Paskelbta

Gelis sąnariams vyresniame amžiuje – pagalba ar tik laikinas palengvėjimas?

Ant žolės sėdintis sportine apranga žmogus abiem rankomis laiko kelį, užsimindamas apie galimą sąnarių skausmą ar traumą.

Sąnarių skausmas yra vienas dažniausių nusiskundimų tarp vyresnio amžiaus žmonių. Bėgant metams sąnariai dėvisi, kremzlės praranda elastingumą, sumažėja natūralaus skysčio tarp jų, o tai sukelia ne tik diskomfortą, bet ir riboja judesius.

Daugelis žmonių ima ieškoti pagalbos – natūralių ar vaistinių priemonių, kurios galėtų padėti. Vienas populiariausių pasirinkimų tampa gelis sąnariams. Bet ar tai tik greitas sprendimas, ar reali pagalba ilgalaikėje perspektyvoje?

Kada verta naudoti gelį sąnariams?

Geliai yra skirti išoriniam naudojimui – jie tepami ant odos, tiesiai ant skausmingos vietos. Priklausomai nuo sudėties, jie gali turėti vėsinamąjį arba šildantį poveikį, skatinti kraujotaką, mažinti uždegimą ar net regeneruoti kremzles. Tokios priemonės yra labai patogios vyresnio amžiaus žmonėms – nereikia gerti papildomų tablečių, sumažėja rizika, susijusi su vaistų nuo sąnarių skausmo vartojimu ilgą laiką.

Tarp dažniausiai naudojamų produktų – „Flexiseq osteoarthritis”. Tai gelis, skirtas žmonėms, turintiems sąnarių problemų, ypač sergantiems osteoartritu visomis stadijomis. Šis produktas mažina sąnarių skausmą ir gerina jų judrumą, bet svarbiausia – neturi sąveikos su vaistais, todėl tinka ir tiems, kurie jau vartoja kitus medikamentus.

Kaip pasirinkti geriausią priemonę?

Rinkoje siūloma daug produktų – nuo paprastų šildančių gelių iki specializuotų medicinos priemonių. Gelis raumenims ir sąnariams dažnai naudojamas kartu su fiziniu aktyvumu ar po traumų, o vyresnio amžiaus žmonėms svarbiau rinktis produktus, kurie turi ilgalaikį poveikį, o ne tik momentinį atvėsinimą.

Ieškant, koks būtų geriausias tepalas nuo sąnarių skausmo, verta įvertinti:

  • Sudėtį – ieškoti, ar produkte yra veikliųjų medžiagų, kurios veikia sąnarius, pavyzdžiui, kolagenas, alkoholis, glicerinas, karmoberas.
  • Pakuotės kiekį – kai kuriuose gaminiuose būna 50 g, kituose 100 ml, svarbu įvertinti, kiek ilgai užteks.
  • Naudojimo dažnumą – kai kuriuos gelius galima naudoti kelis kartus per dieną, kitus – tik kartą.
  • Kaina – kartais brangesnis produktas reiškia geresnę sudėtį, bet ne visada.

Gelis ar vaistai – ką rinktis?

Vaistai nuo sąnarių skausmo gali būti būtini, kai liga yra stipriai pažengusi arba kai skausmas trukdo kasdienei veiklai. Tačiau ilgalaikis jų vartojimas dažnai sukelia šalutinius poveikius, todėl gydytojai vis dažniau siūlo naudoti vietinio poveikio priemones.

Gelis sąnariams yra puikus sprendimas tiems, kurie ieško švelnesnio ir saugesnio metodo. Kadangi gelis veikia lokaliai – tik toje vietoje, kur jis tepamas, sumažėja sisteminis poveikis organizmui. Tai ypač svarbu vyresniame amžiuje, kai žmonės vartoja daugiau nei vieną preparatą.

Tačiau verta prisiminti: vien gelio dažniausiai neužtenka. Sąnarių ligos reikalauja kompleksiško gydymo – fizinio aktyvumo, mitybos korekcijos, kartais ir fizioterapijos. Tad gelio naudojimas turi būti dalis bendros sveikatos priežiūros strategijos.

Dažniausiai užduodami klausimai apie gelius

Ar gelis gali sukelti alergiją? – Taip, kai kuriuose produktuose yra kvapiųjų medžiagų, tokių kaip „linalool”, kurios gali sukelti jautrumą. Visada rekomenduojama atlikti bandomąjį naudojimą ant mažo odos plotelio.

Ar tinka nėščioms moterims? – Ne visi geliai tinka nėščioms, todėl būtina pasitarti su gydytoju. Ant pakuotės dažnai pateikiami įspėjimai.

Ką daryti, jei gelis pateko į akis? – Tokiu atveju reikia skubiai praplauti akis tekančiu vandeniu ir, jei jaučiamas skausmas, kreiptis į gydymo įstaigą.

Vyresniame amžiuje sąnarių skausmas gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę. Tačiau pasitelkus tinkamas priemones – tokias kaip kokybiškas gelis sąnariams – galima ne tik malšinti skausmą, bet ir pagerinti sąnarių funkciją.

Svarbu pasirinkti produktą pagal asmeninę būklę, atsižvelgiant į sudėtį, poveikį, naudojimo patogumą ir kainą. Tinkamai naudojamas gelis gali būti svarbi pagalba ne tik šiandienai, bet ir ilgalaikiam sąnarių sveikatos palaikymui.

Paskelbta

Kelio skausmas: priežastys, ką daryti?

Žmogus lauke abiem rankomis laikosi už kelio ir šlaunies, atrodo, jaučia diskomfortą ar skausmą – galbūt jaučia kelio skausmą. Fone matoma žolė ir neryški lapija.

Žmonės retai susimąsto apie kelio sąnario sveikatos svarbą, kol pajunta skausmą, kuris veikia jų nuotaiką, trukdo miegoti, riboja aktyvumą ir smarkiai pablogina gyvenimo kokybę. Tada žmogus negali daryti įprastų dalykų ir galvoja tik apie vieną dalyką – kaip pašalinti kelio skausmą.

Kelio sąnarys yra viena iš svarbiausių žmogaus kūno anatominių struktūrų, suteikianti mums atramą ir judėjimo laisvę. Kelio sąnarys yra sudėtingos struktūros, vaikščiojant, bėgant, tupint ir lipant laiptais jam tenka didžiausios apkrovos, todėl jam gresia didelis pažeidimų ir nusidėvėjimo pavojus.

Kelio sąnario skausmas yra dažna įvairaus amžiaus ir gyvenimo būdo žmonių problema. Ir tai yra viena iš tų problemų, kurioms spręsti daugeliu atvejų reikia specialisto dėmesio. Atlikti tyrimą modernia įranga ir gauti patyrusio gydytojo konsultaciją galite „Mano klinikoje”. Norėdami užsiregistruoti, palikite paraišką adresu https://mano-klinika.lt/ortopedas-traumatologas/.

Stiprus kelio skausmas – į kokius simptomus atkreipti dėmesį

Kelio skausmas ne visada reiškia rimtą patologiją ir kartais praeina savaime. Tačiau tam tikrais atvejais delsti su vizitu pas gydytoją nesaugu.

Simptomai, rodantys, kad reikia skubios specialisto konsultacijos:

  • skausmo fone taip pat pastebimas ryškus patinimas, paraudimas ar vietinis temperatūros padidėjimas kelio sąnario srityje;
  • Kelio judrumas ribotas – pacientas negali visiškai sulenkti ar ištiesti kojos, jaučiamas sąnario „užstrigimo” jausmas;
  • skausmą sukelia trauma (po kritimo, smūgio, neatsargaus judesio), skausmą lydi kelio sąnario nestabilumas;
  • vizualiai pastebima deformacija arba stipriai padidėjęs sąnarių tūris;
  • skausmas nepraeina kelias dienas arba skausmas stiprėja, nors vartojami vaistai nuo skausmo.

Tokiais atvejais būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

Pagrindinės kelio skausmo priežastys

Kelio skausmai yra vienas iš dažniausių ortopedijos praktikoje pasitaikančių nusiskundimų.

Kelio skausmo priežastis gali būti:

  1. Kelio sąnario trauma (kelio girnelės išnirimas, raiščių patempimas ar plyšimas, menisko pažeidimas, sumušimas) yra dažniausia aštraus skausmo ir kelio sąnario judesių apribojimo priežastis. Tokias traumas reikia laiku diagnozuoti (magnetinis rezonansas, ultragarsas, rentgenas) ir rimtai reabilituoti.
  2. Osteoartritas (deformuojantis osteoartritas) yra dažna vyresnių nei 45 metų pacientų skausmo priežastis. Tai lėtinė degeneracinė liga, atsirandanti su amžiumi susijusių ar potrauminių pokyčių fone, kurios metu sutrinka audinių mityba, sumažėja kremzlės elastingumas ir smūgius sugeriančios savybės, todėl atsiranda skausmas judesių metu, sustingimas, girgždėjimas ir ribotas judrumas.
  3. Uždegiminio pobūdžio artritas. Tai osteoartritas, kuris išsivysto dėl sąnario kremzlės susidėvėjimo; reumatoidinis artritas (autoimuninė liga, kurią lydi simetriškas sąnario pažeidimas, rytinis sustingimas, patinimas ir skausmas); psoriazinis, reaktyvusis ir kitos artrito formos, sukeliančios uždegimą, judesių ribojimą ir kelio sąnario deformaciją.
  4. Podagra yra medžiagų apykaitos sutrikimas, kai sąnariuose nusėda šlapimo rūgšties kristalai. Esant lėtinei ligos eigai, podagra gali apimti kelio sąnarį. Podagrai būdingas į priepuolį panašus skausmas, paraudimas, patinimas ir staigus sąnario funkcijos pablogėjimas.
  5. Funkcinė perkrova ir mikrotraumatizmas – tai gali būti per didelis arba netinkamas treniravimasis, per daug apkraunantis audinius (bėgimas kietu paviršiumi, sąnarių apkrova be išankstinio apšilimo), ilgalaikis statinis kelių apkrovimas (darbas stovimoje padėtyje), net netinkama laikysena.
  6. Per didelis svoris, kuris didina kelio sąnarių ašinę apkrovą vaikštant, lipant laiptais, o tai spartina kremzlės audinio nusidėvėjimą, prisideda prie osteoartrito, uždegimo ir lėtinio skausmo išsivystymo net ir esant nedideliam fiziniam aktyvumui.

Ką daryti dėl kelio skausmo

Skausmas yra organizmo signalas, kad kelio sąnaryje yra struktūrinių arba funkcinių sutrikimų. Nepriklausomai nuo skausmo pobūdžio, pojūčių intensyvumo ir sąlygų (nuolatinis ar tik fizinio krūvio metu), svarbu laiku imtis veiksmų. Kaip palengvinti kelio sąnario skausmą? Toliau pateikiamos rekomendacijos, kurios padės palengvinti būklę ir išvengti tolesnio situacijos pablogėjimo.

Pirmoji pagalba namuose.

Jei skausmas atsirado staiga po fizinio krūvio, perkrovos ar traumos, būtina nedelsiant pašalinti skausmingus pojūčius sukėlusį veiksnį ir suteikti sąnariui poilsį – laikinai atsisakyti bet kokių judesių, kurie sukelia diskomfortą, nesiremti į skausmingą koją.

Šaltis padės sumažinti patinimą ir skausmą. Rekomenduojama 15-20 minučių prie kelio srities dėti šaltą kompresą arba į audeklą suvyniotą ledo paketą.

Keliui gali būti uždėta speciali ortozė arba elastinis tvarstis, kuris suspaudžia, padeda stabilizuoti sąnarį ir mažina skausmą. Tvarstis neturėtų būti uždėtas per stipriai, kad nesusiaurintų kraujagyslių.

Taip pat galite pagerinti venų nutekėjimą ir sumažinti edemą pakėlę koją į pakeltą padėtį (padėkite pagalvę po koja taip, kad ji būtų šiek tiek aukščiau širdies lygio).

Gyvenimo būdo korekcija

Rekomendacijos, kurios yra svarbios tiek prevencijai, tiek siekiant išvengti pakartotinio uždegimo ir skausmo sugrįžimo:

  • Sumažinkite kelio sąnario funkcinį krūvį, venkite ilgo vaikščiojimo laiptais, bėgimo, svorių kilnojimo. Jei reikia, naudokite lazdą arba ortopedinius prietaisus, kurie padės sumažinti kelio sąnariui tenkančią apkrovą.
  • Stebėkite savo svorį. Net šiek tiek sumažėjęs kūno svoris padeda sumažinti kelio sąnariams tenkančią apkrovą ir sumažinti skausmą.
  • Susiformuokite sveikus įpročius – reguliariai saikingai mankštinkitės, avėkite patogią avalynę su amortizacija, nerūkykite. Visa tai teigiamai veikia sąnarių būklę.

Ortopedo konsultacija

Jei kelio skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, atsinaujina arba stiprėja, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ortopedą. Tik specialistas galės:

  • atlikti išsamią diagnozę (apžiūra, ultragarsas, magnetinis rezonansas, laboratoriniai tyrimai);
  • nustatyti tikslią skausmo priežastį;
  • pasiūlyti individualią gydymo schemą – skirti medikamentinį gydymą, fizioterapiją, injekcinius metodus (blokada, PRP terapija), fizioterapiją ir, jei reikia, chirurginę intervenciją.

Kartais kelio skausmas gali išnykti savaime. Net jei būklė laikinai pagerėja, neskubėkite grįžti prie įprastos veiklos, nesupratę galimų skausmo priežasčių. Kuo anksčiau bus nustatyta priežastis ir pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų ir išsaugoti kelio sąnarių sveikatą.

Kelio skausmo gydymas „Mano klinikoje

„Mano klinika” – tai moderni ortopedijos ir traumatologijos klinika, kurioje kelio skausmai ir įvairios raumenų ir kaulų sistemos ligos gydomos aukšto profesinio lygio. Pagrindinis klinikos darbo principas – individualus požiūris į kiekvieną pacientą, užtikrinantis aukštus gydymo rezultatus. Taikomi pažangūs diagnostikos metodai, įvairios gydymo rūšys (konservatyvus gydymas, PRP terapija, fizioterapija), tarptautiniai gydymo protokolai, kurių veiksmingumas įrodytas.

Gydymo kokybė priklauso nuo gydytojų profesionalumo. Pagrindinis „Mano klinikos” turtas – ilgametę patirtį ortopedijos ir sporto medicinos srityje turintys specialistai, kurių kiekvienas yra puikus profesionalas, savo srities žinovas.

„Mano klinika” – tai medicinos centras, kuriame rūpinamės jūsų sveikata ir komfortu. Mūsų pacientai gauna profesionalią medicininę priežiūrą ir pagalbą visais gydymo etapais.

Paskelbta

Kodėl lietuviai keičia kavą į matcha? Naujas žaliasis ritualas, kuris keičia gyvenimo tempą

Moteris ilgais rudais plaukais, vilkinti pečius apnuoginusia balta palaidine, laiko ir žavisi žaliu mačios kavos puodeliu, stovėdama priešais vešlų žalią lapų foną.

Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai keičiasi rytinės puodelio kultūros kontūrai. Kava, kuri ilgą laiką buvo kone neatsiejama nuo produktyvumo simbolikos, šiandien vis dažniau traukiasi prieš naują, ryškiai žalią konkurentę – japoniškąją matcha. Tai – ne momentinis mados kaprizas, o gilus kultūrinis, fiziologinis ir psichologinis posūkis, kuris pasireiškia tiek miestuose, tiek mažesniuose bendruomeniniuose ratuose.

Žmonės vis dažniau renkasi tai, kas ne tik gražiai atrodo, bet ir suteikia daugiau naudos.  Ir matcha čia pasirodė kaip gėrimas, kuris kalba ne apie kofeino smūgį, o apie ilgalaikę būseną – energiją be įtampos, aiškumą be streso.

Kava prieš matcha – ne konkurencija, o pasirinkimas

Kodėl vis daugiau žmonių atideda kavos puodelį ir atsisuka į matcha? Viena pagrindinių priežasčių – skirtingas poveikis organizmui. Kava veikia greitai ir agresyviai – kelia kortizolio lygį, dažnai sukelia širdies plakimą, nerimą ar net virškinimo sutrikimus. Tuo tarpu matcha – tai švelnaus poveikio kofeino ir L-teanino derinys, kuris skatina koncentraciją, tačiau kartu slopina streso atsaką smegenyse. Ši sinergija sukuria „budrumo ramybę“ – būseną, kurios siekia daugelis šiuolaikinių miesto gyventojų.

Neurobiologai vis dažniau analizuoja, kaip L-teaninas veikia alfa bangas smegenyse – tas, kurios susijusios su kūrybiškumu, sąmoningumu ir atsipalaidavimu. Ne be reikalo matcha šimtmečius buvo vartojama budistų vienuolių meditacijų metu.

Ritualas vietoj automatizmo

Kava dažnai geriama skubant – automatiškai, be dėmesio. Tuo tarpu matcha grąžina į gyvenimą rituališkumą. Pati jos paruošimo procedūra – miltelių sijojimas, vandens atvėsinimas, plakimas bambukine šluotele, žaliasis sūkurys puodelyje – visa tai tampa mikromeditacija. Ir vis daugiau žmonių pripažįsta, kad šis tylus, estetiškas procesas padeda pradėti dieną lėčiau, sąmoningiau.

Ne veltui tokios detalės kaip keraminiai dubenėliai, matcha šluotelė ar rankų darbo puodeliai tampa ne tik gėrimo įrankiais, bet ir gyvenimo filosofijos išraiška. Tai kultūra, kurioje estetika dera su sveikata.

Kas vyksta su kūnu, kai geri matcha?

Svarbu suprasti, kad matcha nėra tik „žalesnė“ kava. Tai viena antioksidantų gausiausių natūralių substancijų pasaulyje. Vienas pagrindinių aktyviųjų junginių – epigalokatechinas (EGCG), kuris:

  • apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso,
  • skatina riebalų deginimą ir metabolizmo balansą,
  • padeda reguliuoti cholesterolio lygį,
  • stiprina imunitetą,
  • gali veikti kaip priešuždegiminė ir neuroprotekcinė medžiaga.

Be to, daugelis žmonių pastebi mažesnį potraukį saldumynams, geresnę odos būklę, sklandesnį virškinimą. Šie efektai atkeliauja ne per naktį – tai ilgalaikio, sąmoningo pasirinkimo rezultatas.

Ne tik moterų, bet ir vyrų pasirinkimas

Nors socialiniuose tinkluose dažniau matoma matcha estetika siejama su moteriškumu, realybėje šis gėrimas sparčiai įsitvirtina ir tarp vyrų. Ypač tarp tų, kurie vertina skaidrų protą, fizinį balansą ir produktyvumą be išsekimo. Sportuojantys, dirbantys protinį darbą ar tiesiog norintys išvengti popietinio energijos nuopuolio, vis dažniau renkasi būtent matcha.

Vyrai vertina jos poveikį ne pagal spalvą puodelyje, o pagal tai, kaip jaučiasi po trijų valandų – be dirglumo, su aiškesne galva ir mažesniu cukraus poreikiu.

Ar tai tik tendencija?

Nors daugeliui gali pasirodyti, kad matcha – tai dar viena madinga sveikatingumo banga, realybėje tai – gilesnio gyvenimo tempo, sąmoningesnių pasirinkimų ir ilgalaikės gerovės ženklas. Tai ženklas, kad žmonės pradeda klausyti savo kūno. Ir kai kūnas atsako lengvumu, ryškumu, aiškumu – tampa aišku, kodėl vis daugiau lietuvių laiką prie kavos aparato iškeičia į žalią tylą puodelyje.

Ne dėl estetikos. Ne dėl socialinių tinklų. Dėl savęs.

Paskelbta

Ką rinktis jautriai odai, kad ši išliktų sveika ir stangri?

Iš nugaros matoma moteris ilgais tamsiais plaukais, liečianti veidą prieš veidrodį. Jos atspindyje matyti besišypsanti ir vilkinti balta palaidine be rankovių, išryškinanti sveika oda, o dėmesys sutelktas į spindinčią ranką ir veidą.

Jautri oda – subtili ir greitai reaguojanti, todėl bet koks aplinkos pokytis, netinkama kosmetika ar stresas gali sukelti paraudimą, sausumą ar tempimo pojūtį. Nors tai gana dažnas odos tipas, jis vis dar dažnai klaidingai suprantamas: daugelis mano, kad pakanka tiesiog atsisakyti stipresnių priemonių ir dažnai drėkinti odą. Tačiau tik nuosekli ir visapusiška priežiūra užtikrina ilgalaikį komfortą. Tad ką verta įtraukti į savo rutiną, kad jautri oda išliktų sveika, skaisti ir stangri?

Švelnios, bet veiksmingos priemonės – būtinybė

Pirmasis žingsnis – rinktis odą tausojančios sudėties kosmetiką. Venkite priemonių, kuriose yra alkoholio, kvapiųjų medžiagų, stiprių rūgščių ar putojančių komponentų, nes jie gali pažeisti odos apsauginį barjerą ir padidinti jautrumą. Geriausia naudoti hipoalergines, dermatologiškai patikrintas formules, turinčias lipidų, keramidų, pantenolio ar alavijo ekstrakto. Šie ingredientai padeda atkurti odos apsauginę funkciją, ramina sudirgimus, drėkina ir stiprina odos atsparumą aplinkos veiksniams.

Reguliarus tinkamų odos priežiūros priemonių naudojimas yra ne mažiau svarbus nei jų pasirinkimas. Net jei oda šiuo metu atrodo geros būklės, nuoseklus švelnių, drėkinančių ir apsauginį barjerą stiprinančių priemonių naudojimas padeda palaikyti jos pusiausvyrą ir sumažina riziką, kad jautrumas vėl gali pasireikšti.

Rinktis ne tik švelniai, bet ir išmaniai

Svarbu žinoti, kad jautri oda nėra kliūtis naudoti aktyviąsias medžiagas – tik reikia žinoti, kurias ir kaip jas taikyti. Viena tokių – gintaro rūgštis veidui, kurios poveikis jau seniai įvertintas dermatologijoje dėl plataus veikimo spektro. Ji pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, gerina mikrocirkuliaciją, intensyviai drėkina ir skatina natūralią odos regeneraciją, tačiau tuo pačiu veikia itin švelniai – neerzina net jautrios odos.

Procedūros, tokios kaip redermalizacija, leidžia stiprinti odą iš vidaus, nepažeidžiant jos paviršiaus. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško subtilios, bet veiksmingos priemonės odos būklei pagerinti – be agresyvių metodų, bet su realiu, ilgalaikiu rezultatu.

Odos sveikata prasideda ne tik nuo kremo

Jautrumas dažnai glaudžiai susijęs su bendra organizmo būsena. Mitybos trūkumai, nuolatinis stresas, miego stygius ar hormonų svyravimai gali paveikti odą ne mažiau nei netinkamas kremas. Odos reakcijos kartais tampa vienu pirmųjų ženklų, kad kūnui trūksta pusiausvyros. Todėl visapusė priežiūra – tai ne tik išorinis rūpestis, bet ir sąmoningas gyvenimo būdas: kokybiškas poilsis, subalansuota mityba, pakankamas skysčių kiekis ir streso mažinimas. Tik rūpinantis savimi galima pasiekti ilgalaikį odos komfortą ir sveiką išvaizdą.

Jautri oda reikalauja ne tik dėmesio, bet ir rūpestingumo. Kuo geriau suprantame jos unikalius poreikius, tuo tiksliau galime pasirinkti priemones ir priežiūros įpročius, kurie užtikrina komfortą ir ilgalaikę pusiausvyrą. Kai oda gauna tai, ko jai iš tiesų reikia, natūraliai atsiskleidžia jos potencialas – švytėjimas, stangrumas ir sveika išvaizda.

Paskelbta

Apie slogą vis dar žinome per mažai

Užmerktomis akimis moteris prispaudžia pirštus prie nosies, kuri paryškinta raudonai, iliustruojanti sinusų simptomus arba diskomfortą.

Nors sloga yra vienas dažniausiai pasitaikančių sveikatos sutrikimų, daugelis iš mūsų apie ją vis dar žinome per mažai. Juk tikriausiai net teko girdėti posakį, kad negydoma sloga praeina per savaitę, o gydoma – per septynias dienas? Yra įvairių šio posakio variacijų, šiaip ar taip, jis nėra visiškai teisingas, nes negydoma sloga gali virsti kur kas didesnėmis sveikatos bėdomis.

Taigi ką apie šį viršutinių kvėpavimo takų susirgimą reikėtų žinoti kiekvienam iš mūsų, kad paprasčiausia sloga būtų gydoma tinkamai, todėl nesikomplikuotų ir netikėtai nepaguldytų į lovą? Kokios yra dažniausios slogos priežastys ir kokie jos simptomai? Kaip gydyti slogą? Ir kokios galimos negydomos slogos komplikacijos?

Kokios yra dažniausios slogos priežastys ir kokie jos simptomai?

Sloga – tai vienas dažniausiai pasitaikančių viršutinių kvėpavimo takų sutrikimų. Dažniausiai ją sukelia rinovirusai ir kiti virusai, pavyzdžiui, adenonovirusai, koronavirusai, paragripo virusai ir pan.  Taigi dažniausia slogos priežastis susijusi su virusine infekcija, tačiau bakterijos, aplinkoje esantys nešvarumai ir kitos priežastys taip pat gali sukelti nosies gleivinės uždegimą. Šiomis dienomis vis daugiau diagnozuojama alerginės slogos atvejų.

Pagrindiniai slogos simptomai yra:

  • Čiaudulys;
  • Nosies užgulimas;
  • Nosies niežėjimas,
  • Akių ašarojimas;
  • Nosies paraudimas;
  • Skystų arba tirštų gleivių tekėjimas.

Kartu su minėtaisiais slogos simptomais gali pasireikšti ir kiti negalavimai, pavyzdžiui, galvos skausmas, karščiavimas, gerklės skausmas, kosulys, nuovargis, bendras silpnumas ir negalavimas. Nors sloga daugumai neatrodo kaip sunkus sveikatos sutrikimas, tačiau kai ji užpuola, minėtieji simptomai gali labai rimtai sutrikdyti gyvenimo kokybę ir normalią jo tėkmę. Visiškai ignoruojama sloga gali virsti ir sudėtingesniais sveikatos sutrikimais – sinusitu, bronchitu, vidurinės ausies uždegimu ir pan.

Kaip gydyti slogą?

Kokybiškas miegas, poilsis ir šiltų skysčių vartojimas – slogos gydymui itin svarbi triada, tačiau ką daryti tuomet, kai užkimšusi ir varvanti nosis neleidžia tinkamai pailsėti? Padės šios priemonės:

  • Nosies plovimas jūros vandeniu. Hipertoninės druskų koncentracijos jūros vanduo padės ne tik tinkamai išvalyti nosies ertmes ir sumažinti gleivinių paburkimą, bet ir stabdys virusų plitimą, nes sukurs jiems neigiamas aplinkos sąlygas. „QUIXX® extra“ nosies purškalas – natūralus nosies purškalas, kurio sudėtyje yra Atlanto vandenyno vandens, turinčio vertingų mineralų ir mikroelementų. Jo sudėtyje taip pat yra papildomos galios pridedančio eukaliptų aliejaus. Dėl šio aliejaus kvėpuoti per nosį taps lengviau. „QUIXX® extra“ nosies purškalą naudoti paprasta ir patogu. „QUIXX® extra“ nosies purškalas mažina nosies užsikimšimą, gerai išvalo nosį, o eukaliptų aliejus suteikia gaivinamąjį pojūtį. „QUIXX® extra“ nosies purškalo ypatybės: nėra apribojimų ilgalaikiam naudojimui – prie jo nepriprantama; be konservantų; talpyklėje yra antibakterinis filtras ir sandaraus galiuko mechanizmas (itin higieniška medicinos priemonės pakuotė); tai visiškai natūralus vandenyno vanduo su eukaliptų aliejumi; galima naudoti kartu su vaistais; tinka vaikams nuo šešerių metų amžiaus ir suaugusiesiems.
  • Patalpų vėdinimas ir drėkinimas bei aromaterapija su eteriniais aliejais padės palengvinti nemalonius slogos simptomus.
  • Odą ties nosies landų apačia galima patepti skiestų eterinių aliejų mišiniu ar aromaterapiniais balzamais – jie gali padėti palengvinti kvėpavimą;
  • Inhaliacijos ir karštas dušas ar vonia padeda atkimšti nosies landas, mažinti tirštų gleivių klampumą, todėl jos tampa lengviau pašalinamos – šis patarimas tinkamas tuo atveju, jei sloga itin tiršta. Inhaliacijos ne kažin ką padės, jei yra pirmosios ūminės slogos dienos;
  • Nosies lašų ar purškalų su dekongestantais vartojimas padės palengvinti varginantį nosies užsikimšimą ir lengviau pašalinti gleivių sankaupas. Geriausia rinktis dekongestantus su nosies gleivinę papildomai drėkinančiomis ir tausojančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, hialurono rūgštimi, dekspantenoliu. Svarbu – šių vaistinių preparatų negalima vartoti ilgiau kaip penkias – septynias dienas, nes jie gali sukelti pripratimą, „iššaukti“ medikamentinę slogą, sukelti nosies gleivinės išopėjimą ir pan.
  • Kitų simptomų, pavyzdžiui, karščiavimo ir skausmo, kontroliavimas. Dažniausiai rekomenduojami vaistiniai preparatai – paracetamolis ir ibuprofenas, gerklės skausmą ir uždegimą malšinančios pastilės, bronchų gleives skystinantys preparatai ir t.t. Kai nosyje gaminasi itin daug gleivių ir paburkimas itin ryškus, gali būti skiriama sistemiškai vartojamų vaistinių preparatų, pavyzdžiui, antihistamininių vaistų.

Kokios galimos negydomos slogos komplikacijos?

Paprastai sloga prasideda deginimo ir perštėjimo jausmu, vėliau atsiranda čiaudulys ir skystų nosies gleivių tekėjimas iš nosies. Gali kamuoti bendras negalavimas, gerklės ir galvos skausmas, nesunkus kosulys. Paprastai po trijų – penkių parų nosies paburkimas mažėja ir sekretas pradeda tirštėti, o po septynių – dešimties parų simptomai silpnėja ir visai išnyksta. Jei ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas tinkamai negydomas, tuomet gali prasidėti ūminis nevirusinis rinosinusitas, ūminis bakterinis rinosinusitas, bronchitas, vidurinės ausies uždegimas (ypač vaikams), o kartais – net plaučių uždegimas ar dar sunkesnės sveikatos būklės. Todėl slogą reikia gydyti – ne tik dėl to, kad pacientas pasijustų geriau ir galėtų tinkamai pailsėti, bet ir dėl to, kad negydoma sloga gali komplikuotis rimtesniais sveikatos sutrikimais.

Paskelbta

Krioterapija ir tradiciniai skausmo malšinimo būdai: kas veiksmingiau?

Moteris, dėvinti galvos raištį su užrašu „CRYO“, kaukę ir pirštines, stovi garuojančioje, mėlynai apšviestoje krioterapijos kameroje, laiko durų rankeną ir žvelgia vidun.

Pastaruoju metu krioterapija (šalčio terapija) tampa vis labiau populiarėjančiu skausmo valdymo metodu. Krioterapija siūlo unikalių privalumų, kurių negali pasiūlyti kitos skausmo malšinimo metodikos. Visgi, lyginant su tradiciniais skausmo valdymo būdais, krioterapijos taikymas vis dar yra gana ribotas.

Šiame straipsnyje apžvelgsime, kuo krioterapija skiriasi nuo įprastų metodų ir kokiais atvejais ji gali būti pranašesnė.

Krioterapijos veikimo principas ir skausmo malšinimo greitis

Krioterapija – tai procedūra, kurios metu kūnas arba konkrečios jo vietos yra veikiamos itin žemos temperatūros. Tai sukelia kraujagyslių susiaurėjimą, sumažina kraujo tekėjimą į audinius ir slopina nervų galūnių jautrumą. Dėl šios priežasties skausmas sumažėja beveik iš karto, o uždegimas – natūraliai slopsta. Po atliktos procedūros atsinaujina kraujotaka, o į audinius patenka daugiau deguonies ir maistinių medžiagų, kurie skatina gijimo procesą.

Tradiciniai skausmo malšinimo būdai, tokie kaip masažai, tempimo pratimai, kokybiškas poilsis, kineziterapija ar vaistai, dažniausiai veikia lėčiau. Šie metodai taip pat yra veiksmingi. Visgi, juos taikant, teigiami rezultatai pastebimi po žymiai ilgesnio laikotarpio.

Veiksmingumas ir taikymo sritys

Krioterapija dažnai pasirenkama dėl greitai suteikiamo skausmo malšinimo efekto. Šis skausmo malšinimo metodas dažnai taikomas po patirtų ūminių traumų ar po intensyvių fizinių krūvių. Šaltis ne tik mažina skausmą, bet ir greitai slopina uždegiminius procesus. Tai ypač naudinga sergant artritu, susiduriant su sportinėmis traumomis ar lėtiniu skausmu. Po procedūros daugelis žmonių iš karto jaučia akivaizdų palengvėjimą. Visgi, šis poveikis dažniausiai būna trumpalaikis. Ilgalaikį rezultatą galima pasiekti tik su reguliariais seansais.

Tradiciniai metodai, tokie kaip masažas, tempimo pratimai ar priešuždegiminiai vaistai taip pat padeda mažinti skausmą ir uždegimą, tačiau jų poveikis dažniausiai išryškėja palaipsniui. Visgi, kineziterapija ar kiti, nuoseklūs gydymo metodai dažniausiai užtikrina ilgalaikį pagerėjimą.

Krioterapija yra minimaliai invazinė procedūra, kuri dažniausiai nesukelia jokio šalutinio poveikio. Žinoma, labai svarbu, kad ją atliktų reikiamas žinias bei įgūdžius turintis specialistas. Itin retais atvejais, dėl krioterapijos gali pasireikšti nežymūs šalutiniai reiškiniai.

Vaistai ar chirurginio pobūdžio procedūros kelia žymiai didesnę šalutinio poveikio atsiradimo riziką. Be to, chirurginis gydymas yra invazinis, todėl jis oranizmui kelia didesnę žalą ir reikalauja ilgesnio atsigavimo laikotarpio. Masažas ir kineziterapija yra saugūs skausmo valdymo metodai, tačiau jie reikalauja daug laiko ir kantrybės.

Krioterapija, ypač viso kūno, o ne tam tikros kūno srities, reikalauja specifinės įrangos ir apsilankymų specializuotuose centruose ar sveikatingumo klinikose, tokiose kaip Sync. Todėl ši procedūra įprastai yra sunkiau prieinama. Tradiciniai metodai, tokie kaip masažas, kineziterapija ar vaistai, nereikalauja tokių didelių investicijų, todėl jie yra prieinami daugeliui žmonių.

Moksliniai tyrimai

Tyrimai rodo, kad ir lokali krioterapija (ledo masažas ar šaltas oras), ir tradicinės terapijos priemonės (ledo paketai), suteikia greitą skausmo palengvėjimo pojūtį, ypač sergant reumatoidinio tipo artritu. Skausmo sumažėjimo pojūtis po procedūros išlieka maždaug valandą. Kai kurie tyrimai rodo, kad viso kūno krioterapija gali būti efektyvesnė už lokalizuotą.

Visgi, skirtumas dažnai nėra itin reikšmingas, o procedūrų kainų atskirtis yra pakankamai didelė. Pooperaciniu laikotarpiu, pavyzdžiui, po atliktos kelio sąnario operacijos, visam kūnui skirti krioterapijos aparatai nesuteikia žymiai didesnės naudos nei tradiciniai ledo ar gelio paketai. Tačiau viso kūno krioterapija turi kitų privalumu, kurie gali būti naudingi, ypač sportininkams ar tiems, kurie intensyviai treniruojasi. Pavyzdžiui, ji gali padėti sumažinti uždegimą, pagerinti kraujotaką ir skatinti greitesnį atsigavimą po fizinio krūvio.

Be to, krioterapijos procedūros gali būti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai naudingos, kadangi jos dažnai suteikia galimybę atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienio streso.

Krioterapijos privalumai

Pagrindinis krioterapijos pranašumas – greitas skausmo malšinimas, ypač ūmių traumų ar sportinio atsigavimo atvejais. Daugelis krioterapijos metodų yra neinvaziniai. Tai reiškia, kad ši procedūra yra mažiau žalinga bei rizikinga nei vaistai ar chirurgija. Be to, kai kurie pacientai po krioterapijos procedūrų pastebi pagerėjusią nuotaiką ir didesnį žvalumą. O su nuolatiniu skausmu kovojantiems žmonėms tai yra labai svarbu.

Krioterapija užtikrina greitą skausmo malšinimą neinvazinių būdu. Tokį skausmo malšinimo būdą tikslinga taikyti ūmių traumų, sportinio atsigavimo ar uždegiminių būklių atvejais. Tradiciniai metodai skausmą slopina lėčiau, tačiau jie yra ekonomiškesni. Be to, jie gali suteikti ilgalaikį poveikį. Todėl optimalų skausmo malšinimo būdą kiekvienas žmogus turėtų rinktis individualiai, atsižvelgiant į asmeninę sveikatos būklę, lūkesčius ir finansines galimybes.

Paskelbta

3 ženklai, kad reikia atlikti danties kanalo gydymą

Asmuo baltu chalatu rodo į danties skerspjūvio modelį metaliniu įrankiu, aiškindamas dantų gydymas. Ant stalo guli odontologiniai instrumentai ir stalčius, asmuo nešioja stetoskopą.

Kasdien rūpinamės savo sveikata – stebime kraujospūdį, laikomės mitybos režimo ar sportuojame. Tačiau dažnai pamirštame vieną labai svarbią sritį – dantų sveikatą. Net menkas danties skausmas ar uždegimas gali greitai virsti rimta problema, reikalaujančia skubaus gydymo. Todėl svarbu žinoti, kada būtina nedelsti ir apsilankyti pas odontologą. Žemiau – 3 ženklai, kad dantų gydymas gali būti reikalingas greičiau, nei tikitės.

1. Nuolatinis, pulsuojantis danties skausmas

Jei dantį skauda be aiškios priežasties – ypač vakare ar naktį – tai gali reikšti uždegiminį procesą danties šaknies kanale. Skausmas dažnai būna pulsuojantis, gilus ir sustiprėja gulint. Tokiais atvejais kanalo gydymas dažnai yra vienintelis efektyvus sprendimas, galintis sustabdyti infekcijos plitimą, sumažinti skausmą ir užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms.

2. Padidėjęs danties jautrumas šilumai ar šalčiui

Jeigu tam tikras dantis tampa jautrus karštiems ar šaltiems gėrimams ar tiesiog šalčiui ir šis jautrumas nepraeina – tai gali būti signalas, kad nervas yra pažeistas arba prasidėjęs uždegimas danties viduje. Negydomas jautrumas ilgainiui gali stiprėti ir peraugti į aštrų, sunkiai pakeliamą skausmą, kuris trukdo kasdieninei veiklai, miegui ar net paprasčiausiam valgymui.

3. Patinimas ar spaudimo pojūtis

Pastebėtas patinimas prie danties ar žandikaulio srityje – tai vienas ryškiausių ženklų, kad vystosi infekcija, kuri gali plisti ir sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip pūlinys ar net bendras organizmo uždegimas. Spaudimo jausmas ar sunkumas kandant taip pat gali rodyti uždegiminį procesą, ypač jei diskomfortas stiprėja valgant, spaudžiant dantį ar net šiek tiek palietus žandikaulio sritį. Tokie simptomai neturėtų būti ignoruojami, nes laiku nesuteikus pagalbos, situacija gali greitai pablogėti ir reikalauti sudėtingesnio gydymo.

Kasdien rūpinamės daugybe dalykų – dantų sveikata turėtų būti ne išimtis. Būtent ji gali lemti kasdienę savijautą ir padėti išvengti netikėtų problemų. Jei jaučiate bent vieną iš šių simptomų, gali būti pats metas pasitikrinti dantis. Kartais viena paprasta procedūra gali apsaugoti nuo sudėtingo ir nemalonaus gydymo ateityje.

Paskelbta

Socialinių tinklų įtaka grožio produktų populiarumui

Jauna moteris šypsosi filmuodamasi makiažo pamoką namuose. Apsupta grožio produktų, ji laiko lūpų dažus ir šepetį, šviesiame, tvarkingame kambaryje dalijasi patarimais, kaip paskatinti populiarumą socialinių tinklų tinkle.

Ar kada nors pagalvojote, kodėl visi ima pirkti tą patį blakstienų tušą? Arba kodėl tam tikros lūpų dažų spalvos išgraibstomos vos per kelias valandas? Atsakymas paprastas – reklama socialiniuose tinkluose. Tokia reklama tapo galinga jėga, formuojančia mūsų grožio produktų pasirinkimus.

Šiandieniniame pasaulyje pakanka vienos įtaigios nuomonės formuotojo reklamos, vieno teigiamo atsiliepimo ir produktas gali tapti sensacija. Norint išlikti grožio tendencijų sūkuryje, verta sekti ne tik influencerius, dar vadinamus nuomonės formuotojais, bet ir patikimus šaltinius, tokius kaip https://www.notino.lt/, kur galima rasti platų populiariausių produktų asortimentą, apie kurį kalba visa interneto bendruomenė.

Kaip nuomonės formuotojai pakeitė kosmetikos rinką

Influenceriai tapo šiuolaikiniais grožio ekspertais. Jų nuomonė gali išaukštinti arba sumenkinti prekės ženklą vos per vieną vaizdo įrašą.

Prieš socialinių tinklų erą, mes rinkdavomės kosmetikos produktus pagal žurnalų rekomendacijas ar draugų patarimus. Dabar pakanka peržiūrėti naujausius nuomonės fomuotojų įrašus, vaizdo turinį, ir mūsų pirkinių krepšeliai prisipildo naujais atradimais. Tai visiškai pakeitė prekių ženklų bendravimą su vartotojais.

TikTok revoliucija grožio industrijoje

TikTok tapo galingiausiu įrankiu kosmetikos marketinge. 30 sekundžių trukmės vaizdo įrašas, to pakanka, kad produktas masiškai išpopuliarėtų. 

Platformos algoritmas leidžia net mažiausiems prekių ženklams pasiekti milijoninę auditoriją be didžiulių rinkodaros biudžetų. Daugelis grožio priemonių vien tik dėl šio socialinio tinklo tapo tikromis sensacijomis, nors iki tol buvo mažai kam žinomos.

Privalumai ir trūkumai: ar verta pasitikėti vien tik rekomendacijomis

Socialiniai tinklai atveria duris į beribį grožio pasaulį, tačiau ne visos rekomendacijos vertos dėmesio. Džiugu tai, kad dabar turime prieigą prie tūkstančių nuoširdžių atsiliepimų apie bet kurį produktą. Tačiau kita medalio pusė – ne visi nuomonės formuotojai atskleidžia, kad jų turinys yra apmokamas ir jie tiesiog reklamuoja produktą, nepaisant to, kad vėliau apie jį greičiausiai pamirš patys ir jo nenaudos.

Verčiau ieškokite produktų atsižvelgiant į jų sudėtį, o ne tik į tai, kad jie tuo metu populiarūs.

Kaip atpažinti patikimą apžvalgą

Patikimose apžvalgose dažniausiai rasite ne tik teigiamus, bet ir neigiamus produkto aspektus. Vertėtų atkreipti dėmesį į ankstesnius nuomonės formuotojo įpročius ir tai, ar anksčiau naudojo panašius produktus. Autentiškumas socialiniuose tinkluose tampa vertingiausia valiuta.

Šiandien kone kiekvienas nuomonės formuotojas savo apžvalgas pradeda žodžiais: „Nebeįsivaizduoju savo gyvenimo be šio produkto“, „Kur aš buvau ankščiau“, „Šis produktas pakeitė mano gyvenimą“. Sutikite, tokie pasakymai gana skambūs, bet tik dalis jų yra tiesa.

Nuomonės formuotojai iš to uždirba, todėl neriasi iš kailio, kad tik labiau išpopuliarintų produktą bet kokia kaina.

Prieš pasekant kiekvieną naują produktą, užduokite sau klausimą – ar šis produktas tikrai tinka mano odai/plaukams/poreikiams. Nepulkite pirkti to, kas atrodo populiaru, jei tai neatitinka jūsų individualių poreikių. Geriau investuokite į patikrintas, kokybiškas priemones, kurios jau kartą išsprendė jūsų asmenines problemas.

Kaip socialiniai tinklai pakeitė grožio produktų vartojimą

Nuo produktų pasirinkimo iki jų naudojimo – viskas pasikeitė. Dar prieš socialinių tinklų erą, daugelis moterų naudojo tik pagrindinius kosmetikos produktus. Dabar jau daugelis moterų žino skirtumą tarp hialurono rūgšties ir niacinamido, o jų grožio lentynose galima rasti 10 žingsnių odos priežiūros rutiną. Socialiniai tinklai ne tik reklamuoja produktus, bet ir moko juos teisingai naudoti.

Socialiniai tinklai sukuria bendruomenės jausmą. Kai perki tą patį produktą, kurį naudoja tavo mėgstamas influenceris, jautiesi tarsi dalyvautum bendrame produkto testavime. Tai sukuria emocinį ryšį su prekės ženklu, kuris trunka ilgiau nei produkto poveikis.

Ateities perspektyvos: kur juda grožio industrija

Technologijos ir socialiniai tinklai ir toliau keis mūsų grožio įpročius. Įvairūs filtrai leidžia išbandyti makiažą neišeinant iš namų. Dirbtiniu intelektu paremtos programėlės analizuoja odą ir siūlo individualiai pritaikytą priežiūrą. Viskas tampa labiau personalizuota ir prieinama.

Socialiniai tinklai pakeitė tai, kaip mes renkamės ir vartojame grožio produktus. Gyvename laikais, kai kiekvienas produktas turi savo gerbėjų armiją ir kritikų būrį. Tikrasis iššūkis yra išlikti sąmoningu vartotoju šiame informacijos sraute ir rasti tai, kas tinka būtent jums.

Paskelbta

Dantų dygimas ir miegas: kodėl kūdikis neramus naktį?

Dantų dygimas – tai vienas pirmųjų didžiųjų išbandymų, kurį tenka išgyventi ne tik kūdikiui, bet ir jo tėvams. Dygstantys dantukai gali sukelti įvairių fizinių ir emocinių reakcijų, o viena iš dažniausių – prastas miegas. Daugelis tėvų pastebi, kad mažylis tampa neramesnis, dažniau prabunda, verkia ar net visiškai atsisako miego naktimis. Kodėl taip vyksta ir kaip galima padėti savo vaikui?

Kada prasideda dantų dygimas?

Pirmieji dantukai paprastai pradeda dygti kūdikiui sulaukus 4–7 mėnesių, tačiau tai labai individualu. Kai kuriems kūdikiams dantys pasirodo dar anksčiau, kitiems – tik sulaukus vienerių. Dažniausiai pirmieji pasirodo apatiniai centriniai kandžiai, vėliau – viršutiniai. Visas dantų dygimo procesas gali tęstis iki 2,5–3 metų, kol išdygsta visi 20 pieninių dantų.

Kaip dantų dygimas veikia miegą?

Dantų dygimas – tai fiziologiškai sudėtingas procesas, lydimas tam tikrų nemalonių pojūčių:

  • Dantenų skausmas ir spaudimas. Dygstant dantims, dantenos patinsta ir tampa jautrios. Tai sukelia nemalonų spaudimą, kuris naktį, kai nėra kitų dirgiklių, jaučiamas dar stipriau.
  • Padidėjęs seilėtekis. Gausus seilių kiekis gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir odos sudirginimą aplink burną, o tai dar labiau trikdo miegą.
  • Dirglumas ir nuotaikų kaita. Skausmas ir diskomfortas veikia kūdikio emocinę būseną. Vaikas gali būti nervingas, verkšlenti be aiškios priežasties, jaustis nesaugus ir reikalauti daugiau tėvų dėmesio.
  • Dažnesnis pabudimas naktį. Naktinis miegas tampa fragmentiškas – kūdikis dažnai pabunda, nerimsta, sunkiai užmiega iš naujo.

Kaip atpažinti, kad neramumas susijęs būtent su dantų dygimu?

Dantų dygimas gali būti painiojamas su kitais sveikatos sutrikimais. Todėl svarbu žinoti būdingus dygimo požymius:

  • Kūdikis dažnai kiša pirštus ar daiktus į burną ir juos kandžioja.
  • Padidėjęs seilėtekis.
  • Paraudusios, patinusios dantenos.
  • Kartais – lengvas temperatūros pakilimas (iki 37,5 °C).
  • Sutrūkinėjęs ar pablogėjęs apetitas.
  • Odos paraudimas ar bėrimas aplink burną (nuo seilių).
  • Padidėjęs neramumas ir miego sutrikimai, ypač naktį.

Svarbu paminėti, kad stiprus karščiavimas, viduriavimas ar vėmimas nėra būdingi dantų dygimui – tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kaip padėti kūdikiui, kai dygsta dantukai?

Nors dantų dygimas neišvengiamas, yra būdų, kaip sumažinti su juo susijusį diskomfortą ir pagerinti vaiko miegą:

1. Masažuokite dantenas

Švelnus dantenų masažas švariu pirštu ar specialiu silikoniniu šepetėliu gali sumažinti spaudimą ir skausmą.

2. Naudokite kramtukus

Atšaldyti (bet ne sušaldyti) kramtukai padeda malšinti dantenų niežulį ir dirginimą. Svarbu, kad jie būtų saugūs ir neturėtų mažų detalių.

3. Pasitarkite su gydytoju dėl gelių ar vaistų

Kai kurie dantų dygimo geliai turi šaldantį ar priešuždegiminį poveikį. Tačiau prieš naudojant bet kokias priemones būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

4. Rami atmosfera prieš miegą

Sukurkite ramią, saugią ir pastovią miego rutiną – maudynės, švelni muzika ar lopšinė gali padėti vaikui atsipalaiduoti prieš miegą.

5. Tėvų artumas

Kartais viskas, ko reikia vaikui – tai mamos ar tėčio apkabinimas. Jūsų buvimas ir švelnus kalbėjimas nuramina bei padeda lengviau užmigti net ir skausmo metu.

Kiek tai tęsis?

Kiekvieno dantuko dygimas gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės. Visas procesas – nuo pirmojo iki paskutiniojo danties – gali užtrukti kelerius metus, tačiau intensyviausi pokyčiai vyksta pirmaisiais dvejais gyvenimo metais. Nors dantų dygimas – ilgas kelias, laikui bėgant vaiko organizmas vis geriau prisitaiko, ir reakcijos tampa švelnesnės.

Dantų dygimas ir miegas: tėvų požiūris

Labai svarbu, kad tėvai šiuo laikotarpiu išliktų kantrūs ir supratingi. Naktiniai pabudimai ir neramios dienos gali išvarginti visą šeimą, tačiau svarbu suprasti, kad tai laikina. Dantų dygimas yra natūrali vystymosi dalis, kuri rodo, kad vaikas auga ir bręsta.

Tėvų emocinė būsena taip pat perduodama vaikui. Jei mama ar tėtis nuolat įsitempę, nervingi ar nekantrūs, kūdikis tai jaučia ir tampa dar neramesnis. Todėl verta pasirūpinti ne tik mažylio komfortu, bet ir savo poilsiu, palaikymu bei supratimu šeimoje.

Paskelbta

Kognityvinių funkcijų silpnėjimo ir lėtinio uždegimo sąsajos. Ar galime atitolinti demenciją?

Trys žmogaus galvų formos medžiai simbolizuoja atminties praradimo progresavimą, susijusį su kognityvinių funkcijų nuosmukiu. Pirmasis medis yra vešlus ir žalias, antrasis turi geltonus lapus ir kai kuriuos tarpus, o trečiasis dažniausiai plikas su raudonais lapais, o tai rodo tolesnį nykimą.

Kognityvinės (pažinimo) funkcijos – tai smegenų gebėjimas gauti, perdirbti, integruoti, išlaikyti ir atkurti informaciją, orientuotis laike, vietoje, savyje, įsiminti ir naudotis žiniomis, intelektu, regos, erdvės suvokimo funkcijomis [1]. Visos jos yra būtinos normaliai žmogui funkcionuoti ir integruotis į visuomenę, todėl nieko nuostabaus, kad susilpnėjus pažinimo funkcijoms labai suprastėja gyvenimo kokybė.

Kognityvinių funkcijų vaidmuo žmogaus kasdienybėje

Kognityvinių funkcijų silpnėjimas yra tiesiogiai susijęs su amžiumi. Pastaruoju metu vyresnių žmonių populiacijoje šis sutrikimas diagnozuojamas dažniau. Vyresnis amžius yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių tiek lengviems kognityviniams sutrikimams, tiek demencijoms (pvz., Alzheimerio ligai) išsivystyti. Mokslininkų teigimu, pažinimo funkcijos – svarbi orientacijos pasaulyje, savivertės, neatsiejama socialinės integracijos dalis. Pažinimo funkcijų silpnėjimas ne visada atspindi pradinį silpnaprotystės etapą, tačiau net nedidelis jų pokytis gali žlugdyti asmenį ir priversti keisti kasdienės veiklos įpročius. Silpnėjant kognityvinėms funkcijoms, padidėja depresijos išsivystymo rizika, dažnesnė socialinė izoliacija, mažėja savarankiškumas, žmogus tampa priklausomas nuo kitų [2]. Kognityvinių funkcijų sutrikimai, išsivystantys senstant, yra susiję su didesniu traumų, hospitalizacijų ir mirčių dažniu [3]. Taigi išlaikyti stabilias kognityvines funkcijas, suprasti etiologinius veiksnius ir patogenezę tampa svarbu ne tik asmens, bet ir visuomenės lygmeniu.

Pastaruoju metu moksliniuose straipsniuose viena dažniau aptarinėjamų kognityvinių funkcijų silpnėjimo priežasčių senstant – lėtinio sisteminio uždegimo sukeliami pokyčiai smegenyse. Lėtinio uždegimo vaidmenį smegenų senėjimo, pažinimo funkcijų silpnėjimo patogenezėje patvirtina ir išvados, kuriose teigiama, kad labiausiai paplitusios demencijos formos– Alzheimerio liga ir kraujagyslinė demencija – yra susijusios su užsitęsusiu uždegimu, kuris svarbus ir ligai progresuojant [2]. Nebeabejojama, kad sisteminis uždegimas turi įtaką silpnėjant kognityvinėms funkcijoms vidutinio amžiaus asmenims ir senstant, tačiau neurologinis paaiškinimas išlieka ne visai aiškus [3].

Ar lėtinis uždegimas ir organizmo senėjimas yra neatsiejami?

Paprastai uždegimas yra apsauginė organizmo reakcija, skatinanti gijimą, tačiau užsitęsusi uždegiminių citokinų cirkuliacija organizme gali būti audinių pažaidos priežastis, ne išimtis ir smegenys [2]. Kas iš tiesų nutinka smegenims, kad su laiku mūsų pažinimo funkcijos prastėja? Iškelta hipotezė, kad sisteminis uždegimas yra susijęs su morfologiniais smegenų pokyčiais, įvykstančiais organizme cirkuliuojant atitinkamiems citokinams ir lemiančiais kognityvinį senėjimą, o vėliau – didinančiais ir demencijos riziką [3].

Norint suprasti, kaip uždegimas gali sukelti ir pagreitinti pažintinių funkcijų silpnėjimą, svarbu suvokti pagrindinius faktus. Organizme cirkuliuoja dviejų tipų citokinai – pro- (pvz., IL-6, IL-1, TNF-α) ir antiuždegiminiai (pvz., IL-4, IL-10, IL-13). Išlaikydami pusiausvyrą ar ją keisdami, citokinai reguliuoja imuninį atsaką. Remiantis pastarųjų metų studijomis, pats senėjimas yra tiesiogiai susijęs su lėtiniu uždegimu organizme. Tyrimai parodė, kad senstant didėja serumo IL-6 koncentracija, nors ir nėra jokios gretutinės patologijos, galinčios sukelti tokius imuninius pokyčius. Taigi iš tiesų nėra aišku, ar didėja prouždegiminių (kartu ir IL-6) citokinų sintezė, o gal tiesiog mažėja jį inhibuojančių medžiagų koncentracija organizme. Pastebėta, kad, nepaisant to, jog esant ūmioms būklėms išsivystantis neurouždegiminis atsakas greitai praeina ir pasiekia prieš tai buvusį imuninį lygį, senstant smegenims, imuninis aktyvinimas nebeatsikuria, o lieka šiek tiek viršijantis iki tol buvusį bazinį lygį – vyksta lėtinis uždegimas. Kyla klausimas, kodėl ir kaip su amžiumi išsivystantis lėtinis sisteminis uždegimas gali paveikti ir smegenų funkcijas. Pagrindinė problema – uždegimo mediatoriai, cirkuliuojantys periferijoje, įveikia kraujo ir smegenų barjerą, todėl kartu moduliuoja ir centrinius uždegiminius procesus. Tiek dėl ūminio, tiek ir dėl lėtinio uždegimo yra aktyvinamas toksiškų medžiagų (tokių kaip deguonies produktai) ir tam tikrų kenksmingų fermentų išskyrimas. Dėl to prasideda neurodegeneracija (ląsteliniu lygmeniu sisteminis uždegimas inicijuoja ląstelių apoptozę, aksonų degeneraciją, sutrikdo smegenų kraujotaką), kartu silpnėja ir kognityvinės funkcijos [3].

Žinoma, lėtinio sisteminio uždegimo, kartu ir kognityvinių funkcijų silpnėjimo, rizika yra susijusi ne tik su vyresniu amžiumi, bet ir kitais veiksniais. Jų yra daug, tačiau tyrimuose dažniausiai išskiriama lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cukrinis diabetas, metabolinis sindromas. Bene svarbiausias ir daugiausiai dėmesio sulaukiantis metabolinio sindromo komponentas pastaruoju laiku – nutukimas. Kodėl jis toks įdomus ir kaip susijęs su lėtiniu uždegimu? Pradėkime nuo to, kad nutukimas, atsparumas insulinui, aterosklerozė, arterinė hipertenzija – klinikinėje praktikoje dažnai stebimas derinys. Ištyrus nutukusius žmones pastebėta, kad jiems gerokai dažniau nustatomos susilpnėjusios kognityvinės funkcijos [2]. Kokia viso to priežastis? Viena vertus, galbūt tai lemia ir metabolinių sutrikimų nulemtos aterosklerozės sutrikdoma smegenų kraujotaka ar nekoreguojama glikemija sergant cukriniu diabetu. Tačiau svarbu nepamiršti įrodymų, kad nutukimas pats sukelia lėtinį sisteminį uždegimą. Pasirodo, nutukusiems pacientams dėl trigliceridų pertekliaus adipocitai hipertrofuoja ir dalį lipidų išlieja į artimiausius audinius. Dėl to sukeliamas vietinis riebalinio adinio uždegimas, makrofagai gamina citokinus, iš kraujotakos mobilizuojama dar daugiau imuninių ląstelių. Tokiu būdu adipocitai pasikeičia ir tampa prouždegiminiais – pradeda gaminti prouždegiminius citokinus ir chemokinus. Vietinis riebalinio audinio uždegimas galiausiai tampa sisteminiu, sukeldamas mažo laipsnio lėtinį uždegimą [4]. Svarbūs ir kiti nesudėtingai modifikuojamieji gyvenimo būdo veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas, nevisavertė mityba, fizinio aktyvumo trūkumas, nepakankamas ar nekokybiškas miegas. Kai kuriose studijose teigiama, kad net depresijos simptomai yra susiję su padidėjusia prouždegiminių citokinų koncentracija kraujyje, o jų kiekis tiesiogiai koreliuoja su depresijos sunkumu [2].

Neatsiejamas trio: lėtinis uždegimas, kognityvinės funkcijos ir pokyčiai smegenyse

Sergant lėtiniu uždegimu, nukenčia ne visos smegenų funkcijos, o tik tam tikros. Vadinasi, prouždegiminių citokinų poveikis žalingas ne visoms smegenų struktūroms. Norėdami atsakyti į klausimą, kodėl taip yra, mokslininkai ištyrė smegenis molekuliniu lygmeniu. Pasirodo, ypač ryškus uždegimo poveikis stebimas hipokampe. Tyrimų duomenimis, nors prouždegiminių citokinų receptorių raiška didelė tiek astroglijoje, tiek mikroglijoje, kaip ir neuronuose bei endotelio ląstelėse visose smegenyse, didžiausia santykinė jų koncentracija yra smegenų žievėje ir hipokampe. Be to, limbinės sistemos ir kitos su kognityvinėmis funkcijomis susijusios struktūros, tokios kaip pamato branduoliai, organizme esant uždegimui išskiria daugiau kenksmingų fermentų ir deguonies produktų, palyginti su kitomis smegenų dalimis. Vis dėlto aktyviausia kenksmingų fermentų, išskiriamų vykstant uždegimui, sintezė pastebėta ne kitur, o hipokampe. Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius, jis yra jautriausia lėtiniam uždegimui sritis smegenyse. Spėjama, kad būtent dėl šių priežasčių kitos smegenų sritys (pvz., motorinė, juntamoji smegenų žievė) bei jų funkcijos senstant nukenčia gerokai mažiau nei pažinimas [3].

Lieka neaišku, kodėl senstant vienos kognityvinės funkcijos (pvz., skaitymas) išlieka stabilios, o kitos (pvz., atmintis, vykdomosios funkcijos, informacijos apdorojimo greitis) silpnėja. Dėl šių priežasčių lėtinio uždegimo ir pažinimo funkcijų sąsaja turėtų būti tiriama dar detaliau [2].

Siekdami įsitikinti, kad organizme rusenant lėtiniam uždegimui keičiasi ne tik kognityvinės funkcijos, bet kartu stebimi tam tikrų smegenų struktūrų pokyčiai, mokslininkai ištyrė uždegimo žymenų ryšį ir su smegenų morfologija. Tyrime dalyvavo 408 30–54 metų geros sveikatos būklės suaugusiųjų. Atliekant tyrimą, remtasi šiais periferiniame kraujyje cirkuliuojančiais uždegimo žymenimis: IL-6 ir C reaktyviuoju baltymu. Kaip ir tikėtasi, stebėta atvirkštinė sistemino lėtinio uždegimo ir smegenų pilkosios, baltosios medžiagų ir visų 4 smegenų skilčių tūrių priklausomybė: kuo didesnė uždegiminių žymenų koncentracija kraujyje, tuo mažesni tūriai fiksuoti. Be morfologinių skaičiavimų, vertinta ir sąsaja su erdviniu suvokimu, trumpalaike atmintimi, verbaliniu suvokimu ir vykdomosiomis funkcijomis. Visais atvejais, išskyrus vykdomąsias funkcijas, nustatytas reikšmingas minėtų funkcijų susilpnėjimas. Didžiausi pokyčiai esant kognityvinių funkcijų susilpnėjimui ir persistuojant lėtiniam uždegimui organizme stebėti smilkininėje skiltyje. Taip pat pastebėtas reikšmingas ryšys tarp sisteminio uždegimo aktyvumo organizme ir gumburo bei blyškiojo kamuolio morfologinių pokyčių esant kognityvinių funkcijų pokyčiams, tačiau smegenų žievėje specifiškumas konkrečiai sričiai nebuvo pastebėtas. Įdomu tai, kad anksčiau aptarto nutukimo įtaka taip pat buvo pastebėta ir atliekant šį tyrimą – vertinta, kaip kūno masės indeksas susijęs su uždegimu ir neuromorfologiniais pokyčiais. Pasirodo, kūno masės indeksas tiesiogiai koreliuoja su uždegimo aktyvumu organizme ir yra atvirkštinė priklausomybė su tarp kūno masės indekso bei smegenų žievės pilkosios medžiagos tūrio, kaip ir visų tirtų kognityvinių funkcijų, išskyrus verbalinį mokymąsi [3].

Bet koks kognityvinių funkcijų vertinimas yra gana komplikuotas, nes riba tarp normalaus ir patologinio kognityvinių funkcijų silpnėjimo senstant yra miglota; dėl šios priežasties specialiais testais vertinti dar ikiklinikiniai morfologiniai pokyčiai. Jie yra ankstesni, tačiau gali prisidėti prie pažinimo funkcijų silpnėjimo, be to, yra vienas svarbių įrankių, padedančių prognozuoti ir demencijos riziką. Viename tyrime, kuriame nagrinėtas serumo IL-6, C reaktyviojo baltymo ir TNF-α bei kognityvinių funkcijų (įvertinant 3MS (angl. Modified Mini-Mental State Examination) testu) ryšys, atskleista, kad IL-6 ir C reaktyviojo baltymo koncentracija serume reikšmingai susijusi kognityvinių funkcijų suprastėjimu ateityje: pacientų, kuriems buvo nustatyta nuo pradinės padidėjusi minėtų dviejų uždegimo žymenų koncentracija, kognityvinės funkcijos per 2 metus suprastėjo net 24 proc. [2].

Ar smegenų senėjimas ir su juo susiję padariniai neišvengiami ir nekoreguotini?

Tam tikrų amžinių pakitimų kol kas išvengti negalima, bet galima juos atitolinti.

Pastebėta, kad yra medžiagų, galinčių slopinti uždegimą. Viena jų – vinpocetinas. Tai lengvai kraujo ir smegenų barjerą įveikiantis augalinis alkaloidas, išgaunamas iš vinkamino (žiemių slenktenių). Vinpocetinas, blokuodamas nuo įtampos priklausomus natrio kanalus ir selektyviai inhibuodamas fosfodiesterazę-1, mažina intraląstelinę natrio ir kalcio koncentraciją, dėl neuroprotekcinio poveikio jau ilgą laiką yra naudojamas išeminį insultą patyrusiems pacientams.

Dėl ilgalaikio vartojimo galimybės šios medžiagos savybės tiriamos plačiau, todėl pastebėta dar viena – priešuždegiminis poveikis smegenyse dėl NF-κB (angl. nuclear factor kappa-light-chain-enhancer of activated B cells) aktyvinimo slopinimo. Jau anksčiau įrodyta, kad vinpocetinas tiesiogiai inhibuoja IκB kinazę, o dėl to ir – IκBα baltymo fosforilinimą bei degradaciją in vitro ir eksperimentinių gyvūnų organizme, taip slopindamas nuo NF-κB priklausomą uždegiminę kaskadą [5].

Kaip veikia NF-κB ir kaip jo slopinimas gali sumažinti uždegiminį atsaką organizme?

NF-κB – tai baltymų kompleksas, kurių viena funkcijų kontroliuoti citokinų, kartu ir prouždegiminių, sintezę. Neaktyvaus NF-κB randama citozolyje, kartu prisijungį inhibuojantį baltymą IκBα. Per integralius membranos receptorius suaktyvinus ekstraceliulinius signalus, aktyvinamas fermentas IκB kinazė (IKK). Aktyvi IKK fosforilina IκBα baltymą, todėl šis disocijuoja nuo NF-κB, o pats IκBα baltymas yra degraduojamas proteosomų. Tokiu būdu NF-κB tampa aktyvus ir yra translokuojamas į branduolį, kur prisijungia prie specifinių DNR sekų. DNR/NF-κB kompleksas į visą kaskadą įtraukia ir kitų baltymų (pvz., koaktyvatorių ir RNR polimerazę), todėl DNR transkribuojama į iRNR, o tada sintetinami baltymai, dėl kurių pasikeičia ląstelės funkcija (pvz., sintetinami citokinai ir dar labiau aktyvinamas imuninis atsakas) [6, 7].

Šią vinpocetino savybę žmonėms ištyrė Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai. Jie analizavo, kokį poveikį uždegimui, išsivystančiam patyrus ūminį išeminį insultą, turi vinpocetinas. Kontrolinės grupės pacientai buvo gydyti remiantis standartine schema pagal Amerikos širdies asociacijos (angl. Americam Heart Association) gaires, o tiriamoji grupė gydyta remiantis standartine schema, papildant ją vinpocetinu (14 dienų nenutraukiamas kursas po 30 mg intraveniškai kasdien). Nustatyta, kad vinpocetinas slopina nuo NF-κB priklausomą uždegiminį atsaką, padidindamas IκBα iRNR ekspresiją. Western Blot metodu išmatuotas bendro ir fosforilinto IκBα baltymo kiekis. Pastebėta, kad kontrolinėje grupėje bendrasis IκBα baltymo kiekis sumažėjo, o fosforilinto padidėjo, tačiau po gydymo vinpocetinu kurso nei bendrojo, nei fosforilinto IκBα baltymo kiekis nepakito. Taigi šie rezultatai rodo, kad vinpocetinas slopina baltymo NF-κB aktyvinimą, išvengiant baltymo IκBα fosforilinimo ir degradacijos [5].

Kadangi vienas NF-κB aktyvinimo padarinių – citokinų sintezė, tyrėjams kilo klausimas, ar vinpocetinas taip pat slopina prouždegiminių mediatorių sintezę. Išanalizavus grupės tiriamųjų kraują ELISA metodu, paaiškėjo, kad vinpocetinas reikšmingai mažina TNF-α, IL-6, ICAM-1, VCAM-1 ir C reaktyviojo baltymo kiekį kraujo plazmoje. Akivaizdus pokytis paaiškėjo ne iš karto, o po tam tikro laiko – šio tyrimo atveju, praėjus 7 dienoms po insulto. Vertintas ir ilgalaikis poveikis – stebint pacientus 3 mėnesius nustatyta, kad tiriamojoje grupėje pasireiškė geresnis neurologinis atsigavimas tiek ūmioje fazėje, tiek ir po 3 mėnesių. Taigi šiuo tyrimu nustatyta, kad vinpocetinas pasižymi ir imunomoduliuojamuoju poveikiu, todėl gali pagerinti klinikines išeitis po ūminio išeminio insulto ir potencialiai vartotinas uždegimui slopinti [5].

Apibendrinimas

Kognityvinės funkcijos – tai vienas pasaulio ir savęs pažinimo kelių, todėl svarbu kuo ilgiau išsaugoti jas nepakitusias. Remiantis pastarųjų metų tyrimais, nustatytas ryšys tarp šių funkcijų silpnėjimo ir lėtinio uždegimo organizme: didesnis periferinis uždegimas susijęs su prastesne trumpalaike atmintimi, žodinėmis kompetencijomis, mokymosi bei vykdomosiomis funkcijomis. Iš dalies visa to galima išvengti ar bent jau atitolinti šį procesą – praktikuoti fiziškai aktyvų gyvenimo būdą, sveikai maitintis, vengti žalingų įpročių, laikytis kitų nurodymų, kuriais galime modifikuoti kasdienius įpročius. Tiesa, tyrimai rodo, kad šis procesas taip pat susijęs ir su amžiumi – su laiku net ir nesant gretutinių patologijų organizme išsivysto lėtinis uždegimas, kuris taip pat turi įtaką pažintinių funkcijų silpnėjimui. Šiame straipsnyje aptartas vinpocetinas – efektyvus vaistas, pasižymintis neuroprotekciniu ir lėtinį uždegimą malšinančiu poveikiu.

Kamilė Počepavičiūtė
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

LITERATŪRA                                                     

1. Budrys V. Klinikinė neurologija. Vilnius, 2003.

2. Sartori AC, et al. The impact of inflammation on cognitive function in older adults: implications for healthcare practice and research. J Neurosci Nurs 2012;44:206–17.

3. Marsland AL, et al. Brain morphology links systemic inflammation to cognitive function in midlife adults. Brain Behav. Immun. 2015; 48:195–204.

4.Spyridaki EC, et al. Obesity, inflammation and cognition. Curr Opin Behav Sci 2016; 9:169–175.

5. Zhang F, et al. Vinpocetine Inhibits NF-κB-Dependent Inflammation in Acute Ischemic Stroke Patients. Transl Stroke Res. 2017.

6. Gilmore TD. Introduction to NF-kappaB: players, pathways, perspectives. Oncogene. 2006, 25: 6680-6684. 10.1038/sj.onc.1209954. 7. Brasier AR. The NF-κB regulatory network. Cardiovasc Toxicol. 2006, 6:111-130. 10.1385/CT:6:2:111.

Paskelbta

Urologai rekomenduoja prostatą pasitikrinti kuo anksčiau

Medicinos specialistas, galbūt vienas iš patyrusių urologų, echoskopijos aparatu apžiūri žmogaus pilvą. Scena vyksta klinikinėje aplinkoje su neryškia medicinine įranga fone, pabrėžiančia prostatos pasitikrinti svarbą sveikatai.

Prostatos sveikata – viena iš svarbiausių temų vyrų sveikatos srityje. Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje, kasmet diagnozuojama apie 2 000 naujų atvejų. Nors ši diagnozė gali skambėti bauginančiai, urologai pabrėžia, kad anksti nustatytas prostatos vėžys dažnai yra išgydomas. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl prostatos tyrimas yra toks svarbus, kada reikėtų kreiptis į urologą Vilniuje bei kokios yra prostatos ligų prevencijos priemonės.

Prostatos vėžys: kas tai?

Prostatos vėžys – tai piktybinis auglys, išsivystantis priešinėje liaukoje. Pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl daugelis vyrų gali nežinoti, kad serga. Urologai pažymi, kad tik reguliari patikra gali padėti laiku nustatyti šią ligą ir užkirsti kelią jos progresavimui.

Kada kreiptis į urologą?

Specialistai rekomenduoja vyrams nuo 50 metų amžiaus bent kartą per metus atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujo tyrimą. Jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų, tyrimus reikėtų pradėti jau nuo 45 metų. Urologas Vilniuje gali suteikti išsamią konsultaciją ir padėti pasirinkti tinkamiausią tyrimo metodą.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Prostatos vėžys visame pasaulyje jaunėja, ir vėžio atvejų vis daugėja. Kadangi ši liga pakerta darbingo amžiaus vyrus, nuo 2006 m. yra įgyvendinama vyriausybės remiama Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.

Pagal šią programą, kiekvienas vyras, kuriam yra 50–75 metai (imtinai), kartą per metus turi teisę nemokamai atlikti priešinės liaukos tyrimą – pasitikrinti kraują dėl prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) kiekio. Atliekant šį tyrimą labai svarbu žinoti, kad prieš tyrimą negalima 3 dienas vartoti alkoholinių gėrimų, dirbti labai sunkių fizinių darbų, turėti lytinių santykių ir sirgti peršalimo ligomis.

Prostatos tyrimo metodai

Ankstyva prostatos ligų diagnostika yra esminis veiksnys, lemiantis gydymo sėkmę ir gyvenimo kokybę. Urologai pabrėžia, kad reguliari patikra ir tinkamai parinkti tyrimo metodai gali padėti laiku aptikti ne tik prostatos vėžį, bet ir kitas prostatos ligas. Pagrindiniai prostatos tyrimo metoda:

  • PSA kraujo tyrimas: leidžia įvertinti prostatos būklę ir aptikti galimus pakitimus. Padidėjęs PSA rodiklis nebūtinai reiškia vėžinį susirgimą. Šis rodiklis padidėja ir sergant prostatos lėtiniu uždegimu – prostatitu“, – pastebi urologas.

Urologo konsultacija: ko tikėtis?

Pirmojo vizito metu urologas atlieka išsamią anamnezę, paklausia apie simptomus ir atlieka pirminius tyrimus. Gydytojai urologai taip pat gali atlikti digitalinę prostatos apčiuopą bei, jei reikia, paskirti papildomus tyrimus. Urologo konsultacija Vilniuje – tai galimybė ne tik nustatyti ligą, bet ir gauti rekomendacijas, kaip rūpintis prostatos sveikata.

Kodėl svarbu atlikti prostatos tyrimą kuo anksčiau?

Ankstyva prostatos vėžio diagnozė leidžia pradėti gydymą laiku, o tai žymiai padidina išgyvenamumo rodiklius. Urologai pabrėžia, kad pirmos stadijos prostatos vėžio išgyvenamumo procentas siekia beveik 100 %. Vėliau, ligai progresuojant, gydymo galimybės ir sėkmės tikimybė mažėja.

Prostatos sveikatos palaikymo patarimai:

  • Reguliari patikra pas gydytoją urologą: ypač svarbu vyrams nuo 50 metų ar turintiems genetinį polinkį.
  • Sveikas gyvenimo būdas: subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių vengimas.
  • Simptomų stebėjimas: skausmingas ar dažnas šlapinimasis, kraujas šlapime ar spermoje – tai signalai, kada reikia kreiptis į urologą.

Prostatos vėžys nėra mirties nuosprendis, jei liga nustatoma anksti. Urologai Vilniuje ir visoje Lietuvoje rekomenduoja vyrams reguliariai atlikti prostatos tyrimus ir nedelsti kreiptis į specialistą pastebėjus pirmuosius simptomus. Urologo konsultacija ir profilaktiniai tyrimai – tai pirmas žingsnis į sveiką ir visavertį gyvenimą.

Paskelbta

Ruošiatės kelionei? Štai, ką privalote žinoti apie dantų priežiūrą

Ant balto paviršiaus išrikiuoti keturi dantų šepetėliai, puikiai tinkantys dantų priežiūrai, su koralų, baltų, pilkų ir tamsiai žalių spalvų šereliais. Didžiausias dėmesys skiriamas spalvingiems šeriams ir minimalistinėms rankenoms – tai būtina kiekvienam kelionei.

Praturtinti savo gyvenimą kelionėmis mėgsta daugelis žmonių. Vis dėlto, palikus rutiną namie, džiaugiantis nauja kultūra, skoniais, saule ar jūra lengva šiek tiek užsimiršti apie kasdienius dalykus, tokius kaip dantų priežiūra. Kadangi už kelių mėnesių prasidės ir lietuvių atostogų sezonas, burnos higienos specialistai paruošė atmintinę, kuri padės pasirūpinti savo dantų sveikata net ir smagiausios kelionės įkarštyje.

Dantų priežiūra prasideda dar kraunantis lagaminą

Jungtinės Karalystės specialistai pabrėžia, kad norint tinkamai pasirūpinti savo dantų sveikata kelionėje, būtina atsakingai susikrauti priemones jų priežiūrai. Tad nepamirškite į lagaminą įsidėti dantų šepetėlio, dantų pastos, siūlo ir kitų jums reikalingų burnos higienos priemonių. 

Dantis ir tarpdančius reikėtų išsivalyti po kiekvieno valgymo – taip atsikratysite maisto likučių. Kaip sako VIC klinikų Kaune burnos higienistė Viktorija Zaverucha, palaikyti tarpdančių švarą gali padėti viena burnos priežiūros priemonė, kuri jūsų lagamine vietos tikrai neužims.

„Su savimi visuomet reikėtų turėti tarpdančių šepetėlių – bent vieną ar kelis pagal galimybes. Kadangi jie labai maži, juos galima nešiotis kišenėje ar rankinėje. Po kiekvieno maisto vertėtų jais prasivalyti tarpdančius – taip sumažinsite riziką atsirasti dantų ėduoniui ir dantenų ligoms“, – aiškina specialistė. 

Dantų šepetėlio įsimesti tiesiog į kosmetinę negalima

Specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kaip reikia supakuoti dantų šepetėlį ir kitas burnos priežiūros priemones. Anot jų, jeigu tiesiog įmesite dantų šepetėlį į plastikinį maišelį ar, tarkime, kitų daiktų pilną kosmetinę, kurioje yra bent kiek drėgmės, skysčių, įvairių priemonių likučių, jis atsidurs terpėje, pilnoje bakterijų ir mikrobų. 

Tad esą labai svarbu dantų priežiūros priemonėms pasirinkti tokį dėklą, kuriame būtų pakankamai oro ventiliacijos – taip dantų šepetėlį apsaugosite nuo drėgmės. Be to, specialistai primena seną šepetėlį po kelionės tiesiog pakeisti į naują – ypač jeigu jis buvo laikomas kosmetinėje ir turėjo sąlytį su kosmetiniais šepetėliais ar kosmetikos priemonėmis. Pasikeitę šepetėlį būsite tikri, kad naudojate išties švarias dantų priežiūros priemones. 

Dantų priežiūros rutina – vienintelė, kurios negalima vengti atostogų metu

Tiek Jungtinių Valstijų, tiek Jungtinės Karalystės burnos sveikatos specialistai sutaria, kad kelionėse būtina laikytis rutinos – esą taip galima užkirsti kelią įvairių dantų problemų atsiradimui. Jie pataria savo dantimis rūpintis taip, kaip esate įpratę namuose – šiukštu negalima praleisti nei vieno dantų valymosi. Jeigu kelionės metu nuolat keičiate vietą, jūsų dienotvarkė yra intensyvi ir užpildyta ekskursijomis, galite užsistatyti priminimą, kuris neleis pamiršti svarbiausių burnos higienos įpročių.

Svarbu, ir ką darome pavalgę

Ekspertai taip pat primena, kad mūsų dantų sveikatai labai svarbus vanduo – jis padeda nuplauti įvairius maisto likučius, bakterijas, sumažina blogą burnos kvapą. Gerti daug vandens ypač svarbu lėktuve, kur oras yra itin sausas, o tai daro įtaką ir mūsų burnos bei dantų būklei. Štai, V. Zaverucha dalijasi, kaip vanduo gali padėti keliautojams pasirūpinti savo dantimis.

„Po kiekvieno maisto ar užkandžio galite prasiskalauti burną vandeniu, kad burnos ertmėje liktų kuo mažiau maisto likučių“, – sako ji.

Pasidomėkite vietinio vandens kokybe

Beje, keliaujant reikia prisiminti, kad ne visose šalyse galima gerti vandenį iš čiaupo. Tad prieš išvykdami būtinai pasidomėkite, ar jūsų pasirinktoje valstybėje vanduo iš čiaupo yra saugus. Jeigu ne, vadinasi, juo negalima šlapinti ir savo dantų šepetėlio. Tokiais atvejais specialistai pabrėžia dantų valymuisi naudoti vandenį iš butelio. Tai padeda tiek jūsų burną, tiek visą organizmą apsaugoti nuo įvairių kenksmingų mikroorganizmų, gyvenančių nešvariame vandenyje.

O štai jei keliaujate į vietovę, kurioje išvis nėra prieigos prie vandens, galite naudoti vienkartinius dantų šepetėlius, kurie iš anksto yra impregnuoti dantų pasta ar burnos skalavimosi skysčiu. Jais galėsite saugiai išsivalyti dantis ir palaikyti gerą burnos higieną.

Apgalvokite, kokį maistą renkatės kelionėje

Norint palaikyti gerą burnos higieną kelionėje labai svarbu rinktis ir tinkamą maistą – neturintiems galimybės po valgio iškart išsivalyti dantų ar tarpdančių, reikėtų vengti labai saldaus, prie dantų limpančio maisto. Tiems, kurie leidosi į tolimą kelionę ir žino, jog turi problematiškus dantis, specialistai akcentuoja vengti labai kieto maisto, kuris galėtų nuskelti dantį ar sukelti kitų problemų.  

„Jeigu neturite galimybės išsivalyti dantų, reikėtų vengti tokio maisto, kuris turi sėklų, cukraus, krakmolo ar riešutų. Toks maistas ilgai išlieka ant danties paviršiaus, dėl to gali atsirasti ėduonis. Taip pat visus spalvotus ir gazuotus gėrimus reikėtų stengtis vartoti per šiaudelį, kad jie kuo mažiau kontaktuotų su dantimis“, – aiškina VIC klinikų Kaune burnos higienistė  V. Zaverucha.

Ruošiantis kelionei verta neaplenkti odontologo kabineto

Specialistų teigimu, labai svarbu prieš kelionę – o ypač tolimą – apsilankyti pas odontologą, kuris patikrins, ar jūsų dantys yra sveiki. Taip apsisaugosite nuo sugadintų atostogų ir rimtų, užleistų dantų problemų. Galbūt išgirsite, kad su jūsų dantimis viskas yra gerai ir galėsite ramiai keliauti. Vis tik, jei odontologas ras problemą, prieš kelionę dar spės ją ir susitvarkyti.  

O jeigu išspręsti su burnos sveikata susijusių problemų iki išvykimo nespėjate, galite pasidomėti vietinėmis odontologijos klinikomis, į kurias nuvyktumėte, jeigu dantų situacija atostogų metu drastiškai pablogėtų.