+13
-2
+11
Kodėl vieni žmonės mato vien tik juodas gyvenimo spalvas?

Yra sakoma, kad tik kvailiai gali būti visada laimingi ir matyti pasaulį šviesiomis spalvomis, o daug mąstantis žmogus – nelaimingas žmogus. Per daug mąstydami žmonės įkalina save į minčių kalėjimą. Gerai, jei tos mintys pozityvios, tuomet ir pasaulis ne toks niūrus atrodo, o ką daryti, kai tos pasąmonėje esančios mintys toli gražu ne šviesių spalvų?

Vaikystėje formuojasi mūsų požiūris į pasaulį

Ar kada nors bandėte savęs paklausti, nuo ko priklauso Jūsų psichikos sveikata? Nuo įgimtų ir paveldėtų savybių ar nuo Jus supančios aplinkos? Visi mes gyvenime turime pagrindinius brandos etapus, vienas pirmųjų – vaikystė. Būtent jo metu formuojasi mūsų asmenybė. Tam įtakos turi tėvai, kurie mus ugdo, aplinka, kurioje gyvename, žmonės, su kuriais bendraujame. Įgauname savybes, kurios mums padeda pasaulį matyti pozityviai arba pesimistiškai. Šveicarų psichoterapeutė Alice Miller (1923 – 2010) knygoje „Nereikalingas raktas“ rašo apie žymius menininkus, kuriems teko nelengva vaikystės dalia. Autorės teigimu vaikystėje įgytos patirtys turėjo didelę įtaką tolimesniam menininkų gyvenimui ir jų meno darbams.

Kodėl vieni žmonės mato vien tik juodas gyvenimo spalvas?Picasso paveikslas iš jo ankstyvojo tapybos periodo („Mėlynasis“ periodas). www. pablopicaso.org.

Štai ispanų dailininko Pablo Picasso paveiksluose, pirmajame jo tapybos etape („Mėlynasis“ periodas, 1901 – 1904 m.) atsispindi gana niūrios nuotaikos. Manoma, kad tokiam jo menui turėjo įtakos skaudūs prisiminimai iš vaikystės: ankstyva sesės mirtis, griežtas auklėjimas…Pikaso sirgo depresija ir jos atspindžių, kaip mano meno kritikai, galima rasti ankstyvuosiuose menininko darbuose, kuomet dominavo mėlyna ir kitos, tamsios spalvos.

Kodėl vieni žmonės mato vien tik juodas gyvenimo spalvas?„Rausvasis“ P. Picasso tapybos periodas. www.wikipedia.org

Tiesa, menininko darbuose buvo ne tik tamsios spalvos. Po „Mėlynojo“ periodo prasidėjęs „Rausvasis“ periodas (1904 – 1906) įnešė į P. Picasso meno kūrinius šviesių spalvų, paveiksluose ėmė dominuoti oranžinė ir rožinės spalvos.

Ilgalaikis stresas suteikia gyvenimui tamsių spalvų ir net sukelia ligas?

Streso teorijos kūrėjas Hansas Seljė (Hans Selye) yra sakęs, jog gyvenimas be streso – tai mirtis. Stresas – tai gyvenimo varomoji jėga. Pats stresas nėra blogai: jis tonizuoja, žmogus dėl streso mobilizuojasi (per egzaminą, pasimatymą ar kokį kitą reikšmingą įvykį). Kadangi esame skirtingi, tad ir stresas ne vienodai mus veikia ir fiziologiškai, ir psichologiškai. Jei susierzinimas ar nerimas nepraeina savaitę,  mėnesį, tai jau gali būti ne paprastas stresas, bet liguistas stresas, kurį reikia gydyti. Nuolatinis stresas gali išprovokuoti virškinimo sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligas, imuniteto susilpnėjimą, galvos skausmus ir netgi sukelti depresiją…

Vilniečiai yra labiausiai patenkinti gyvenimu savo mieste, bet kaip yra su kita Lietuvos dalimi?

Lietuvos sostinė Vilnius pateko į sąrašą šalių, kuriose žmonės labiausiai yra patenkinti savo gyvenimo kokybe. Tačiau kaip yra su likusia kita dalimi Lietuvos ir jos mažesniais miestais? Kodėl juose žmonės skundžiasi savo gyvenimu ir toli gražu nėra patenkinti gyvenimo kokybe? Manoma, jog dažniausiai žmonės pradeda matyti vien tik juodas gyvenimo spalvas dėl šių priežasčių:

Ekonominės krizės;

Socialinės krizės;

Šeimos krizė;

girtavimo ir alkoholizmo šeimoje.

Knygos, mėgstamas ir gerai apmokamas darbas, skanus maistas,  muzika, teatras, pokalbis su draugu – tai yra tie dalykai, kurie mūsų gyvenimui ir vėl gali suteikti šviesių spalvų. Ieškokime jų.

Ar žinote atsakymą į šį klausimą?

Taigi, jei Jūsų gatvėje sutiktas nepažįstamasis paklaustų, kodėl vieni žmonės mato vien tik juodas gyvenimo spalvas, kokį atsakymą jam pateiktumėte?

Parengė:L.Rimgailė