Kaip atpažinti odos dilgėlinę?

Dilgėlinė – viena iš tokių sveikatos problemų, kuri pasitaiko vis dažniau. Vieniems ją sukelia vartojami vaistai, kitiems – saulės spindulių poveikis, o tretiesiems net šaltas ar karštas oras. Ir tai tik keletas dilgėlinės priežasčių – sudėtingiausia, kai net nežinoma, dėl ko atsiranda toks ūminis odos išbėrimas, kuris gali būti ir lengvas, ir pažeidžiantis gilesnius odos sluoksnius. Tad apie dilgėlinę plačiau verta žinoti kiekvienam – net jei ir niekada neteko jos patirti, negali žinoti, kaip organizmas sureaguos į naujai vartojamą vaistą ar netgi į naują klimatą.  

Kas yra dilgėlinė?

Odos dilgėlinė arba urtikarija (lot. Urticaria) – tai ūmus ir neilgai trunkantis odos išbėrimas niežtinčiomis pūkšlėmis, kuris paprastai apima tam tikrą vietą ir nepažeidžia odos paviršiaus, t.y. dilgėlinei nebūdingi odos paviršiaus pokyčiai. Tačiau itin svarbus dilgėlinės skiriamasis bruožas yra taip vadinama „pūkšlė“ – odos paburkimas. Tikriausiai kiekvienam tekę matyti, kaip atrodo nudilginta odos vieta – gana staigiai atsiranda daugiau ar mažiau būdingų odos pūkšlių. Pasirodo, kad dilgėlinę bent kartą gyvenime patiria maždaug kas penktas žmogus. Kiti šaltiniai teigia, kad šia ūmine alergine liga bent kartą gyvenime suserga net kas trečias žmogus (apie 35 proc. visų gyventojų).

Kokia dilgėlinės eiga?

Dilgėlinė prasideda įvairaus intensyvumo odos niežėjimu. Sudėtingiausia tai, kad stiprus niežėjimas gali sukelti ryškų poreikį kasytis, todėl oda gali būti pažeidžiama papildomai, o stresas, alkoholis, fizinis aktyvumas šį niežulį gali tik dar labiau suintensyvinti.

Netrukus niežulio apimtos vietos virsta į būdingus odos paburkimus arba pūkšles ir oda tuomet atrodo tarsi nudilginta. Dilgėlinė dažniausiai netrunka ilgiau kaip 24 valandas, todėl gilesni odos sluoksniai paprastai nepažeidžiami. Odos dilgėlinė neretai painiojama su kitomis odos ligomis, pavyzdžiui, kontaktiniu dermatitu ar atopiniu dermatitu.

Kai dilgėlinės eiga gana sunki (pasireiškia Kvinkės edema), tuomet kvėpavimo takų gleivinė gali taip stipriai paburkti, o žmogus gali net uždusti; taip pat kartu gali pasireikšti ir astma ar anafilaksinis šokas. Bėrimų vietose gali susiformuoti bakterinė infekcija – tuomet dėl supūliavimo padidėja ir sisteminių infekcijų, ir odos randų tikimybė.

Taigi ūminė dilgėlinė trunka iki 6 savaičių, o lėtinė dilgėlinė – ilgiau kaip 6 savaites. Kvinkės edema gali pažeisti gilesnius odos sluoksnius. Periodiškai pasikartojanti alerginė liga vadinama recidyvuojančia dilgėline – tokia sveikatos būklė labai blogina gyvenimo kokybę, kelia nerimą ir didina depresijos tikimybę.

Kokie dilgėlinės simptomai?

Pagrindiniai dilgėlinės simptomai yra trys – odos niežėjimas, odos patinimas ir odos pūkšlės. Šių simptomų pasireiškimas gali trukti vos kelias minutes, tačiau būna ir taip, kad jie kamuoja kelis mėnesius ar net metus. Įdomiausia tai, kad dilgėlinei būdingi paburkimai gali keisti formą ir savo vietą – tai atsirasti, tai išnykti. Dilgėlinės iškilimai yra raudoni arba odos spalvos – jiems būdingi aiškūs kraštai. Tokie iškilimai gali labai staigiai susiformuoti, tačiau jie gali taip pat staigiai išnykti. Paspaudus rausvus iškilimus, tiksliau, šių iškilimų centrines vietas, jos pabąla. Tokiu būdu dilgėlinę galima atskirti nuo kitų odos ligų, pavyzdžiui, atopinio dermatito.

Kokios dilgėlinės priežastys?

Dažniau pasitaiko ūminė dilgėlinė. Lėtinė dilgėlinė yra retesnė. Bet kurios eigos odos dilgėlinę dažniausiai sukelia:

  • Įvairūs vaistai (vaistai nuo skausmo, antibiotikai ir kt.);
  • Įvairus maistas (kiaušiniai, pieno produktai, riešutai, žuvis ir vėžiagyviai, grūdiniai produktai ir kt.);
  • Įvairūs maisto priedai ir maistiniai dažai;
  • Įvairūs aplinkos veiksniai (šaltis, karštis, saulė ir kt.);
  • Įvairios infekcijos (ir virusinės, ir bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, hepatitas ir kt.);
  • Įvairios emocijos ir stresas;
  • Fizinis krūvis;
  • Kontaktas su kokiais nors alergenais, pavyzdžiui, lateksu.

Kaip gydoma dilgėlinė?

Efektyviausias gydymas – alergeno pašalinimas. Dažniausiai rekomenduojami vaistai – antihistaminiai preparatai. Dienomis turi būti vartojami mieguistumo nesukeliantys preparatai, kad nepadidėtų rizika užmigti prie vairo ar dirbant su mechanizmais. Nakčiai galima gerti ir sedatyvų poveikį sukeliančius antihistamininius preparatus – taip papildomai pagerinama miego kokybė, kai pacientas jaučia intensyvesnį niežulį. Lėtinės dilgėlinės gydymas sudėtingesnis – gali prireikti gliukokortikoidų, antidepresantų, psichotropinių preparatų, nes sergant lėtinėmis alergijomis labai svarbus ir psichologinis faktorius – asmuo išgyvena dėl savo ligos, o toks išgyvenimas gali tik pasunkinti jos eigą.

Vaistininkė Rūtelė Foktienė