akmenligės komplikacijų. Jos išsivysto maždaug kas šeštam pacientui. Akmenys dažniausiai randami atliekant pilvo organų echoskopiją dėl kitų priežasčių.

Kokios tai komplikacijos?

Komplikacijos gali būti skirstomos į tulžies pūslės ir tulžies latakų komplikacijas.

Dažniausia tulžies pūslės komplikacija yra pūslės uždegimas (ūminis cholecistitas). Jo laiku negydant, tulžies pūslė gali prakiurti, išsivystyti pilvaplėvės uždegimas (tulžinis peritonitas).

Reta, bet labai pavojinga liga yra tulžies pūslės vėžys. Jis išsivysto tik 1 proc. iš visų segančiųjų akmenlige, bet mirštamumas nuo šios ligos yra labai didelis.

Tulžies latakų komplikacijos dažniausiai yra daug pavojingesnės paciento sveikatai. Jos išsivysto, akmenėliams iš tulžies pūslės patekus į tulžies latakus, tai gali komplikuotis pūlingu latakų uždegimu ir gelta (būdingi labai stiprūs skausmai, aukšta temperatūra su šaltkrėčiu, pageltusios akys) arba ūminiu kasos uždegimu (labai stiprus juosiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, stiprus vėmimas).

Abi minėtos būklės yra ganėtinai pavojingos ir turi didžiausią įtaką mirštamumui nuo tulžies pūslės akmenligės. Jis net ir šiais pažangių technologijų laikais sudaro apie 2 proc. visų tulžies pūslės akmenligės atvejų.

Kokių problemų atsiranda žmogui, jei jam išsivystė kuri nors iš komplikacijų?

Išsivysčius tulžies latakų komplikacijoms, gydymas pasidaro daug ilgesnis ir daug sudėtingesnis. Jau nebeužtenka paprastos tulžies pūslės šalinimo operacijos. Prieš ją būtina endoskopu pašalinti akmenėlius iš latakų ir tik po to operuoti pūslę.

Reikia nepamiršti, kad tokia endoskopinė operacija atliekama tik apskričių lygio ligoninėse ir net 12 proc. atvejų būna komplikacijų, o dalis iš jų gali baigtis net paciento mirtimi.

Tad koks būtų jūsų patarimas nenorintiems susilaukti tokių bėdų?

Visus šiuos skaičius ir procentus pateikiau pamąstymui, ar laukti atsirandančių simptomų, ar visoms minėtoms baisybėms užbėgti už akių ir pasiryžti laparoskopinei operacijai. Ji beveik šimtu procentu išgydo, turi labai nedaug komplikacijų ir apie 95 proc. atvejų nebūna jokių pooperacinių sutrikimų.

Galimos komplikacijos, laiku neišoperavus
•   Ūminis tulžies pūslės uždegimas
•   Tulžies latakų akmenligė
•   Tulžies pūslės vėžys

Didesnė rizika susirgti moterims:
•   ypač virš 60 metų;
•   nėštumo laikotarpiu;
•   nutukusioms;
•   mėgstančioms riebų maistą;
•   staigiai numetusioms svorį;
•   turinčioms paveldimumą.

Kalbėjosi Anelė Gleveckaitė

Ar reikia besimptomę akmenligę operuoti?