Kelionių medicina: hepatitas
Įdomiai ir linksmai praleistas laikas, nepakartojami kelionių įspūdžiai daugeliui poilsiautojų dažnai tampa puikiu energijos šaltiniu ilgam laikui. Tačiau šiuo metu, kai vis daugiau žmonių keliauja, didėja rizika kelionėse užsikrėsti įvairiomis bakterinėmis ir virusinėmis infekcijomis. Išsigąsti ir atsisakyti kelionių nereikėtų, tačiau saugotis būtina. Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Infekcinių ligų dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos doc. Ligita Balčiūniene.
Ar daug žmonių pasirūpina savo sveikata prieš atostogas?
Kiekviena šalis skiriasi ne tik ekonomikos stiprumu, kultūra, papročiais bei įpročiais, gamtos bei klimato ypatumais, bet ir ten paplitusiomis užkrečiamomis ligomis. Taigi riziką užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis lemia ir pasirinktos kelionės maršrutas.
PSO kasmet atnaujina imunoprofilaktikos rekomendacijų sąrašą, kuris yra nuolat papildomas. Skiepytis nuo kai kurių itin pavojingų infekcijų pataria ir kelionių organizatoriai. Mūsų duomenimis, kasmet prieš keliones pasiskiepijančių keliautojų skaičius didėja. Šiuo metu žmonės yra geriau informuoti apie užsikrėtimo infekcinėmis ligomis riziką ir skiepijasi daug aktyviau nei ankstesniais metais.
Ar daug žmonių Lietuvoje serga virusiniais hepatitais A ir B?
1997−2006 metais sergamumas hepatitu A sumažėjo nuo 79 iki 2,9 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Lietuvoje kasmet registruojama apie 450 naujų užsikrėtimo HBV atvejų, tačiau apskaičiuota, kad faktinis susirgimų skaičius galėtų būti šešis kartus didesnis, t. y. 2700. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 50 tūkst. HBV nešiotojų ir sergančių lėtiniu hepatitu B. Šie žmonės gali būti užkrato šaltinis aplinkiniams.
Kokia yra šių infekcinių ligų epidemiologija pasaulyje? Kokia tikimybė kilti hepatito A protrūkiams Lietuvoje?
Pagal hepatito A paplitimo rodiklius pasaulio šalys skirstomos į didelio endemiškumo, vidutinio mažo endemiškumo šalis. Šiuo metu Lietuva jau priskiriama mažo endemiškumo šalių grupei. Europoje hepatitas A labiausiai paplitęs Rytų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalyse, o hepatitu B itin sergama Albanijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje.
Vis dažniau atostogauti į šiltus kraštus (Egiptą, Turkiją, Italiją, Ispaniją, Graikiją, Tunisą ir kt.) šeimos skrenda su mažais vaikais ir kūdikiais. Ar yra skiepų, kuriais reikėtų pasirūpinti tėveliams vykstant į šias šalis?
Keliaujant su vaikais ilsėtis į šiltesnio klimato šalis, rekomenduojama vaikučius paskiepyti nuo hepatito A (geltos). Tai virusinis kepenų uždegimas, prasidedantis staiga: žmogus karščiuoja, jį pykina, silpna, vėliau pagelsta oda. Pasveikstama per 1–3 savaites. Tiek laiko vaikas gali platinti užkratą per išmatas ir užkrėsti kitus žmones. Šia liga galima užsikrėsti valgant ir geriant termiškai neapdorotą maistą ir gėrimus, taip pat užsikrečiama per nešvarias rankas. Hepatito A virusu dažniau užsikrečia vaikai dėl asmeninių higienos įgūdžių stokos, o vėliau dėl tos pačios priežasties jie tampa infekcijos šaltiniu suaugusiesiems.
Vaikus hepatito A vakcina galima skiepyti nuo vienerių metų. Imunitetas susidaro per 2 savaites po vakcinos įšvirkštimo, todėl skiepyti reikėtų likus ne mažiau kaip dviem savaitėms, dar geriau – mėnesiui iki kelionės. Antroji hepatito A vakcina turėtų būti įskiepyta po 6 arba 12 mėnesių.
Svarbu, kad prieš kelionę nuo hepatito A nepamirštų pasiskiepyti ir patys tėveliai.
Pagal matematinį prognozės modelį apskaičiuota, kad provokacinis imunitetas nuo hepatito A ir B susidaro ne mažiau kaip 25 metams.
Ar didelė rizika kelionėje užsikrėsti hepatito virusu?
Užsikrėsti hepatitu A itin rizikuoja keliautojai, kurie gyvena blogomis sanitarinėmis sąlygomis ar neturi galimybių vartoti tik saugų geriamąjį vandenį ir maistą.
Per metus pasaulyje virusiniu hepatitu A suserga apie 1,5 mln. žmonių. Virusas itin atsparus šalčiui ir šildymui, kai kurioms dezinfekuojamosioms priemonėms, tad gali ilgam išlikti gyvybingas aplinkoje. Hepatito A virusu užsikrėsti galima per maistą, vandenį, nešvarias rankas, labai retai – per kraują ir jo produktus, homoseksualių santykių metu, o kartais ir pačiais netikėčiausiais būdais: rūkant kaljaną, gaivinantis gėrimais su ledo kubeliais, sušaldytais iš nevirinto vandens, valgant virusu užkrėstus džiovintus vaisius ar ledus net ir viešbučio restorane, mėgaujantis termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis, ragaujant užsikrėtusio virėjo pjaustytas žalias salotas, netyčia gurkštelėjus vandens maudantis užkrėstame vandens telkinyje, net buitinio kontakto būdu, pvz. naudojantis sergančio žmogaus indais ar rankšluosčiais. Šios infekcijos židinys gali būti ligoniai, išskiriantys virusą su išmatomis inkubaciniu ligos laikotarpiu ir pirmąją savaitę susirgus. Vis dėlto dažnai infekcijos šaltinis lieka nežinomas. Blogiausia tai, kad mes net nepastebėsime, jog kelionėje sutiktas žmogus ar maistą gaminęs virėjas užsikrėtęs šia infekcija.
Hepatito A viruso infekcijos inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 6 savaičių. Kai kuriems žmonėms, ypač vaikams, nepasireiškia jokių išorinių ligos požymių, tad žmogus pats nežinodamas gali persirgti hepatitu A ir įgyti imunitetą. Vyresniems, neturintiems natūralaus imuniteto žmonėms ši liga pasireiškia sunkesnėmis formomis, pagyvenusiems žmonėms pasitaiko sunkiausi ligos atvejai, kurie gali baigtis net mirtimi.
Itin didelė hepatito B rizika yra asmenims, kontaktuojantiems su krauju ar kitais organizmo skysčiais, kelionėje turintiems nesaugių lytinių santykių. Rizikos grupei priskiriami sveikatos priežiūros darbuotojai, asmenys, kuriems perpilama kraujo, atliekamos operacijos, įvairios medicinos ar kitos procedūros (akupunktūra, manikiūro, tatuiruočių atlikimas, auskarų vėrimas, ypač – jei įrankiai netinkamai dezinfekuojami, taip pat pasinaudojus svetimu dantų šepetėliu, skutimosi peiliukais ir kt.), bei vartojantieji intraveninius narkotikus.
Hepatito B viruso infekcija yra tik žmogaus infekcija. Kai kuriems žmonėms, užsikrėtusiems virusu, jokių ligos požymių neatsiranda. Tokie asmenys vadinami besimptomiais HBV infekcijos nešiotojais. Kitiems hepatitu B užsikrėtusiems žmonėms išsivysto kepenų uždegimas. Kartais lėtinė HBV infekcija progresuoja į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Hepatito B virusas plačiai paplitęs Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Vidurio Rytuose, Amazonės baseino regione, kai kuriose Karibų jūros regiono šalyse. Ūminiu ligos periodu specifinio gydymo nėra. Pirminė vakcinacijos nuo hepatito B infekcijos schema susideda iš trijų skiepų.
Ką patartumėte keliautojams, kad parsivežtų tik malonių atostogų įspūdžių, o ne ligų?
Svarbu kelionėse paisyti elementarių higienos taisyklių: dažnai plauti rankas, nevalgyti termiškai neapdoroto, gatvėse ruošto maisto, lupti vaisius ir daržoves, negerti vandens iš čiaupo, neplauti juo vaisių ir daržovių, nenaudoti nevirinto vandens valantis dantis, vengti vabzdžių įgėlimo, saugotis medūzų, vengti atsitiktinių lytinių santykių. Tačiau vien tai nuo užkrečiamųjų ligų rizikos neapsaugos. Nuo kai kurių infekcijų keliautojus gali apsaugoti imunoprofilaktinė vakcinacija.
Kam rekomenduojate pasiskiepyti nuo hepatito?
Visame pasaulyje skiepijimas yra veiksmingiausia hepatito A ir B virusų infekcijos profilaktikos priemonė.
Kadangi daugelyje šalių (Egipte, Tunise, Turkijoje, Bulgarijoje, Pietų ir Centrinės Amerikos, Afrikos, Azijos šalyse) didesnė ir hepatito A, ir hepatito B rizika, keliautojams rekomenduojama skiepytis sudėtine vakcina nuo hepatito A ir B virusų ir taip ilgam apsisaugoti nuo šių pavojingų infekcijų. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas reikia 3 sudėtinės vakcinos dozių. Antrą kartą skiepijama po mėnesio, trečią – dar po 5 mėnesių. Galima taikyti ir pagreitintą skiepijimo schemą, kai skiepas kartojamas po pirmojo praėjus 7 ir 21 dienai, o dar viena, sustiprinančioji vakcinos dozė įskiepijama po 1 metų. Visa skiepijimo schema užtikrina apsaugą daugeliui metų.
Pasiskiepyti galima privačiuose ir valstybiniuose skiepų kabinetuose įvairiose gydymo ir sveikatos apsaugos įstaigose.
Kalbėjosi Ramutė Pečeliūnienė
Lietuvos gydytojo žurnalas
>Sveikos kelionės žinių testas
