+6
-0
+6
7 sunkiai pastebimi pervargimo ženklai

Žinoma, jūsų gyvenimas beprotiškas, bet laikotės puikiai... Tiesa? Laikas pažvelgti į realybę. Pateikiame įrodymų, kaip stipriai stresas veikia organizmą, ir siūlome paprastų būdų, kaip jį įveikti.

Kai praėjusiais metais Tess Kearns su vyru Čikagoje įkūrė natūralaus maisto tiekimo įmonę, su nauju verslu atsiradusios atsakomybės ir dviejų vaikų auginimas pareikalavo išties daug pastangų. Tess teigia: „Pajutau, kad turiu pernelyg daug įsipareigojimų užsiimdama verslu ir mėgindama įgyti naujų įgūdžių, kad galėčiau jį tęsti. Tačiau nesijaučiau išsekusi. Tiesiog supratau, kad ant pečių nešu didelę naštą.“


Tada pradėjo blogėti jos atmintis. Tess pasakoja: „Galėjau sutikti ką nors antrą ar trečią kartą ir to žmogaus neatpažinti. Turėjau užsirašinėti, ką turiu padaryti, kad neužmirščiau atliktinų darbų, bet vis pamesdavau savo sąrašus. Esu daugiau kaip 40 metų ir baiminausi, kad man – ankstyvas Alzheimeris.“

Tess nesirgo demencija, ji buvo pervargusi. Suprastėjusi atmintis – tik viena iš organizmo reakcijų į per didelį stresą. Tačiau dažnai gyvename didžiuliu tempu ir nepastebime organizmo rodomų ženklų. Domar proto ir kūno sveikatos centro (Valtamas, Masačiusetsas) įkūrėja, filosofijos daktarė Alice Domar teigia: „Organizmas bando mums pasakyti, kad atsikvėptume, bet mes nepastebime jo rodomų ženklų. Jeigu ilgai ignoruosite išsekimo ženklus, jie gali virsti sveikatos problemomis.“ Atidžiai stebėkite biologinius įspėjimus, kada laikas padaryti pertrauką.

1.Nuolat ką nors pamirštate

Kai kamuoja stresas, jūsų antinksčio liaukos išskiria kortizolį. Mokslininkai nustatė, kad šis į stresą reaguojantis hormonas gali trukdyti atkurti informaciją, dėl to sudėtingiau pasiekti atmintyje saugomus faktus (įskaitant žmonių vardus ar tai, kur palikote savo mobilųjį telefoną).
Pridėkite vėlyvas naktis ar nemigą ir jūsų atmintis bus dar blankesnė. Ciuricho universiteto biologinės psichologijos mokslininkė, filosofijos daktarė Sandra Ackermann paaiškina: „Miego metu jūsų smegenys atkartoja viską, ką išmokote per dieną, ir kaupia ilgalaikę atmintį.“ Jeigu pakankamai neišsimiegate ar einate miegoti, kai jūsų kortizolio lygis vis dar padidėjęs, procesas, kurio metu užšifruojate per dieną įsimintas detales, yra sutrikdomas. Tess susiejo savo atminties problemas su pervargimu, kai dalyvavo verslo tinklo renginyje, kuriame reiki terapijos specialistas pasakojo, kaip stresas gali pakenkti organizmui. Tess pasakoja: „Nuėjau į užsiėmimą ir, kol jame buvau, pajutau tylą ir ramybę. Gali nuskambėti, lyg mėginčiau ką nors įtikinėti, bet grįžo mano susikaupimas. Netrukus po to buvo pats geriausias mėnuo mūsų verslui.“

2.Trunka begales laiko, kol sugyja žaizdos

Nesvarbu, ar įsidreskiate pirštą daržovių skutikliu, ar po ilgos distancijos bėgimo ant pėdų iškyla pūslelių – jeigu esate pernelyg įsitempę, galite tikėtis, kad teks ilgokai nešioti tvarstį. „Wake Forest“ universitetinės medicinos mokyklos (Vinstonas-Seilemas, Šiaurės Karolina) dermatologijos profesoriaus asistentas, medicinos daktaras Williamas Huangas teigia: „Kai susižalojate, jūsų imuninė sistema tučtuojau imasi darbo, siunčia signalą gaminti kolageną, suformuoja krešulį, sutelkia ląsteles, turinčias apsaugoti nuo bakterijų. Tačiau, kai esate kamuojami streso, jūsų kūne yra daugiau cheminių medžiagų, vadinamų gliukokortikoidais, kurios slopina imuninę sistemą ir neleidžia žaizdoms greitai gyti.“ Ohajo universiteto mokslininkai ištyrė, kokį poveikį ši cheminė medžiaga daro silpnaprotyste sergančių žmonių slaugytojams. Jie nustatė, kad dėl tokios atsakomybės prisiėmimo žaizdos žmonėms gijo 24 proc. lėčiau negu kontrolės grupei.

3.Jus vargina labai stiprūs spazmai

Tikriausiai žinote, kad dėl streso gali vėluoti mėnesinės. Hipotaliamas, kontrolės centras smegenyse, pajunta, kad jūsų organizmas yra pervargęs, todėl gali per vėlai pašalinti kiaušinėlį – taip vėluoja jūsų ciklas.  Tačiau moterims, kurios jaučiasi išsekusios, gali kilti bėdų ir dėl PMS. Nacionalinio sveikatos instituto mokslininkai daugiau negu mėnesį tyrė 259 moteris – apklausė, kaip dažnai jos jautė, pavyzdžiui, susinervinimą ar negalėjo kontroliuoti savo gyvenimo. Tos, kurios patyrė daugiau streso ciklo pradžioje, patyrė ir įvairių simptomų prieš ir per ciklą (lyg žudantys spazmai būtų būtent tai, ko jums tuo metu reikia...).

4.Sutrikusi virškinamojo trakto veikla

Christa Reed, gyvenanti Park Ridže, Ilinojuje, visada gyrėsi stipriu lyg plienas skrandžiu. Tačiau po devynių mėnesių darbo televizijos žiniose, kur darbą turėdavo pradėti 3 val. ryto, jai buvo diagnozuota gastroezofaginio refliukso liga. Gydytojas sudarė jai sušvelnintą dietą ir nurodė daugiau miegoti. Po šešių mėnesių skausmas sumažėjo. Dabar 27-erių Christa pasakoja: „Vietoj lūpų blizgio ir gumos rankinėje nešiodavausi „Pepto Bismol“. Gydytojas nurodė, kad jeigu nepailsėsiu, man gali išsivystyti stemplės vėžys.“ Todėl ji nusprendė išeiti iš darbo ir po dviejų savaičių refliuksas dingo.

Merginos vardu Christa istorija niekuo neįprasta. Kolumbijos universiteto patologijos ir ląstelių biologijos profesorius, knygos „Antros smegenys“ autorius, medicinos daktaras Michaelis Gershonas teigia: „Dėl streso gali pakisti virškinamojo trakto sekrecija, sulėtėti ar pagreitėti maisto virškinimas – tai gali sukelti refliuksą, pykinimą, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą.“ Pasekmės gali būti ir blogesnės. Dr. Gershonas aiškina: „Kai nerimas paveikia virškinimo procesus, gali pasikeisti virškinimo mikrobiomas. Įvairių bakterijų buvimas ar nebuvimas gali turėti įtakos jūsų imuninės sistemos stiprumui, kūno svoriui ir net nuotaikai.“ Geros naujienos: šiek tiek poilsio ir atsipalaidavimo gali atkurti pusiausvyrą jūsų pilve.

5.Negalite nustoti kasytis

Kaip atsaką į traumą ar ligos sukėlėją odos nervų galūnėlės išskiria cheminį signalą, vadinamą neuropeptidais, kad smegenims praneštų: „Hiustonai, turime problemą“. Keista, bet skubus darbų atlikimo terminas ar intensyvus susitikimų grafikas gali paveikti tuos pačius „pranešėjus“ – jie sukelia uždegimą, dėl kurio imate kasytis. Dr. Huangas teigia: „Oda – dinamiškas organas, odos ir streso sąveika sudėtinga.“

6.Sapnuojate labai keistus sapnus

Jeigu jūsų sapnų scenos yra lyg iš „Šok su žvaigžde“ ir „Vaikštantys numirėliai“, tikriausiai jums trūksta miego. Nuo miego sutrikimų kenčiantys žmonės yra linkę sapnuoti intensyvesnius sapnus. Mokslininkai nėra galutinai nustatę to priežasties. Vienas galimas paaiškinimas: kai trūksta poilsio, jūsų smegenys kelia prioritetą REM sapnams (labiausiai informaciją atkurianti fazė, įvykstanti, kai imate sapnuoti). NYU medicinos mokyklos miego sutrikimų centro docentas, filosofijos daktaras Joyce’as Walslebenas teigia: „Įprastai, REM sapnai prasideda po 90 minučių, kai užmiegate. Tačiau, jeigu esate išsekę, smegenys gali juos pasiekti per mažiau nei 10 minučių.“ Per naktį miego ciklas greitai pereis kitas dvi miego fazes, kad atstotų REM sapnų trūkumą. Tai reiškia, kad bus daugiau laiko kūrybiškiems nakties vaizdams atsiskleisti.
Be to, jeigu patiriate stresą ir miegate neramiai, yra daugiau galimybių, kad pabusite viduryje sapno ar tik po vieno sapno, labai ryškiai prisimindami sapno detales – ypač, jeigu sapnavote, tarkim, flamenką šokančius zombius.

7.Šeštadieniais jūsų galva apsunkusi

Po sudėtingos savaitės biure savaitgalis atrodo kaip Dievo dovana. Jūs miegate, mėgaujatės ramiais pusryčiais ir tada… pajuntate pulsuojantį spaudimą galvoje? Londono „Kings College“ neurologas, kurio specializacija yra galvos skausmo sutrikimai, filosofijos daktaras Peteris Goadsby aiškina: „Nesame visiškai tikri kodėl, bet migrena gali prasidėti po to, kai baigiasi stresas, o ne streso metu.“ Tai gali pasireikšti dėl staigaus kortizolio sumažėjimo. Kas galėjo žinoti?