Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų pulmonologijos ir alergologijos centro vyr. ordinatorė doc.dr. Irena Narkevičiūtė:

– Bronchų astmasergančiam vaikui, kurio liga yra kontroliuojama, o tai gydytojui padedant reikia išmokti, atsisakyti arba mažinti aktyvumo nereikėtų. Vienareikšmiškai. Ribodami fizinį aktyvumą labai neteisingą nuostatą formuoja fizinio lavinimo pedagogai, šeimos gydytojai, vaiką tarsi verčia invalidu, nelabai galinčiu.
Iš tiesų yra netgi bronchų astma sergančių sporto meistrų. Taigi, reikėtų vaikui treniruotis, tuo pačiu treniruoti kvėpavimo takus, bet neužmirštant juos saugoti. Tai galima ir reikia išmokti. Fizinis krūvis turėtų būti didinamas pamažu. Apriboti fizinio lavinimo pamokas tenka nebent sunkiai sergantiems, bet tokių vaikų mes beveik nebematome. Svarbiausia išmokti kontroliuoti bronchų astmą ir gyventi normalų gyvenimą.


Verta žinoti apie astmą:
– Astma gali būti alerginės, nealerginės ir mišrios formos. Alergine astma gerokai dažniau serga vaikai nei suaugusieji. Nealerginę astmą (taip pat ir infekcinę) sukelia padidėjęs jautrumas vienam ar kitam veiksniui, dėl to uždegimiškai pakinta kvėpavimo takų gleivinė.

– Apie 50 proc. vaikų astmos simptomai išnyksta brendimo metu. Astmą dažniau “išauga”: berniukai; vaikai, kuriems švokštimo epizodai prasidėjo iki 2 metų amžiaus; vaikai, kurie gimė nedidelio svorio; vaikai, kurie kūdikystėje ir vaikystėje sirgo dažnomis kvėpavimo takų infekcijomis; vaikai, kurie kruopščiai vykdė gydytojų nurodymus, vartojo skirtą reikiamą nuolatinį ilgalaikį gydymą. Tuo tarpu astmos “išaugimo” tikimybė yra mažesnė mergaitėms, jei jos serga dar ir kita alergine liga, jei šeimoje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis, jei astmos paūmėjimai būna dažni ir sunkūs.

– Jei šeimoje bent vienas tėvų serga bronchų astma, tikimybė susirgti vaikui yra 20 proc. Jei abu tėvai serga astma, rizika susirgti vaikui nuolatine astma padidėja 10 kartų. Tačiau apie 6 proc. vaikų suserga bronchų astma, nors nė vienas iš tėvų ja neserga ir nėra alergiški.

– Yra atlikta daugybė tyrimų, įrodančių hormonų (gliukokortikosteroidų) saugumą ir efektyvumą. Tai patys stipriausi vaistai, veikiantys įvairias uždegiminio proceso grandis. Jie gali būti skiriami leisti į veną, gerti tabletėmis ar įkvepiamu pro aerozolius ar srovinius purkštuvus. Tinkamai ir laiku skirtas vaistas nesukels šalutinio poveikio, jei bus vartojamas taip, kaip skyrė gydytojas.

– Astma sergančiam žmogui nepatartina nardyti, taip pat netinka jodinėjimas, nes alergiją gali sukelti kvapai, žiedadulkės, dulkės. Nerekomenduojama užsiimti regbiu ir kalnų sportu, nepatartina bėgti kroso, nes staigus sustojimas gali sukelti astmos priepuolį.

– Tinka tenisas, žaidimai su kamuoliu, taip pat plaukimas. Vasarą ypač tinka ir važinėjimas dviračiu, tačiau reiktų vengti žiedadulkių augalams žydint. Reiktų nepamiršti, kad per didelis krūvis gali pakenkti kvėpavimo sistemai, todėl reiktų užsiimti fizine veikla pagal savo galimybes.

Lietuvos sveikata