Religinio turinio psichopatologija

Įvadas

Tikėjimas – tai asmenybės dalis, tačiau sunkūs lėtiniai psichikos sutrikimai gali sukelti religinio tu­rinio kliedesius ir / ar haliucinacijas tiek tikinčiam, tiek ir netikinčiam žmogui. Religinio turinio psichikos sutrikimų simp­tomai minėti jau XIX amžiaus pabaigoje. Tuo­met psichiatras H. M. Hurdas kalbėjo apie psi­chikos ligonių religines iliuzijas, apie tai, kad psichiatrinės ligoninės yra perpildytos vadina­mųjų dievų, šventųjų, Mergelių Marijų, demo­nų ir velnių. XX amžiaus pradžioje populiarėjant Z. Freudo mokslui, pasireiškė nepalankios reli­gijai tendencijos. Dievo garbinimas buvo vertin­tas kaip kolektyvinės neurozės išraiška, o šven­tiesiems ir mistikams diagnozuojamos psichikos ligos. Šiuolaikinės psichiatrijos nuomone, reli­ginio turinio kliedėjimo idėjos (RTKI) gali pa­sireikšti tiek tikinčiam, tiek ir netikinčiam žmo­gui, kuris serga psichikos liga.

RTKI paplitimas

Kasdieniame darbe dauguma psichiatrų su­siduria su pacientais, kuriuos vargina RTKI. Pa­vyzdžiui, ištyrus 193 šizofrenija sergančius sta­cionaro pacientus, paaiškėjo, kad 24 proc. iš jų pasireiškė būtent tokio turinio kliedėjimo idėjos. Dažniausiai šie kliedėjimai stebimi sergant ma­nija ar psichoze. 1929 metais A. Adler straipsny­je Neurozės problemos rašė: Šizofrenijos atveju dažnai pastebime troškimą būti Jėzumi Kristu­mi. Maniakinės depresijos atvejais manijos fazė­se pacientas dažnai nori būti žmonijos gelbėtoju, o depresijos fazėse jis dažnai save laiko didžiau­siu blogiu žemėje.

RTKI paplitimas siejamas su konkrečios vietovės religiniais ir kultūriniais papročiais. Tyrimų duome­nimis, šie kliedėjimai pasireiškė: Jungtinėse Ameri­kos Valstijose – 25–39 proc. pacientų, sergančių ši­zofrenija, ir 15–22 proc., sergančiųjų manija / bipo­liniu sutrikimu, Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Euro­poje – 21–24 proc. sergančiųjų šizofrenija, Japoni­joje – 7–11 proc. sergančiųjų šizofrenija.

2016 metais Zhangas, Tanaka nagrinėjo naujau­sius medicininės literatūros duomenis, norėdami nustatyti, kokie yra rasiniai ar lyčių skirtumai au­toenukleacijos atvejais (enukleacija – akies obuo­lio pašalinimas). Pasak jų, vyrai tai atlieka gerokai dažniau (vyrų ir moterų santykis 8:1). Baltaodžiai pacientai sudarė 61 proc., juodaodžiai – 11 proc., o kitų rasių – 28 proc. atvejų. Autoenukleaciją atlikę asmenys dažniausiai sirgo ūminėmis psichozėmis – šizofrenija, depresija ir bipoliniu afektiniu sutriki­mu, buvo apimti RTKI, patologinėmis Biblijos in­terpretacijomis ar kliedesiais, susijusiais su pačia akimi. Beje, anksčiau skelbti duomenys nepabrėžė lyčių ar rasinių skirtumų autoenukleacijos atvejais.

RTKI keliami iššūkiai

JK ištirti 193 šizofrenija sergantys pacientai. Ti­riamiesiems, kuriems pasireiškė RTKI, palyginti su tiriamaisiais, varginamais kitokio turinio kliedėjimo idėjų, nustatyta:

  • aukštesni Pozityviųjų ir negatyviųjų simptomų skalės (angl. Positive and Negative Symptom Scale – PANSS) ir mažesni Bendro funkciona­vimo įvertinimo skalės (angl. Global Assessment of Functioning – GAF) balai;
  • ilgesnis būklės stabilizavimo laikotarpis;
  • daugiau skiriamų vaistų;
  • jie laikėsi / gynė kliedėjimus su didesniu įsitiki­nimu, taip dar labiau apsunkindami gydymą.

Gydytojui svarbu tai, kad RTKI apimtas pacien­tas yra pavojingesnis, o ligos baigtys – prastesnės. Šie pacientai dažniau kelia savęs ar kitų sužalojimo grėsmę. Pacientas gali pasielgti ypač žiauriai – pa­šalinti savo akies obuolį ar išsikastruoti. Iš 9 paci­entų, kurie sunkiai susižalojo akis, 4 vargino RTKI. Lytinių organų susižalojimų pasitaiko rečiau. Apra­šyti atvejai, kai ligoniai prievartavo ar žudė, tikėda­mi esą antikristais.

RTKI skirstymas

Autoriai siūlo RTKI skirstyti pagal jų turinį į:

  • persekiojimo (dažniausiai persekioja velnias);
  • didybės (mano esąs Mesijas – pasaulio gelbė­tojas, turįs ypatingų gydymo ir pamokslavimo gebėjimų);
  • kaltės (teigia esąs nusidėjėlis, kaltas dėl žmonijos nuodėmių);
  • poveikio (jaučiasi apsėstuoju, valdomu antgam­tinių jėgų, pavyzdžiui, piktųjų dvasių).

Būtent RTKI turinys turi įtakos paciento el­gesiui ir jo keliamai grėsmei. Tyrimų duomeni­mis, religinio turinio kaltės kliedėjimai siejami su akių susižalojimu. Sunaikindamas regą, toks žmogus mano baudžiantis save ar kontroliuo­jantis jam nepriimtinus seksualinius impulsus, įgyjantis neva numatymo dovaną. Religijos rū­šis, nepriklausomai nuo kultūros, gali daryti įta­kos kliedėjimų turiniui, pavyzdžiui, 6 šalyse ti­riant sergančiuosius šizofrenija (n=1 006), kaltės kliedėjimai nustatyti 15,5 proc. Romos katalikų ir 3,8 proc. musulmonų.

RTKI nustatymas

RTKI yra palyginti dažnos, tačiau tikslaus jų apibrėžimo nėra. Joms nustatyti naudojami stan­dartizuoti tyrimo metodai, pavyzdžiui, Esamos būklės tyrimas (angl. Present state examination – PSE) ir Pozityviųjų simptomų vertinimo skalė (angl. Scale for the assessment of positive symp­toms – SAPS), tačiau daug kas priklauso nuo su­bjektyvaus tyrėjo požiūrio. Nustatant RTKI, būti­na nesupainioti jų su nekliedėjimo religiniais įsiti­kinimais. Gydytojui patariama nesusikoncentruo­ti tik į idėjų turinį, nes išliks tikimybė suklysti. Reikia atsižvelgti į žmogaus įtikėjimą savo idė­jomis, jų išplitimą kasdienėje veikloje, poveikį funkcionavimui, unikalumą ar keistumą bei su­keliamą emocinį stresą. Manoma, kad „sveika“ religija skatina žmogų saikingai siekti dievišku­mo ir ragina vengti kraštutinumų.

Psichiatrijoje diagnozė pirmiausia grindžia­ma iš paciento sužinotais duomenimis, todėl bū­tinas pasitikėjimas tarp gydytojo ir paciento. Be to, reikia įvertinti kultūrą ir aplinką, kurioje pa­cientas gyvena. Pasaulietiškoje bendruomenė­je svarbus kultūros ir aplinkos komponentas yra religinės tradicijos. Žmonės priklauso skirtingų religijų bendruomenėms, todėl praktikos gydy­tojui reikėtų susipažinti su paciento aplinkos re­liginiais ir kultūriniais papročiais, galimais nu­krypimais nuo tradicinės religijos. Deja, medikų laikas ribotas. Ryšys tarp psichiatrijos ir religi­jos painus, todėl pacientai ne visada pasitiki psi­chiatru. Jie vengia pasakoti religinius išgyveni­mus, baimindamiesi, kad tai taps psichikos ligos įrodymu. Šiais klausimais padėti gali dvasiniai konsultantai (dvasininkai ar pasauliečiai, baigę atitinkamas studijas).

Saugumo įvertinimas

RTKI varginamas žmogus kelia grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems, todėl reikia prisiminti, kad jos būdingos daugeliui psichikos sutrikimų, pavyz­džiui, persekiojimo – šizofrenijai, didybės – ma­nijai, taip pat suprasti jų turinio sąsajas su galimu savęs ir / ar kitų žalojimu. Tikėtina, kad pacien­tas susižalos, jeigu jaučia kaltę ar gėdą (būdingos depresijai su psichoze) ar poreikį būti fiziškai nu­baustam. Didybės kliedėjimai, susiję su antikris­tu, gali nulemti grėsmę kitiems asmenims. Būtina atsižvelgti į buvusius susižalojimus ar kitų suža­lojimus, piktnaudžiavimą priklausomybę sukelian­čiomis medžiagomis, psichikos ligos eigą ir sun­kumą, paciento polinkį aktyviai ieškoti įrodymų, kurie patvirtintų jo liguistus įsitikinimus, įvertinti paciento abejones gydymu. Žmogus gali manyti, kad medikų pagalbos ieškojimas patvirtina tikėji­mo silpnumą ar kad gydymas nedera su religiniais įsitikinimais ir / ar yra draudžiamas. Vertėtų išsi­aiškinti apie paciento kritiškumą liguistiems išgy­venimams. Nepamirškime, žmogus gali atrodyti ramus, jeigu jis nekritiškas ir tvirtai apsisprendęs susižaloti ar sužaloti kitą. Esant didelei susižalojimo ar kitų sužalojimo ti­kimybei, būtinos prevencinės priemonės – hospita­lizavimas arba atidus stebėjimas ir medikamentinis gydymas.

Gydymas vaistais

Nėra konkrečių rekomendacijų, kokiais psicho­tropiniais medikamentais ir kokiomis jų dozėmis gydyti pacientą, kuriam pasireiškia RTKI. Pataria­ma skirti vaistus nuo psichozės, anksiolitikus / se­dacinius vaitus, migdomuosius arba šių vaistų de­rinius. Jei yra didelė susižalojimo ar kitų sužaloji­mo rizika, pacientą būtina atidžiai stebėti, o, esant reikalui, panaudoti fizinio suvaržymo priemones ir greitą sedaciją.

Religinio turinio haliucinacijos

Tyrimuose daug mažiau dėmesio skirta religi­nio turinio haliucinacijoms (RTH). Vieni tyrėjai tei­gia, kad religinės temos būdingos 18–26 proc. klau­sos haliucinacijų. Kiti nustatė, kad religinis turi­nys pasireiškė 28,6 proc. pacientų, kurie skundė­si haliucinacijomis (daugiausia klausos ir regos). Dar vieno tyrimo duomenimis, iš 632 pacientų, kuriems pasireiškė religinio turinio simptomai, klausos haliucinacijos vargino 21,3 proc. (n=135), regos haliucinacijos – 16,2 proc. (n=105) ir taktili­nės haliucinacijos – 1,9 proc. (n=12).

Ypač mažai dėmesio skirta ryšiui tarp RTKI ir to paties turinio haliucinacijų. Literatūroje ap­rašyti atvejai, kai RTKI lydi klausos haliucinaci­jos, pavyzdžiui, liepiančios žmogui melstis ir gy­dyti, įsakančios žudyti. Kito tyrimo duomenimis, sergant šizofrenija RTKI siejasi su klausos ir re­gos haliucinacijomis, tarkime, pacientai mato vizi­jas, girdi Dievo įsakymus. Dalies autorių nuomo­ne, dažniausiai pirma pasireiškia haliucinacijos, o vėliau – kliedėjimo idėjos. Esama duomenų, kad haliucinacijos pasireiškia 75,9 proc. pacientų, ku­riuos vargina RTKI.

Religingumo ir dvasingumo panaudojimas kovojant su liga

Turbūt mažai tikinčiųjų abejoja gydančia mal­dos galia, tačiau vis daugiau mokslininkų patvir­tina, kad tikėjimas stiprina sveikatą ir padeda žmogui gyventi. Daugelis sergančiųjų lėtinėmis psichikos ligomis išpažįsta tikėjimą. Jie panau­doja dvasingumą ir religingumą kovai su savo liga. Ištyrus 1 824 sunkiai sergančius psichikos ligonius, religingumas turėjo pozityvios įtakos jų psichologinei gerovei ir ligos simptomų su­silpnėjimui. Vis dėlto, tęstinių tyrimų duomeni­mis, tik dalis religinių metodų, pavyzdžiui, kar­tojimas Jėzus yra mano apsauga ir gelbėtojas, siejasi su pozityviais psichinės ir fizinės sveika­tos pokyčiais, kiti, pavyzdžiui, kartojimas liga yra bausmė už nuodėmes, lemia distresą, apsun­kina paciento būklę.

Sergant psichozėmis (ypač šizofrenija), re­ligija gali būti prasmės, vilties ir stiprybės šal­tinis. Tiriant 115 ambulatoriškai besigydančių pacientų, paaiškėjo, kad 71 proc. naudojo pozi­tyvius religinius būdus ir tik 14 proc. – negaty­vius. Kitame tyrime iškelta prielaida, kad pasi­reiškiant RTKI, pozityvūs religiniai būdai gali susilpninti kliedėjimus, sumažindami įtikėjimą jais ir baimę, sutrukdydami pacientui pasielg­ti netinkamai.

Religingumo panaudojimas kovojant su liga siejasi su mažesniu sergančiųjų lėtinėmis psichikos ligomis hospitalizacijos rodikliu ir yra reikšmin­gas apsauginis sergančiųjų psichozinėmis ligomis veiksnys nuo savižudybių. Vis dėlto dalyje tyrimų nustatyta, kad intensyvus dalyvavimas dvasinėje veikloje gali apsunkinti psichikos būklę.

Pasaulio psichiatrų asociacijos rekomenda­cijose teigiama, kad vertinant paciento kliniki­nę būseną, reikėtų išsiaiškinti paciento religines pažiūras, tikėjimą, dvasinę būseną. Tai svarbu ir diagnozuojant ligą, o kartais ir gydymo procese. Gydytojas turi griežtai laikytis etikos principų, gerbti paciento tikėjimą ir niekaip jo neskatin­ti ar atvirkščiai.

Apibendrinimas

  • Dažniausiai RTKI pasireiškia sergant psichoze ir manija.
  • RTKI paplitimas siejamas su paciento religingu­mu ir religine, kultūrine aplinka.
  • Diagnozuojant RTKI, negalima susikoncentruoti tik į jų turinį, reikia atsižvelgti į paciento įtikėji­mą jomis, jų poveikį funkcionavimui, keistumą ir sukeliamą emocinį stresą.
  • Skirtingas RTKI turinys skirtingai veikia paciento elgesį.
  • Žinios apie paciento religinę ir kultūrinę aplin­ką gali pagerinti jo priežiūrą ir padėti sukurti sėkmingą terapinį aljansą.
  • Tikėjimas gali padėti pacientui kovoti su ligos sukeltu psichosocialiniu stresu.

Parengė:

gyd. Alvyda Pilkauskienė, Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro Psichikos dienos stacionaras, gyd. Vilija Šurkutė

Šaltinis: "Internistas" Nr.6, 2016m.