Šiandien darbo vietoje kompiuteris – savaime suprantamas dalykas. Asmeniniame gyvenime ir laisvalaikyje taip pat neapsieinate be jo. Tai interneto galimybės, „namų bankas“, elektroninis paštas, žaidimai, muzika, kinas, pokalbiai ir taip toliau. Dirbdami kompiuteriu, jūs „draugaujate“ su monitoriumi, neatplėšdami akių žvilgsnio nuo jo. Priimant įvairiapusę, nuolat kintančią informaciją, jūsų žvilgsnis tarsi sustingsta. Regėjimo laukas ribotas, atstumas tarp akių ir monitoriaus nedidelis, todėl žvilgsnis tampa fiksuotas ir šokinėjantis.
Kaip sėdimas darbas kenkia sveikatai?
Sėdintis darbo pobūdis, kūno nejudrumas, judėjimo stoka neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Gydytojai rėkte rėkia apie tipinius „užkietėjusių kompiuteristų“ nusiskundimus. Tai: galvos skausmai, pečių ir sprando raumenų patempimas, riešo kanalo sindromas, nugaros skausmai, kojų venų problemos, kraujotakos sutrikimai. Nuolat sulinkęs ir suglebęs kūnas neigiamai veikia virškinimo organus. Atsiranda virškinimo sutrikimai. Nukenčia svarbiausio organo – širdies darbas. Net ir jaunus žmones pradeda kankinti erekcijos sutrikimai.
Tačiau labiausiai aktuali ir dažniausiai pasitaikanti problema- kompiuterinis akių sindromas, pasižymintis akių paraudimu, sausumu, skausmais, deginimo pojūčiu, „smėlio“ jausmu, sumažėjusiu regėjimo aštrumu, dvejinimusi, greitu nuovargiu, jautrumu šviesai, ašarojimu, perštėjimu, spaudimu. Numoję ranka į šiuos organizmo ženklus, galite sulaukti rimtų sveikatos ir regėjimo ligų.
Kodėl darbas prie kompiuterio monitoriaus kenkia akims? Priežastys įvairios:
1.Regėjimo vienapusiškumas. Žiūrėjimas į kompiuterio monitorių prieštarauja natūraliam, sveikam žiūrėjimui. Darbas kompiuteriu reikalauja tik labai riboto matymo. Nėra matymo iš arti ir toli kaitos, natūralių spalvų bei įspūdžių gyvumo. Kadangi akys ilgą laiką žiūri viena kryptimi ir tuo pačiu nuotoliu, žvilgsnis tampa statiškas. Natūralus akių judrumas nyksta, regėjimo laukas siaurėja.
2.Tiesioginis šviesos šaltinis. Akys turi žiūrėti į švytintį stiklinį monitoriaus ekraną kaip į tiesioginį šviesos šaltinį. Jos ypač apkraunamos. Sumažėja mirksnių skaičius. Normaliai žmogus mirksi 20- 25 kartus į minutę, o dirbdamas kompiuteriu- 1- 2 kartus. Dėl šios priežasties išsausėja ašarų maišelis, akys gauna nepakankamai drėgmės.
3.Išoriniai dirgikliai. Monitorių supa elektromagnetinis laukas, aplink skraido įelektrintos dulkių dalelytės, kurios nusėda ant ragenos. Akims natūraliai sudrėkti trukdo popieriaus dulkės, sausas patalpos oras. Dėl to labai dirginama ragena.
4.Stresas. Jaunimui, augančiam kartu su moderniomis technologijomis, darbas kompiuteriu- savaime suprantamas dalykas. Tuo tarpu vyresniems žmonėms kompiuteris sukelia įvairių problemų, jiems gali būti sunku. Kyla baimė, kad nesusidoros, neįvykdys keliamų reikalavimų. Akys, glaudžiai susijusios su limbine sistema centrinėje nervų sistemoje yra tarsi „ jausmų atspindys“, todėl jos ypač jautrios stresui.
Kaip sau pagelbėti?
1.Taisyklinga laikysena. Visą laiką stebėkite savo laikyseną. Kai tik pajusite, jog kūprinatės, išsitieskite, atsiloškite, nuleiskite pečius, išpūskite krūtinę.
2.Dinamiškas sėdėjimas. Darbo kėdės atrama turi būti kontroliuojama, pritaikyta keisti nugaros padėtį. Kaitaliojant viršutinės kūno dalies padėtį, atpalaiduojami raumenys, tarpslanksteliniai diskai, pagerinama raumenų kraujotaka.
3.Judrios pertraukėlės. Nors valandėlę atitrūkite nuo pareigų biure. Atlikite pratimus kūnui ir akims:
-kvėpavimo pratimai. Valo stiprina plaučius bei visą kvėpavimo sistemą. Padidina deguonies patekimą iš plaučių į kraują ir į kitus kūno organus,
-žygiavimo, bėgimo vietoje pratimai suaktyvina kraujotaką, skatina deguonies patekimą į akis, suaktyvina abiejų smegenų pusrutulių veiklą,
-kūno atpalaidavimo pratimai. Gerai pasipurtykite visu kūnu, „išvarykite“ iš jo įtampą. Purtykite pečius, rankas, kojas, pirštus, tegul kūnas juda savaime,
-pieškite vaizduotėje prie nosies „pritvirtintu“ stebuklingu pieštuku, judindami galvą ir akis,
-pažaiskite žvilgsnio „estafete“, keliaukite žvilgsniu tolyn kabineto baldais, vaizdais už lango. Ties daiktais sustabdykite žvilgsnį, leiskite akims pailsėti.
4.Akiniai dirbti kompiuteriu. Jei žiūrite 70 cm atstumu, jums reikės kompiuterio akinių, optimaliai pritaikytų prie jūsų akių ir veiklos, naudojamų tik dirbant kompiuteriu.
Kaip pagerinti savo darbo vietą?
1.Kompiuterio monitorius turėtų stovėti taip, kad netrukdytų jokie atspindžiai ir akinimai. Idealiausia vieta yra lygiagrečiai su langu, nuo lango bent 60 cm atstumu, pageidautina, kad langas liktų kairėje pusėje. Jei krinta per daug šviesos, langą galima pridengti žaliuzėmis ar užuolaidomis.
2.Kompiuterio monitorius turi stovėti taip, kad regėjimo kampas įkypai būtų nukreiptas žemyn maždaug 35 laipsnių kampu. Akys nuo monitoriaus turi būti 50 – 70 cm atstumu (priklausomai nuo ekrano dydžio).
3.Ekrane pavaizduoti ženklai turi būti ryškūs, pakankamai dideli. Rekomenduojami 12 šrifto dydžio juodi baltame fone. Spalvų kontrastas – malonus akiai.
4.Jauki darbo vieta. Pamerkite šalia darbo vietos gėlių ar pastatykite vazoną- kartkartėmis nusukę akis nuo monitoriaus pažvelgsite į žalumą. Pasikabinkite gamtos paveikslėlį – jus tarsi panirsite į jo turinį. Pasistatykite atostogas primenantį daiktelį – jūs vėl pajusite malonią akimirką.
Po įtemptos darbo dienos arba tiesiog kai akys pavargsta ir įsitempia, juos nuostabiai atgaivina kompresai. Akių kompresams tinka įvairių rūšių arbata: žalioji, juodoji, medetkų, ramunėlių, kraujažolių. Pravartu odą aplink akis pamasažuoti avokadų bei migdolų aliejumi. Veiksminga- uždėti ant akių pagalvėles, prikimštas gydomųjų žolelių.
Tausokite save ir savo akis. Juk akys- mūsų langas į pasaulį.
Parengė: L.Varanavičienė
