+2
-0
+2
Funkcinė dispepsija pasitaiko dažniau, nei gali atrodyti

Virškinimo sistema yra viena jautriausių organų sistemų. Ją gali greitai sudirginti neįprastas maistas, nereguliari ir nesubalansuota mityba, taip pat gali paveikti vartojami vaistiniai preparatai ar patiriama nervinė įtampa. Statistika rodo, kad maždaug kas antras žmogus bent kartais kenčia nuo įvairių virškinimo sutrikimų, o dauguma jų yra bent kartą gyvenime patyrę su virškinimo sutrikimais susijusių simptomų. Taigi dispepsija yra didelė ir plataus masto problema.

Kas yra funkcinė dispepsija ir kokie jos simptomai?

Dispepsija apima įvairius nemalonius pojūčius, kylančius dėl sutrikusios virškinimo trakto veiklos, nors daugiau nei pusei šiais sutrikimais besiskundžiančių pacientų virškinimo trakte nepastebima jokių pakitimų. Dispepsijos terminas apima skausmą ir nemalonius simptomus viršutinėje pilvo dalyje. Tokiems simptomams priskiriamas pilvo pūtimas, šleikštulys ir pykinimas, vėmimas, padažnėjęs raugėjimas, sunkumo ir ankstyvo sotumo jausmas. Pacientas gali nurodyti, kad skauda skrandį arba pilvą, dažnai teigia, kad jam tiesiog „sustojo skrandis“.

Kokios pagrindinės dispepsijos priežastys?

Dispepsijos pasireiškimas ypatingai susijęs su netinkama mityba ir gyvenimo būdu. Ją gali sukelti per greitas, skubotas valgymas (tuomet maistas nepakankamai susmulkinamas ir sumaišomas su seilėmis, be to, nespėja pasigaminti reikiamas kiekis virškinamojo sekreto). Greitai valgant padidėja ir persivalgymo rizika, o persivalgius persipildo skrandis, sutrinka jo funkcijos, gali pasireikšti refliuksas.  Dispepsija gali atsirasti ir dėl tam tikrų maisto produktų, kurių organizmas netoleruoja (dažnai tokiam maistui priskiriami šviežias pienas ir jo produktai, kvietiniai miltai ir jų gaminiai, įvairūs patiekalai su daugybe maisto priedų). Svarbią įtaką dispepsijos pasireiškimui daro rūkymas, alkoholio vartojimas ir dideli kavos kiekiai, gazuoti gėrimai, riebus ir keptas bei sunkiai virškinamas maistas. Dispepsija dažniau pasireiškia nėštumo metu ar patiriant didesnę, nei įprastai, nervinę įtampą (stresą), vartojant tam tikrus vaistinius preparatus (pavyzdžiui, antibiotikus, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, geležies ir hormoninius preparatus, digoksiną, teofiliną), sergant kitomis ligomis (pavyzdžiui, opalige, gastroezofaginio refliukso liga, tam tikromis kitomis lėtinėmis ligomis, tokiomis, kaip kasos uždegimas). Dispepsijos priežasčių yra labai daug, kai kurios jos gali būti įgimtos.

Kada reikėtų ypatingai susirūpinti?

Tokie simptomai, kaip trumpalaikis pykinimas, vėmimas, skrandžio ar pilvo skausmas, raugėjimas nėra pavojingi, jei žinoma jų priežastis ir jei jie trunka trumpą laiką. Pavyzdžiui, išgėrus gazuotų gėrimų, kurį laiką suintensyvėja raugėjimas, atsiranda pilvo pūtimas ir pilvo skausmas dėl žarnyno sienelių tempimo, tačiau praėjus šiek tiek laiko, šie simptomai savaime išnyksta – tuomet susirūpinti nereikia, tiesiog patariama vengti tokių saldžių gazuotų gėrimų ar maisto produktų, kurie gali sukelti nemalonius pojūčius.  Vis dėlto, jei tokie sutrikimai trunka ilgai, vertėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Taip pat reikėtų susirūpinti, jei atsiranda ir kitų simptomų, tokių kaip svorio kritimas, apetito nebuvimas, silpnumas, mažakraujystė, virškinimo sutrikimų atsiradimas išskirtinai vėlesniame amžiuje (pavyzdžiui, nuo 45 metų), dažnas vėmimas, rijimo sutrikimai, kraujas išmatose arba vėmimas turiniu, kuriame yra kavos tirščius primenančių priemaišų (tai rodo pavojingą kraujavimą iš virškinimo trakto).

Kaip galima padėti sau?

Gydymo būdai skirstomi į dvi pagrindines grupes – nemedikamentinį ir medikamentinį gydymą. Nemedikamentinis gydymas apima gyvenimo būdo keitimą. Pavyzdžiui, reikėtų atsisakyti alkoholio, didelių kavos kiekių bei mesti rūkyti. Patariama sveikai ir reguliariai maitintis, vengti nervinės įtampos, stengtis kuo mažiau nerimauti. Jei įmanoma, pakeisti vartojamus vaistinius preparatus. Medikamentinis gydymas yra labai įvairus. Dispepsiją sukėlusias priežastis nustatyti nelengva, todėl kartais gydymas pradedamas parinktais vaistais, o jei negaunamas reikiamas efektas, pacientai tiriami išsamiau, atliekama endoskopija bei kiti reikalingi tyrimai. Dažnai rekomenduojamos aktyvintosios anglies tabletės, nes jos geba absorbuoti įvairius toksinus, kurie gali skatinti dispepsijos pasireiškimą. Taip pat rekomenduojami protonų siurblio inhibitoriai (pavyzdžiui, omeprazolas) arba H2 receptorius blokuojantys antagonistai (pavyzdžiui, ranitidinas). Jei yra infekcija, gydytojas paskiria gydymą antibiotikais. 

Autorius:  farmacininkė Rūtelė Foktienė.