Keliaujant į svečias šalis dažnas susiduria su sveikatos sutrikimais. Medikai perspėja, kad neretai dėl higienos stokos bei maisto mikrobinės taršos atostogas gali tekti prailginti gydymo įstaigose, todėl siūlo išlikti budriems.

Skiepai

Kai kurių maistu ir vandeniu plintančių užkrečiamųjų ligų infekcijų galima išvengti — bent dvi savaites prieš kelionę pasiskiepijus. Dažniausiai siūloma skiepytis nuo hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, geltonojo drugio, meningokokinės infekcijos, poliomielito, stabligės.

Hepatitas A

Hepatitu A kasmet pasaulyje suserga iki 1,4 milijono žmonių. Tai virusinė kepenų infekcija, plačiausiai paplitusi besivystančiose šalyse: Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Vidurio Rytuose, Pietryčių Azijoje, Viduržemio jūros regione — vidutinė rizika susirgti. Užsikrėsti galima nuo sergančiųjų, per gyvūnų ir žmonių ekskrementais užterštą maistą ir vandenį. Hepatitui A būdinga gelta, silpnumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas. Du kartus pasiskiepijus apsauga nuo šios ligos — mažiausiai 10 metų.

Hepatitas B

Susirgus hepatitu B (virusinė kepenų liga), dažnai išsivysto kepenų cirozė, kepenų vėžys. Šis virusas plinta tuo pačiu būdu kaip ir AIDS: intymių santykių metu, kontaktuojant su sergančiojo krauju ar kitais kūno skysčiais, naudojantis ligonio dantų šepetuku, skustuvu, įsidūrus užkrėsto švirkšto adata ar į nesteriliais instrumentais atliekant manikiūrą, tatuiruotes, veriant auskarus. Plačiai paplitęs Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Vidurio Rytuose, Amazonės Baseino regione, kai kuriose Karibų vietovėse. Specifinio gydymo nėra. Pasiskiepyti reikia trimis vakcinos dozėmis.

Vidurių šiltinė

Vidurių šiltine užsikrečiama tiesioginio kontakto metu, per užterštą vandenį ir maistą. Pakyla aukšta — iki 40 laipsnių temperatūra, pykina, viduriuojama, skauda pilvą. Šia liga pasaulyje kasmet suserga iki 16 milijonų žmonių, apie 600 tūkstančių miršta. Apie 70 procentų ligonių — keliautojai. Paplitusi: Afrikoje, Azijoje, Vidurio Rytuose, Karibuose, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Indijos žemyne yra antibiotikams atsparių vidurių šiltinės formų, keliančių grėsmę gyvybei. Viena vakcinos dozė — apsauga nuo šios ligos trejiems metams.

Geltonasis drugys

Geltonasis drugys (virusinė liga, kurią platina uodai) paplitęs Centrinėje bei Pietų Amerikoje. Čia kasmet suserga 1,5— 2 tūkstančiai žmonių, tropinėse Afrikos šalyse kasmet registruojama 13— 15 tūkstančių ligonių. Ligos pradžia primena gripą, vėliau pykina, vemiama, kraujuojama, skauda pilvą, išsivysto gelta. Specifinio gydymo nėra. Paskiepijus imunitetas susiformuoja po dešimties dienų ir trunka dešimt metų.

Meningitas

Meningokokinė infekcija plinta oru (kosint, čiaudint) ir tiesioginiai kontaktuojant su ligoniu. Meningokokinė bakterija sukelia meningitą — smegenų dangalų uždegimą, pakyla aukšta temperatūra, skauda galvą, silpna. Liga išplitusi kai kuriose Afrikos šalyse ir Vidurio Rytuose. Viena vakcinos dozė suformuoja organizmo apsaugą trejiems metams.

Stabligė

Stabligės požymiai — raumenų spazmai, dėl kurių gali sutrikti kvėpavimas ir širdies veikla. Laiku nepagelbėjus, žmogus gali mirti. Stabligės sukėlėjais užsikrečiama, kai susižeidus ar nusideginus žaizda užteršiama dirvožemiu. Nuo šios ligos visi žmonės skiepyti vaikystėje, tačiau kas 10 metų imunitetą būtina sustiprinti — suleisti dar vieną vakcinos dozę.

Poliomielitas

Besivystančiose šalyse vis dar sergama poliomielitu, nuo kurio paralyžiuojama. Poliomielito virusu užsikrečiama kontaktuojant su ligoniu arba viruso nešiotoju, per užterštą aplinką, maistą, vandenį. Nuo poliomielito skiepijama vaikystėje, tačiau vykstant į šalis (Afganistanas, Indija, Pakistanas, Nigerija), kuriose vis dar sergama šia liga rekomenduojama papildoma vakcinos nuo dozė. Tuomet nesergama apie 10 metų.
 

iMed