Įvadas
Nėščiųjų neakušerinės skausmo priežastys yra labai įvairios. Netinkamai gydomas skausmas gali sukelti negalią, pabloginti nėščiosios savijautą, neigiamai veikti nėštumo eigą. Kaip ir bet kuriais kitais atvejais, nėščiosioms dėl įvairių priežasčių pasireiškiantį skausmą reikia adekvačiai malšinti. Vis dėlto skiriant skausmą malšinančius vaistus ar priemones, reikia nepamiršti, kad jie turi būti saugūs ne tik motinai, bet ir vaisiui [1, 2]. Šiame straipsnyje trumpai aptariamos dažniausios nėščiųjų skausmo priežastys, rekomenduojami įvairios etiologijos skausmo malšinimo būdai.
Trumpai apie skausmą
Įvairūs fiziologiniai ir anatominiai organizmo pokyčiai nėštumo metu gali sukelti skausmą ir negalią. Taip pat dar iki nėštumo nėščioms moterims gali sustiprėti dėl įvairių ūminių ir lėtinių patologijų pasireiškęs skausmas. Tuomet prireikia intensyvinti gydymą, keisti pačią gydymo taktiką. Kalbant apie skausmo malšinimą nėštumo metu, priimta jį klasifikuoti pagal pažeidžiamas organizmo sistemas: skeleto raumenų skausmas, sąnarių skausmas, neuropatinis skausmas ir dubens bei pilvo skausmas. Juos šiame straipsnyje aptarsime detaliau. Žinoma, yra ir retesnių skausminių sindromų, tačiau šiame straipsnyje jie nebus aptariami.
Skeleto ir raumenų bei sąnarių skausmas
Apatinės nugaros dalies skausmas
Toks skausmas vargina apie pusę nėščiųjų. Dažniausiai akušeriai ginekologai jį laiko normaliu reiškiniu nėštumo metu [3]. Apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiai išsivysto toms moterims, kurios sunkiai dirba, yra jautusios nugaros skausmą dar iki nėštumo, taip pat jautusios apatinės nugaros dalies skausmą ankstesnių nėštumų metu. Skausmo sindromai nėštumo metu dažniausiai paveikia pilvo ir dubens, skeleto ir raumenų sistemas, todėl toliau aptarsime dažniausias patologijas juosmens srityje ir efektyvius įrodymais pagrįstus gydymo metodus.
Etiologija
Nėštumo metu vyksta tam tikri mechaniniai pokyčiai – plečiasi gimda, juosmeninėje stuburo dalyje atsiranda lordozių ir pan. Didėjant svoriui ir raiščių laisvumui, moters kūnas nebeišlaiko neutralios anatominės padėties. Dėl šios priežasties didėjantys gravitaciniai ir mechaniniai krūviai perkeliami ant stuburo juosmeninės dalies diskų, išsivysto stuburo raumenų deformacijų. Įdomu tai, kad, palyginti su bendrąja populiacija, išvaržos stuburo juosmeninėje dalyje nėščiosioms susiformuoja retai (1 iš 10 tūkst. atvejų) [4]. Dėl didėjančios gimdos kai kurioms nėščiosioms išsivysto nervų suspaudimas ir radikulito simptomai. Stuburo skausmas gali išsivystyti dėl sumažėjusio raiščių gebėjimo išlaikyti normalioje anatominėje padėtyje kryžmens ir klubų sąnarius. Manoma, kad pagrindinį vaidmenį šiuo atveju atlieka relaksinas – geltonkūnio išskiriamas hormonas, gebantis minkštinti kolageną ir atpalaiduoti dubens raiščius [5].
Skausmo vertinimas
Apatinės nugaros dalies skausmas gali būti vertinamas pagal įrašus ligos istorijoje ir fizinį ištyrimą, kuris gydytojams padeda paneigti kitas apatinės nugaros diskomforto priežastis, pavyzdžiui, pielonefritą ar inkstų akmenis. Nėštumo metu apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiai yra susijęs su raumenų ir raiščių pakitimais.
Jei moteriai skausmas sustiprėja vertikalioje padėtyje (dėl gravitacinio krūvio), o sumažėja gulimojoje, yra skausmo iradiacija į apatines galūnes, galima įtarti stuburo juosmeninės dalies išvaržą ir juosmeninių nervų šaknelių suspaudimą. Teigiamas tiesių kojų testas, kai pasikartoja nugaros skausmas su radikulito simptomais ir / ar vienpusis giliųjų sausgyslių refleksų nebuvimas, rodo stuburo tarpslankstelinę išvaržą.
Visais atvejais turėtų būti atliekamas kruopštus kryžmens ir klubų sąnarių ištyrimas. Jei nustatomas aiškiai lokalizuotas vienpusis apatinės nugaros dalies skausmas, greičiausiai jį sukelia vidurinio stuburo raiščio laisvumas kiek aukštesnėje stuburo dalyje.
Nustačius motorikos ir jutimų sutrikimus arba cauda equina sindromą, būtina atlikti rentgenogramą ar magnetinio rezonanso tomografiją. Kitais atvejais dėl galimo neigiamo poveikio vaisiui rutiniškai šie tyrimai neatliekami [4].
Gydymas
Dauguma gydymo strategijų yra orientuotos į prevencines priemones nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims. Įrodyta, kad profilaktinio švietimo ir raumenų / organizmo stiprinimo programos ankstyvuoju nėštumo periodu gali padėti išvengti nugaros skausmo [6], o moterys, kurių fizinė forma prieš nėštumą buvo gera, pastojusios kur kas rečiau patiria nugaros skausmą arba jis yra ne toks intensyvus [7].
Laikysenos reguliavimas ir kineziterapija
Esant apatinės nugaros dalies skausmui, pirmiausia pasirenkami konservatyvieji skausmo valdymo metodai. Reikėtų pradėti nuo nėščiųjų švietimo, jų kasdienės veiklos koregavimo. Kalbantis su nėščiosiomis, reikėtų suteikti informacijos apie ergonomikos svarbą darbe, kasdienėje veikloje, apie tai, kokia svarbi yra tinkama laikysena. Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui. Tinkama laikysena padeda reikšmingai sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą.
Ūmaus skausmo ar raumenų spazmams malšinti rekomenduojama koreguoti įprastą veiklą dieną, daryti poilsio pertraukėles. Šių pertraukėlių metu abi kojas reikėtų laikyti pakeltas, nes taip sumažinama juosmeninės stuburo dalies lordozė. Įrodymais patvirtinta, kad tokie veiklos ir laikysenos pakeitimai padeda sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą [5].
Jei išvardytų priemonių nepakanka geram efektui pasiekti, gali būti taikomos kineziterapinės priemonės, t. y. tempimo pratimai bei pratimai, padedantys reguliuoti kūno padėtį, stiprinti nugaros raumenis. Tyrimų duomenimis, efektyviausiai apatinės nugaros dalies skausmą padeda sumažinti dubens pasvirimo / lenkimo, kelių prisitraukimo, tiesių kojų kėlimo, atsilenkimo, šoninio tiesių kojų pakėlimo ir Kegelio pratimai [6, 8].
Kiti galimi nemedikamentiniai gydymo būdai
Kiti galimi nefarmakologiniai nėščiųjų nugaros skausmo gydymo būdai yra akupunktūra, manualinė terapija, vandens terapija, transkutaninė nervų stimuliacija, stabilizavimas diržais, joga ir kt.
Akupuktūra nėščiosioms paprastai laikoma saugia [9, 10]. Manoma, kad šis gydymo metodas skatina endogeninių opioidų išsiskyrimą ir tokiu būdu malšina skausmą [9]. Nors jokių nepageidaujamų akupunktūros poveikių nėščiosioms nėra nustatyta [5, 6], rekomenduojama vengti akupunktūrinių taškų, galinčių skatinti gimdos kaklelio ir gimdos susitraukius [9, 10]. Tyrimų duomenimis, mažinant apatinės nugaros dalies skausmą, akupunktūra yra efektyvesnė už kineziterapiją [9].
Manualinė terapija taip pat padeda įveikti ar sumažinti skausmą. Ypač geras efektas stebimas tuomet, kai moteris jaučia ne tik skausmą apatinėje nugaros dalyje, bet ir surakinimą [9, 11]. Efektyvūs ir įvairūs pratimai vandenyje [5, 6, 12]. Dėl perodinės elektrinės nervų stimuliacijos saugumo nėščiosioms šiuo metu nėra bendros nuomonės, todėl šis skausmo malšinimo būdas daugelyje gydymo įstaigų nėra taikomas [13].
Skausmo malšinimas medikamentais
Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Dalis medikamentų turi vienokį ar kitokį nepageidaujamą poveikį vaisiui, todėl jei juos prireikia skirti, turi būti įvertintas galimas naudos ir rizikos santykis.
Jei nėščioji patiria stiprų skausmą ir jo nepavyksta numalšinti nefarmakologinėmis priemonėmis, skiriami vaistiniai preparatai. Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas. Prostaglandinų gamybą slopinančius vaistus – aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) – reikėtų skirti labai atsargiai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru. Tyrimų duomenimis, nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandinų gamybą slopinantys vaistai gali sukelti priešlaikinį vaisiaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitraukimą [5, 6]. Taip pat pažymėtina, kad skirtingi NVNU pasižymi skirtingu poveikiu vaisiui.
Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vaistai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas). Minėtų grupių vaistai mažina parestezijas ir radikulopatinius simptomus. Tiesa, atlikta labai nedaug tyrimų, kuriuose būtų analizuotas gabapentino saugumas nėščioms moterims ir jų nešiojamam vaisiui. Yra duomenų, kad šis vaistas gali būti susijęs su didesne epilepsijos rizika nėščiosioms ir didina nervinio vamzdelio defektų, psichikos sutrikimų, kaukolės ir veido anomalijų išsivystymo riziką vaisiui [4]. Jei įmanoma, gabapentiną skirti nėščioms moterims reikėtų vengti.
Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai analgetikai. Tiesa, juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki minimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką [16]. Šiuo metu turimais duomenimis, nėra įrodyto ryšio tarp dažniausių opioidinių receptorių agonistų vartojimo nėštumo metu ir vaisiaus apsigimimų. Opioidus vartojusių nėščiųjų grupėje stebėtų vaisiaus defektų dažnis yra toks pat kaip ir bendrojoje populiacijoje. Iki šiol nėra atlikto jokio didelės imties, nepriklausomo tyrimo, kuriame būtų analizuotas opioidų saugumas nėščiosioms, todėl šios grupės vaistus reikėtų skirti tik esant būtinybei [17].
Intervenciniai skausmo malšinimo būdai
Jei skausmo nepavyksta numalšinti nemedikamentinėmis ar nėštumo metu saugiomis medikamentinėmis priemonėmis, reikėtų pagalvoti apie intervencinius skausmo malšinimo būdus.
Jei diagnozuota stuburo diskų patologija su radikulito simptomais, efektyviausias įrodymais pagrįstas intervencinis gydymo būdas yra epidurinė steroidų injekcija [18]. Nėščiosioms steroidai į epidurinį tarpą neretai injekuojami aklai, nes jonizuojamoji rentgeno spinduliuotė yra pavojinga vaisiui. Tyrimų duomenimis, kur kas saugiau ir tiksliau injekcijas atlikti kontroliuojant ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografija [10, 19]. Tad, esant galimybei, reikėtų pasinaudoti šiais nėštumo metu saugiais vaizdinimo metodais.
Prognozė
Daugelis moterų, praėjus keliems mėnesiams po gimdymo, jaučia reikšmingą skausmo sumažėjimą ar išnykimą [6]. Vis dėlto, vieno tyrimo duomenimis, apie 20 proc. moterų nėštumo metu jaustas apatinės nugaros dalies skausmas išlieka 3 metus po gimdymo ir ilgiau [21].
Sąnarių skausmas
Nėštumo metu pasireiškiantį sąnarių skausmą gali sukelti iki nėštumo buvusios sąnarių patologijos arba išsivystyti koregavimo. Kalbantis su nėščiosiomis, reikėtų suteikti informacijos apie ergonomikos svarbą darbe, kasdienėje veikloje, apie tai, kokia svarbi yra tinkama laikysena. Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui. Tinkama laikysena padeda reikšmingai sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą.
Ūmaus skausmo ar raumenų spazmams malšinti rekomenduojama koreguoti įprastą veiklą dieną, daryti poilsio pertraukėles. Šių pertraukėlių metu abi kojas reikėtų laikyti pakeltas, nes taip sumažinama juosmeninės stuburo dalies lordozė. Įrodymais patvirtinta, kad tokie veiklos ir laikysenos pakeitimai padeda sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą [5].
Jei išvardytų priemonių nepakanka geram efektui pasiekti, gali būti taikomos kineziterapinės priemonės, t. y. tempimo pratimai bei pratimai, padedantys reguliuoti kūno padėtį, stiprinti nugaros raumenis. Tyrimų duomenimis, efektyviausiai apatinės nugaros dalies skausmą padeda sumažinti dubens pasvirimo / lenkimo, kelių prisitraukimo, tiesių kojų kėlimo, atsilenkimo, šoninio tiesių kojų pakėlimo ir Kegelio pratimai [6, 8].
Kiti galimi nemedikamentiniai gydymo būdai
Kiti galimi nefarmakologiniai nėščiųjų nugaros skausmo gydymo būdai yra akupunktūra, manualinė terapija, vandens terapija, transkutaninė nervų stimuliacija, stabilizavimas diržais, joga ir kt. Akupuktūra nėščiosioms paprastai laikoma saugia [9, 10]. Manoma, kad šis gydymo metodas skatina endogeninių opioidų išsiskyrimą ir tokiu būdu malšina skausmą [9]. Nors jokių nepageidaujamų akupunktūros poveikių nėščiosioms nėra nustatyta [5, 6], rekomenduojama vengti akupunktūrinių taškų, galinčių skatinti gimdos kaklelio ir gimdos susitraukius [9, 10]. Tyrimų duomenimis, mažinant apatinės nugaros dalies skausmą, akupunktūra yra efektyvesnė už kineziterapiją [9]. Manualinė terapija taip pat padeda įveikti ar sumažinti skausmą. Ypač geras efektas stebimas tuomet, kai moteris jaučia ne tik skausmą apatinėje nugaros dalyje, bet ir surakinimą [9, 11]. Efektyvūs ir įvairūs pratimai vandenyje [5, 6, 12]. Dėl perodinės elektrinės nervų stimuliacijos saugumo nėščiosioms šiuo metu nėra bendros nuomonės, todėl šis skausmo malšinimo būdas daugelyje gydymo įstaigų nėra taikomas [13].Skausmo malšinimas medikamentais
Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Dalis medikamentų turi vienokį ar kitokį nepageidaujamą poveikį vaisiui, todėl jei juos prireikia skirti, turi būti įvertintas galimas naudos ir rizikos santykis.
Jei nėščioji patiria stiprų skausmą ir jo nepavyksta numalšinti nefarmakologinėmis priemonėmis, skiriami vaistiniai preparatai. Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas. Prostaglandinų gamybą slopinančius vaistus – aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) – reikėtų skirti labai atsargiai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru. Tyrimų duomenimis, nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandinų gamybą slopinantys vaistai gali sukelti priešlaikinį vaisiaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitraukimą [5, 6]. Taip pat pažymėtina, kad skirtingi NVNU pasižymi skirtingu poveikiu vaisiui.
Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vaistai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas). Minėtų grupių vaistai mažina parestezijas ir radikulopatinius simptomus. Tiesa, atlikta labai nedaug tyrimų, kuriuose būtų analizuotas gabapentino saugumas nėščioms moterims ir jų nešiojamam vaisiui. Yra duomenų, kad šis vaistas gali būti susijęs su didesne epilepsijos rizika nėščiosioms ir didina nervinio vamzdelio defektų, psichikos sutrikimų, kaukolės ir veido anomalijų išsivystymo riziką vaisiui [4]. Jei įmanoma, gabapentiną skirti nėščioms moterims reikėtų vengti.
Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai analgetikai. Tiesa, juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki minimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką [16]. Šiuo metu turimais duomenimis, nėra įrodyto ryšio tarp dažniausių opioidinių receptorių agonistų vartojimo nėštumo metu ir vaisiaus apsigimimų. Opioidus vartojusių nėščiųjų grupėje stebėtų vaisiaus defektų dažnis yra toks pat kaip ir bendrojoje populiacijoje. Iki šiol nėra atlikto jokio didelės imties, nepriklausomo tyrimo, kuriame būtų analizuotas opioidų saugumas nėščiosioms, todėl šios grupės vaistus reikėtų skirti tik esant būtinybei [17].
Intervenciniai skausmo malšinimo būdai
Jei skausmo nepavyksta numalšinti nemedikamentinėmis ar nėštumo metu saugiomis medikamentinėmis priemonėmis, reikėtų pagalvoti apie intervencinius skausmo malšinimo būdus. Jei diagnozuota stuburo diskų patologija su radikulito simptomais, efektyviausias įrodymais pagrįstas intervencinis gydymo būdas yra epidurinė steroidų injekcija [18]. Nėščiosioms steroidai į epidurinį tarpą neretai injekuojami aklai, nes jonizuojamoji rentgeno spinduliuotė yra pavojinga vaisiui. Tyrimų duomenimis, kur kas saugiau ir tiksliau injekcijas atlikti kontroliuojant ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografija [10, 19]. Tad, esant galimybei, reikėtų pasinaudoti šiais nėštumo metu saugiais vaizdinimo metodais.
Prognozė
Daugelis moterų, praėjus keliems mėnesiams po gimdymo, jaučia reikšmingą skausmo sumažėjimą ar išnykimą [6]. Vis dėlto, vieno tyrimo duomenimis, apie 20 proc. moterų nėštumo metu jaustas apatinės nugaros dalies skausmas išlieka 3 metus po gimdymo ir ilgiau [21].
Sąnarių skausmas
Nėštumo metu pasireiškiantį sąnarių skausmą gali sukelti iki nėštumo buvusios sąnarių patologijos arba išsivystyti dėl nėštumo metu fiziologiškai vykstančių kaulų ir raumenų sistemos pokyčių. Tyrimų duomenimis, viena dažnesnių reumatologinių ligų – sisteminė raudonoji vilkligė – įprastai pasunkėja, o reumatoidinio artrito aktyvumas reikšmingai sumažėja. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, neretai reikia koreguoti iki nėštumo skirtą gydymą [23, 24]. Su nėštumu susijusios artralgijos dažniausiai pasireiškia trečiajame nėštumo trimestre ir praeina per kelis mėnesius po gimdymo.
Etiologija
Minkštųjų audinių patinimas ir sąnarių paslankumas yra laikomi normaliais fiziologiniais pokyčiais nėštumo metu, tačiau jie gali tapti sąnarių skausmo priežastimi. Hormoniniai pokyčiai, tokie kaip didėjančios estrogenų, progesterono, relaksino ir kortizolio koncentracijos, taip pat yra susiję su sąnarių skausmu ir sustingimu [23].
Gydymas
Šiuo metu prieinamoje literatūroje yra nedaug duomenų apie sąnarių skausmo gydymą nėštumo metu [25]. Reumatologai nėščiosioms, patiriančioms sąnarių skausmą dėl su nėštumu susijusių pokyčių bei dėl iki nėštumo buvusių reumatologinių ligų, siūlo taikyti daugiadisciplininę skausmo gydymo strategiją, pirmenybę teikiant nemedikamentinėms priemonėms ir alternatyviajai medicinai.
Prognozė
Po gimdymo galimas reumatoidinio artrito simptomų suintensyvėjimas, ligos aktyvumo indekso padidėjimas. Tokiais atvejais būtina reumatologo konsultacija ir gydymo korekcija [26]. Nėštumo sukeltas sąnarių skausmas paprastai atlėgsta per kelis mėnesius.
Neuropatinis skausmas. Riešo kanalo tunelinis sindromas
Vienas dažnesnių neuropatinių skausmų nėštumo metu yra susijęs su riešo kanalo tuneliniu sindromu (RKTS).
Etiologija
RKTS paplitimas nėščiųjų grupėje svyruoja nuo 2,3 proc. iki 35 proc. [27]. Šis sindromas yra susijęs su hormoniniais pokyčiais ar audinių edema nėštumo metu [28, 29]. Taip pat įrodytas elektrofiziologinių pokyčių nervų medianose poveikis [30].
Gydymas
Gydant su RKTS susijusį skausmą, rekomenduojama koreguoti veiklą, parinkti įtvarus, naktį ir, jei reikia, dieną ranką laikyti neutralioje padėtyje. Reikėtų vengti didelės amplitudės lenkimo per riešą judesių, tempimo, vibracijos poveikio. Tyrimų duomenimis, rekomendavus ir parinkus tinkamus įtvarus nakčiai, skausmas sumažėja per apytiksliai 2 savaites [31]. Gerų rezultatų pasiekiama skiriant kineziterapines procedūras ir NVNU. Jei RKTS simptomai neišnyksta, skirtini edemą mažinantys preparatai. Apie 80 proc. pacientų skausmas sumažėja taikant steroidų injekcijas. Retais atvejais prireikia chirurginės dekompresijos.
Prognozė
Daugeliu atvejų RKTS simptomai išnyksta po gimdymo, tačiau, vieno tyrimo duomenimis, net ir sumažėjus nemaloniems simptomams, nervinio impulso plitimas n. medianus skaidulomis gali būti sulėtėjęs ir praėjus metams po gimdymo [32].
Neuropatinis skausmas: parestezinė meralgija
Etiologija
Parestezinė meralgija yra sensorinė mononeuropatija, susijusi su šoninio šlaunies odos nervo pažeidimu. Jei šoninis šlaunies odos nervas yra spaudžiamas, nerviniai impulsai plinta tempiamuoju plačiosios fascijos raumeniu ties kirkšnies raiščiu. Kliniškai parestezinė meralgija pasireiškia netikėtai prasidėjusiu skausmingu deginimu šlaunies šoniniame paviršiuje. Pacientei diskomfortą kelia miegojimas ant šono, ilgas sėdėjimas arba stovėjimas. Ištyrimo metu neretai nustatoma juosmeninės stuburo dalies lordozė ir jutimų šlaunies šoniniame paviršiuje sutrikimas. Motorinė funkcija ir refleksai įprastai yra nesutrikę.
Gydymas
Paprastai parestezinės meralgijos gydyti nereikia. Po gimdymo varginantys simptomai praeina savaime. Jei skausmas yra labai stiprus, galima rekomenduoti tempimo pratimus, skirtinos vietinės steroidų ir anestetikų injekcijos, šoninio šlaunies odos nervo blokada [27].
Dubens ir pilvo skausmas
Su nėštumu susijusio dubens skausmo etiologija
Viena dažniausių su nėštumu susijusio dubens skausmo priežasčių yra dėl padidėjusios hormonų relaksino ir estrogenų koncentracijos palaisvėję dubens juostos raumenys ir pakitusi sąnarinių judesių amplitudė [5, 33]. Mokslininkai nustatė, kad yra akivaizdi koreliacija tarp relaksino koncentracijos nėštumo metu ir dubens skausmo intensyvumo.
Dėl padidėjusios relaksino koncentracijos kraujyje gaktikaulio kremzlių plėtimasis ryškiausiai stebimas 10–12 nėštumo savaitę [5]. Daugelis nėščiųjų tuo metu jaučia vienokio ar kitokio intensyvumo skausmą, kurį gali padidinti fizinis krūvis ar mechaninis poveikis. Su nėštumu susijusio dubens skausmo rizikos veiksniai yra sunkus fizinis darbas, anamnezėje patirtas apatinės nugaros dalies skausmas, ankstesnių nėštumų metu jaustas dubens skausmas, buvusi dubens trauma [33].
Gydymas
Pirmiausia reikėtų pradėti nuo pacienčių mokymo: suteikti informaciją apie patologijos esmę, paaiškinti apie ergonomiką, nurodyti, kurių fizinių pratimų reikėtų vengti, o kurie kaip tik gali padėti numalšinti skausmą. Rekomenduojama vengti situacijų, kai svoris netolygiai paskirstomas ant klubų ir / ar kojų.
Geras terapinis efektas gaunamas ir taikant nefarmakologinius metodus. Rekomenduojamas masažas, vandens terapija, akupunktūra, mankšta [32]. Dubens diržai taip pat gali padėti sumažinti skausmą, tačiau juos reikėtų dėvėti tik trumpą laiko tarpą [33]. Jei nemedikamentinėmis priemonėmis nepavyksta efektyviai numalšinti skausmo, skiriami medikamentai. Pirmo pasirinkimo vaistas yra acetaminofenas. Esant labai stipriam skausmui, skirtini ir NVNU, tačiau jų reikėtų vengti skirti trečiajame nėštumo trimestre.
Prognozė
Su nėštumu susijęs dubens skausmas daugeliu atvejų praeina po gimdymo, tačiau, vieno tyrimo duomenimis, apie 8,5 proc. moterų šį skausmą gali jausti ir praėjus 2 metams po gimdymo [36].
Pilvo odos nervų suspaudimo sindromas
Etiologija
Vienas skausmo šaltinių nėštumo metu gali būti spaudžiami pilvo sienos nervai. Dažniausiai diagnozuojamas priekinio pilvo odos nervo suspaudimo sindromas. Jam būdingas skausmas dažniausiai jaučiamas ties bamba [37].
Gydymas
Literatūros duomenimis, tiek diagnostikos, tiek gydymo tikslais atliekama blokada ultragarsu. Kurioje vietoje atlikti blokadą, priklauso nuo skausmo lokalizacijos.
Prognozė
Įprastais atvejais efektyviai numalšinti skausmą pakanka vienos blokados ultragarsu [38, 39]. Labai gerų rezultatų pasiekiama tais atvejais, kai taikomi tempimo pratimai ir blokada ultragarsu.
Tarpšonkaulinė neuralgija
Etiologija
Dažniausios tarpšonkaulinės neuralgijos priežastys yra pakitimai nugaros smegenyse, nervų kamiene, nervinėse šaknelėse ar galūnėlėse. Manoma, kad tarpšonkaulinė neuralgija nėščiosioms dažniausiai išsivysto dėl to, kad besiplečianti gimda mechaniškai užspaudžia apatinį tarpšonkaulinį nervą [40]. Kita galima tarpšonkaulinės neuralgijos atsiradimo priežastis yra laikysenos pokyčiai, dėl kurių nervų šaknelės yra dirginamos beveik visą nėštumą [41]. Kai kuriais atvejais tarpšonkaulinė neuralgija pasireiškia su radikulito simptomais [42]. Pacientės neretai skausmą apibūdina kaip deginantį, jis dažniau jaučiamas nėštumo pabaigoje, gana dažnai skausmą provokuoja kosulys.
Valdymas
Literatūros duomenimis, efektyviausiai nėščiųjų tarpšonkaulinė neuralgija gali būti gydoma skiriant vietiškai veikiančius lidokaino pleistrus ar kremus, atliekant tarpšonkaulinių nervų blokadas ir / ar epidurines steroidų injekcijas [42].
Prognozė
Skausmas paprastai sumažėja po gimdymo, t. y. tuomet, kai nervai ir jų šaknelės nebespaudžiamos padidėjusio slėgio [42].
Apibendrinimas
Dėl įvairių fiziologinių ir nefiziologinių priežasčių nemaža dalis nėščiųjų jaučia įvairaus stiprumo skausmą. Kadangi nėščiųjų skausmo gydymo galimybės yra gana ribotos, gydytojams akušeriams ginekologams, kitų sričių specialistams iškyla nemažai sunkumų, siekiant pagerinti nėščiosios savijautą, sumažinti nemalonius pojūčius. Šiame straipsnyje pateikta informacija apie dažniausius nėštumo metu pasireiškiančius skausminius sindromus turėtų būti naudinga tiek nustatant skausmo priežastis, tiek skiriant geriausią ir saugiausią gydymą.
Žurnalo INTERNISTAS priedas SKAUSMO MEDICINOS AKTUALIJOS, 2017m.Nr.1
