Galvos skausmas – tai labiausiai paplitęs simptomas, kurio priežastys gali būti labai įvairios. Galvos skausmas nėra vienodas. Trys pagrindinės pirminio galvos skausmo rūšys – tai migrena, įtampos tipo ir klasterinis galvos skausmas. Klinikinėje praktikoje 90 proc. atvejų – tai migrena ir įtampos galvos skausmas. Migrena yra idiopatinė galvos skausmo liga, kuriai būdingas vidutinio stiprumo ar stipraus, dažnai vienpusio ir pulsuojančio galvos skausmo priepuoliai, kuriuos sustiprina fizinė veikla, lydi vegetaciniai simptomai (pykinimas, vėmimas, fotofobija, fonofobija). Ankstyvoje priepuolio pradžioje vazoaktyvūs peptidai išsiskiria iš pagrindinių sensorinių nervų galūnėlių, inervuojančių meningines kraujagysles. Peptidai dirgina perivaskulinius trišakius nervus ir sukelia galvos dangalų arterijų išsiplėtimą, perivaskulinį uždegimą ir kraujo plazmos baltymų skverbimąsi į perivaskulinį tarpą. Jei ši grandinė nepertraukiama, tuomet paskatinamas galvos skausmas, gali išsivystyti hiperalgezija ir alodinija. Abu šie požymiai – tai užsitęsusios migrenos priepuoliai. Išskiriama migrena be auros, migrena su aura, lėtinė migrena, migrenos komplikacijos, galima migrena ir epizodiniai sindromai, susiję su migrena. Migrenos priepuolį gali išprovokuoti maistas ir maisto papildai, ryški šviesa, kvapai, dieta ir alkis, žemi garsai, aukščio kitimas keliaujant, stresas, oro pokyčiai, kofeinas, alkoholis, miego pokyčiai, hormonų svyravimai.
