P. Markevičius: „Fechtavimas moko susikaupimo ir emocijų valdymo.“

Interviu su Vilniaus
miesto sporto centro auklėtiniu fechtuotoju Povilu Markevičium.

Fechtavimasis – kas tai per sporto šaka?

Fechtavimasis – tai dvikovė sporto šaka,
kurioje kovoja du kovotojai špagomis. Kovojant svarbu pataikyti į bet kurią
priešininko kūno vietą, pačiam išvengiant dūrio.

Kodėl
pasirinkai būtent šią sporto šaką? Ką tau reiškia fechtavimasis?

Olimpiadoje pamačiau, kaip žmonės kovoja
špagomis. Mane tai labai sužavėjo ir nusprendžiau išbandyti šitą sportą. Čia
susipažinau su daugybe draugų. Mėgstu dalyvauti varžybose, išvykų metu sutinku
kitų šalių sportininkus. Pamatau stipresnių už save kovotojų ir randu, ko iš jų pasimokyti.  Be to, man labai patinka kovoti, nesvarbu, laimėsiu aš ar pralaimėsiu.

Ar yra
geriausias pasaulyje fechtuotojas? Gal turi savo favoritą?

Vieno geriausio pasaulyje kovotojo nėra. Labai reta, kad
vienas kovotojas užimtų tą pačią vietą pasaulio čempionatuose. Fechtuotojų
gretose dažnai vyksta kaita, todėl ir vieno stipriausio nėra.

Kaip fechtavimas
pasireiškia tavo kasdieniniame gyvenime?

Fechtavimas mane moko susikaupimo, dėmesio
sutelkimo, emocijų valdymo. Kovose, kaip ir gyvenime suvaldyti savo emocijas
yra sunku. Todėl svarbu yra ne tik fizinis, bet ir psihologinis pasiruošimas.

Ką žadi
veikti baigęs gimnaziją?

Man liko mokytis dar dvejus metus. Nesu dar
tikrai apsisprendęs, bet  planuoju
studijuoti mediciną.

Kiek
laiko jau treniruojiesi?

Fechtavimu užsiimu jau trejus metus. Iki tol
lankiau pramoginius šokius.

Ar daug
jėgų reikalauja treniruotės?

Norint pasiekti gerų rezultatų, laiko ir jėgų tam skirti
turi tikrai daug. Per savaitę turiu keturias treniruotes. Treniruotė vyksta apie
tris valandas.  Savaitgaliais rengiamos
ir varžybos, kurių stengiuosi nepraleisti. Turiu dar spėti pasiruošti pamokoms,
tad krūvis tenka tikrai nemažas ir nuovargis savaitės pabaigoje labai
pasijaučia.

Artėja
Lietuvos fechtavimo čempionatas. Ar žadi jame susikauti?

Šiai dienai, manau, nesu pakankamai pasiruošęs šioms varžyboms. Iki čempionato turėčiau
išsigydyti traumas, pagerinti fizinį pasirengimą, patobulinti įgūdžius.
Tikiuosi laiko tam nepritrūksiu.

Kokiek
būtų tavo sportiniai siekiai?

Na ateities 
planai dar nėra apibrėžti, kiek sugebėsiu ir jėgos leis, sieksiu aukščiausių
rezultatų.

Papasakok,
kokia yra fechtuotojo amunicija?

Tai būtų špaga, sportininko apranga ir šalmas.
Špagos gali būti skirtingomis rankenomis. Jos sveria apie 750 gramų.  Fechtuotojo kaukė (šalmas) sveria maždaug 1
kg ir yra sudaryta
iš apsauginio metalo ir medžiagos, kuri sušvelnina smūgio dūrį. Dar yra dėvima viena
pirštinė ant rankos, kuria kovojama. Kita ranka lieka laisva, kad po kovos
galima būtų pasveikinti  priešininką.

 

Mokytojos
ir trenerio akistata:

 „Pernai
Povilui sekėsi labai gerai. Jis lenktyniavo su savo klasioku ir visad stengėsi
būti pirmas. Šie metai jį labai pakeitė. Povilas stipriai sutelkė dėmesį ties
sportu ir visus savo siekius nukreipė būtent į fechtavimąsi. Tai kelia didžiulį
rūpestį“ – atviravo Jurgita Deveikytė, matematikos mokytoja.

 „Povilas labai užsispyręs kovotojas, nori
pasiekti geriausio rezultato, todėl negaili savo jėgų tiek treniruočių,
tiek  varžybų metu.  Yra labai perspektyvus sportininkas, į kurį
sutelktos mūsų viltys ir tikimės garsių pasiekimų“ – kalbėjo Jurijus Mašalo,
Vilniaus miesto sporto centro treneris.