Trešnės – itin Lietuvių pamėgtos uogos, kurios tampa vis populiaresnės už vyšnias. Kodėl lietuviai mieliau renkasi trešnes nei vyšnias? Pirmiausiai dėl to, kad trešnių uogos didesnės ir saldesnės. Taigi kuo naudingos trešnės, kurių vis daugiau ir daugiau auga lietuviškuose soduose ir kurios džiugina ne tik gausiu derliumi, bet ir labai gražiu žydėjimu?
- Trešnės (lot. Prunus avium) – tai naudingas uogas užauginantys ir gražiai žydintys vaismedžiai, kurie priklauso slyvų genčiai. Manoma, kad trešnės kilo iš Vakarų Azijos, o Europoje jų auginimas prasidėjo dar Romos Imperijos laikais. Dabar jos auginamos visame pasaulyje – ten, kur klimato sąlygos joms tinkamos.
- Trešnių uogos daug populiaresnės nei vyšnių užauginamos uogos pirmiausiai dėl to, kad jos stambesnės, minkštesnės, saldesnės ir lengviau atsiskiria nuo kauliuko. Pasaulyje išvedama vis daugiau trešnių veislių. Keletas populiariausių trešnių veislių pavadintos taip: „Van“, „Sam“, „Vega“, „Summit“ ir kt.
- Trešnės gali būti valgomos ir šviežios, ir konservuotos, ir šaldytos. Paskutiniu metu itin populiarėja trešnių džiovinimas įprastuoju būdu ir jų džiovinimas šaltyje (liofilizacija). Iš trešnių gali būti gaminamos uogienės, džemai, želė, kompotai; gali būti kepami pyragai, sausainiai; gaminamos salotos ar saldžios sriubos bei vaisių glotnučiai – ir tai tik keletas jų panaudojimo būdų.
- 100 gramų trešnių yra apie 50 – 60 kcal ir iki 13 – 14 gramų angliavandenių, iš kurių iki 2 gramų sudaro skaidulinės medžiagos. Trešnėse beveik nėra riebalų (iki 0,5 gramo) ir yra iki 1 gramo baltymų – kai kur šie skaičiai apvalinami iki 0 gramų.
- Viena svarbiausių gerųjų trešnių savybių – didelis antioksidantų kiekis. Kuo naudingi antioksidantai? Tai biologiškai aktyvios medžiagos, kurios kovoja su laisvųjų radikalų poveikiu. Antioksidantai yra savotiški jų antagonistai ir saugo organizmą nuo oksidacinio streso daromos žalos. Teigiama, kad būtent laisvieji radikalai turi itin daug reikšmės vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystyme bei šių ligų progresavime. Jie skatina ir senėjimo procesą, įvairių uždegiminių reakcijų vystymąsi.
- Trešnėse yra antocianinų – būtent jie trešnėms suteikia akiai malonią raudoną spalvą. Antocianinai turi antioksidantinių, priešuždegiminių ir žmogaus imuninę sistemą moduliuojančių savybių. Teigiama, kad antocianinai gali padėti palaikyti gerą regėjimą. Kuo trešnių spalva tamsesnė, tuo juose daugiau antocianinų.
- Trešnėse daug vitamino C, kuris padeda palaikyti sveiką imuninę sistemą ir apsaugo ląsteles nuo žalingo oksidacinio streso – ne be reikalo iš šių uogų, kaip ir iš vyšnių, dažnai gaminasi maisto papildai, skirti papildyti mitybą šiuo vitaminu. Žinoma, daug naudingiau valgyti šviežias ir būtent Lietuvoje užaugintas trešnes – tokios uogos pačios natūraliausios ir vertingiausios. Jos tinkamos podagra, sąnarių ir širdies bei kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams.
- Moksliniai duomenys rodo, kad unikali trešnių sudėtis gali padėti kovoti su skausmu ir uždegimu bei nemiga. Trešnėse yra melatonino – natūralaus antioksidanto, kuris padeda mažinti dirglumą, padeda kovoti su nemiga ir nerimu, kuris siejamas su pervargimu. Melatoninas yra organizme natūraliai kankorėžinės liaukos gaminamas hormonas, kurio didžiausi kiekiai išskiriami miego metu. Per parą naudinga suvalgyti gerą saują trešnių – tai gali padėti natūraliai kovoti su skausmu, uždegimu ir miego sutrikimais. Vis dėlto daugiau melatonino randama tikrose lietuviškose vyšniose – literatūros šaltiniuose teigiama, kad vyšniose melatonino randama net iki kelių dešimčių kartų daugiau nei trešnėse.
- Trešnėse randama B grupės vitaminų, riebaluose tirpių vitaminų A ir E, kurie svarbūs gražiai odai, sveikai nervų sistemai, stipriai imuninei sistemai ir t.t.
- Šiose skaniose ir daugelio mėgstamose uogose taip pat yra organizmui gyvybiškai būtinų mineralinių medžiagų – kalcio, fosforo, geležies, kurie svarbūs normaliai kaulų ir dantų būklei, anemijos profilaktikai ir tinkamai mineralinių medžiagų apykaitai. Jose nemažai kalio, kuris padeda normalizuoti širdies ir kraujagyslių veiklą, išvengti širdies ritmo sutrikimų ir kitų negalavimų.
Vaistininkė Rūtelė Foktienė
