Nors sloga yra vienas dažniausiai pasitaikančių sveikatos sutrikimų, daugelis iš mūsų apie ją vis dar žinome per mažai. Juk tikriausiai net teko girdėti posakį, kad negydoma sloga praeina per savaitę, o gydoma – per septynias dienas? Yra įvairių šio posakio variacijų, šiaip ar taip, jis nėra visiškai teisingas, nes negydoma sloga gali virsti kur kas didesnėmis sveikatos bėdomis.
Taigi ką apie šį viršutinių kvėpavimo takų susirgimą reikėtų žinoti kiekvienam iš mūsų, kad paprasčiausia sloga būtų gydoma tinkamai, todėl nesikomplikuotų ir netikėtai nepaguldytų į lovą? Kokios yra dažniausios slogos priežastys ir kokie jos simptomai? Kaip gydyti slogą? Ir kokios galimos negydomos slogos komplikacijos?
Kokios yra dažniausios slogos priežastys ir kokie jos simptomai?
Sloga – tai vienas dažniausiai pasitaikančių viršutinių kvėpavimo takų sutrikimų. Dažniausiai ją sukelia rinovirusai ir kiti virusai, pavyzdžiui, adenonovirusai, koronavirusai, paragripo virusai ir pan. Taigi dažniausia slogos priežastis susijusi su virusine infekcija, tačiau bakterijos, aplinkoje esantys nešvarumai ir kitos priežastys taip pat gali sukelti nosies gleivinės uždegimą. Šiomis dienomis vis daugiau diagnozuojama alerginės slogos atvejų.
Pagrindiniai slogos simptomai yra:
- Čiaudulys;
- Nosies užgulimas;
- Nosies niežėjimas,
- Akių ašarojimas;
- Nosies paraudimas;
- Skystų arba tirštų gleivių tekėjimas.
Kartu su minėtaisiais slogos simptomais gali pasireikšti ir kiti negalavimai, pavyzdžiui, galvos skausmas, karščiavimas, gerklės skausmas, kosulys, nuovargis, bendras silpnumas ir negalavimas. Nors sloga daugumai neatrodo kaip sunkus sveikatos sutrikimas, tačiau kai ji užpuola, minėtieji simptomai gali labai rimtai sutrikdyti gyvenimo kokybę ir normalią jo tėkmę. Visiškai ignoruojama sloga gali virsti ir sudėtingesniais sveikatos sutrikimais – sinusitu, bronchitu, vidurinės ausies uždegimu ir pan.
Kaip gydyti slogą?
Kokybiškas miegas, poilsis ir šiltų skysčių vartojimas – slogos gydymui itin svarbi triada, tačiau ką daryti tuomet, kai užkimšusi ir varvanti nosis neleidžia tinkamai pailsėti? Padės šios priemonės:
- Nosies plovimas jūros vandeniu. Hipertoninės druskų koncentracijos jūros vanduo padės ne tik tinkamai išvalyti nosies ertmes ir sumažinti gleivinių paburkimą, bet ir stabdys virusų plitimą, nes sukurs jiems neigiamas aplinkos sąlygas. „QUIXX® extra“ nosies purškalas – natūralus nosies purškalas, kurio sudėtyje yra Atlanto vandenyno vandens, turinčio vertingų mineralų ir mikroelementų. Jo sudėtyje taip pat yra papildomos galios pridedančio eukaliptų aliejaus. Dėl šio aliejaus kvėpuoti per nosį taps lengviau. „QUIXX® extra“ nosies purškalą naudoti paprasta ir patogu. „QUIXX® extra“ nosies purškalas mažina nosies užsikimšimą, gerai išvalo nosį, o eukaliptų aliejus suteikia gaivinamąjį pojūtį. „QUIXX® extra“ nosies purškalo ypatybės: nėra apribojimų ilgalaikiam naudojimui – prie jo nepriprantama; be konservantų; talpyklėje yra antibakterinis filtras ir sandaraus galiuko mechanizmas (itin higieniška medicinos priemonės pakuotė); tai visiškai natūralus vandenyno vanduo su eukaliptų aliejumi; galima naudoti kartu su vaistais; tinka vaikams nuo šešerių metų amžiaus ir suaugusiesiems.
- Patalpų vėdinimas ir drėkinimas bei aromaterapija su eteriniais aliejais padės palengvinti nemalonius slogos simptomus.
- Odą ties nosies landų apačia galima patepti skiestų eterinių aliejų mišiniu ar aromaterapiniais balzamais – jie gali padėti palengvinti kvėpavimą;
- Inhaliacijos ir karštas dušas ar vonia padeda atkimšti nosies landas, mažinti tirštų gleivių klampumą, todėl jos tampa lengviau pašalinamos – šis patarimas tinkamas tuo atveju, jei sloga itin tiršta. Inhaliacijos ne kažin ką padės, jei yra pirmosios ūminės slogos dienos;
- Nosies lašų ar purškalų su dekongestantais vartojimas padės palengvinti varginantį nosies užsikimšimą ir lengviau pašalinti gleivių sankaupas. Geriausia rinktis dekongestantus su nosies gleivinę papildomai drėkinančiomis ir tausojančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, hialurono rūgštimi, dekspantenoliu. Svarbu – šių vaistinių preparatų negalima vartoti ilgiau kaip penkias – septynias dienas, nes jie gali sukelti pripratimą, „iššaukti“ medikamentinę slogą, sukelti nosies gleivinės išopėjimą ir pan.
- Kitų simptomų, pavyzdžiui, karščiavimo ir skausmo, kontroliavimas. Dažniausiai rekomenduojami vaistiniai preparatai – paracetamolis ir ibuprofenas, gerklės skausmą ir uždegimą malšinančios pastilės, bronchų gleives skystinantys preparatai ir t.t. Kai nosyje gaminasi itin daug gleivių ir paburkimas itin ryškus, gali būti skiriama sistemiškai vartojamų vaistinių preparatų, pavyzdžiui, antihistamininių vaistų.
Kokios galimos negydomos slogos komplikacijos?
Paprastai sloga prasideda deginimo ir perštėjimo jausmu, vėliau atsiranda čiaudulys ir skystų nosies gleivių tekėjimas iš nosies. Gali kamuoti bendras negalavimas, gerklės ir galvos skausmas, nesunkus kosulys. Paprastai po trijų – penkių parų nosies paburkimas mažėja ir sekretas pradeda tirštėti, o po septynių – dešimties parų simptomai silpnėja ir visai išnyksta. Jei ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas tinkamai negydomas, tuomet gali prasidėti ūminis nevirusinis rinosinusitas, ūminis bakterinis rinosinusitas, bronchitas, vidurinės ausies uždegimas (ypač vaikams), o kartais – net plaučių uždegimas ar dar sunkesnės sveikatos būklės. Todėl slogą reikia gydyti – ne tik dėl to, kad pacientas pasijustų geriau ir galėtų tinkamai pailsėti, bet ir dėl to, kad negydoma sloga gali komplikuotis rimtesniais sveikatos sutrikimais.
