Dabar itin griežtai reguliuojama vaistinių veikla sunkina vaistinių ir jos darbuotojų darbo sąlygas. Turime perteklinių reguliavimų, kurie jokių problemų nesprendžia, o tik sukelia papildomą naštą. Keletas jų:
Visiškai nesuprantama valstybinių institucijų įvesta prievolė vaistininkui visais atvejais žodžiu ir monitoriaus ekrane pirkėjui siūlyti rinktis pigiausius vaistus. Kaip parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto pateikta 2015 metų analizė, pigiausius vaistus renkasi vos penktadalis pirkėjų. Tai rodo, kad didesnei daliai pirkėjų informacija apie pigiausią vaistą yra mažiau aktuali arba išvis neaktuali, nes jie dažniau renkasi jiems žinomus, įprastai vartojamus, o ne pigiausius vaistus. Nepaisant to, vaistininkas visais atvejais pirkėjui privalo monitoriuje parodyti visus turimus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų kompensuojamuosius vaistus bei pirmiausia pasiūlyti įsigyti tą kompensuojamąjį vaistą, kuriam taikoma mažiausia priemoka. Daugiau kaip pusėje Europos Sąjungos šalių (Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje, Liuksemburge, Bulgarijoje ir kt.) tokio reguliavimo nėra arba tik rekomenduojama vaistininkui pasiūlyti pigiausią vaistą. Lietuvoje šiuo atžvilgiu – išskirtinai griežti reikalavimai.
Dažnai, ypač miestuose, matome ilgas eiles vaistinėje. Mūsų tyrimas rodo, kad anksčiau paminėta prievolė (dėl pigiausių vaistų pasiūlymo) ilgina vieno kliento aptarnavimo trukmę nuo 1 iki 5 minučių, renkantis vaistą pagal vieną receptą. Pirkėjui renkantis kelis vaistus, prievolės vykdymas prailgina aptarnavimo trukmę dar labiau. Dėl to nukenčia pirkėjai, kuriems tenka laukti eilėje, nesvarbu, ar jiems reikia informacijos apie pigiausių vaistų kainas, ar jie tiesiog ateina įsigyti įprastai vartojamų vaistų ar kitų prekių. Nukenčia ir vaistininkas, kuris privalo pasiūlyti pigiausią vaistą, nors jis tik vykdo valdžios primestą prievolę. Žmonės pyksta, ne visi nori rinktis pigiausius preparatus, o vaistininkas vis tiek privalo siūlyti, nes taip daryti yra nurodžiusios valdžios institucijos.
Šis reguliavimas varžo tiek paciento pasirinkimo laisvę, tiek vaistininko darbo laisvę. O kur dar Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymas slaptai tikrinti, ar vaistininkas tikrai siūlo pigiausią vaistą! Tai, be abejo, sukeltų dar daugiau sumaišties, trikdytų vaistininkų darbą ir visos vaistinės veiklą. Gerai, kad to buvo atsisakyta. Stebina ir valdžios institucijų reikalavimas, kad visą vaistinės darbo laiką savitarnos skyriuje būtų farmacijos specialistas, t. y. vaistininkas ar vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), kuris konsultuotų pirkėjus. Nesvarbu, yra pirkėjų, ar nėra, farmacijos specialistas privalo būti savitarnos skyriuje. Vaistinės netgi baudžiamos, jei patikrinimo metu savitarnos skyriuje nerandama farmacijos specialisto. Kodėl vaistinėje pirkėjas negali pasikonsultuoti su bet kuriuo vaistinėje esančiu farmacijos specialistu jo darbo vietoje, pavyzdžiui, priėjus prie kasos? Ten farmacijos specialistas patartų, kurį nereceptinį vaistą ar vaistinę prekę įsigyti, suteiktų kitą reikalingą informaciją, susijusią su pasirinktu nereceptiniu vaistu ar kita preke. Taip klientai aptarnaujami vaistinėse, kurios neturi savitarnos skyrių arba prekiauja nuotoliniu būdu. Arba kodėl farmacijos specialistas negali ateiti į savitarnos skyrių pagal poreikį, kai į skyrių ateina klientai, kodėl jame turi būti nuolatos?
Vaistinės turi galimybių teikti daugiau paslaugų, tačiau tai daryti neleidžia teisės aktai. Jau šiais metais vaistinės pradėjo naują veiklą – ėmė teikti farmacinės rūpybos paslaugas. Tačiau apsiribota tik viena paslauga – konsultacijos dėl inhaliatorių naudojimo astma sergantiems ligoniams. ES šalyse vaistinės teikia kur kas daugiau paslaugų, t. y. nustato cukraus kiekį kraujyje, matuoja cholesterolio kiekį, skiepija, vykdo vaistų vartojimo peržiūrą, konsultuoja dėl rūkymo nutraukimo ir kt. Pagal galiojančius teisės aktus Lietuvoje vaistinėms tokias paslaugas teikti nevalia, nors jos tą ir galėtų daryti. Turime gerai (ypač miestuose) išplėtotą vaistinių tinką, daug gabių specialistų, tačiau to neišnaudojame.
Manau, ateityje vaistinė turėtų ne tik pardavinėti vaistus, bet ir teikti daugiau sveikatinimo paslaugų. Kad vaistinės ir vaistininkai dirbtų geriau, pirmiausia reikia atsisakyti perteklinių reguliavimų, kurie yra nebūtini ir tik sunkina specialistų darbą. Antra, reikėtų leisti teikti daugiau sveikatinimo paslaugų, kad vaistininkai galėtų panaudoti savo turimas žinias ir kompetenciją, o farmacinės paslaugos žmonėms taptų labiau prieinamos.
Dovilė Sujetaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė
Šaltinis: „Farmacija ir laikas“ Nr.5, 2016m.
