Maisto papildai: gyvybės eliksyras? (5)

2008 m. Lapkričio 11 d.


 

Lecitinas, kofermentas Q, selenas… Paskaitęs daugybės maisto papildų anotacijas – tariesi atradęs gyvybės eliksyrą, išvaduosiantį iš visų bėdų. Ar tikrai taip? Kokie pavojai gali laukti susižavėjusiųjų be receptų parduodamais maisto papildais? To paklausėme gydytojo endokrinologo Andrejaus Levingerio.

 

Ar būtina vartoti maisto papildus? Anksčiau apie juos nė girdėt niekas negirdėjo, tačiau žmonės gyveno…

 

Prieškario gyventojų amžiaus vidurkis buvo apie 60 metų, trečdaliu mažesnis nei dabar. Anksčiau niekas nekalbėjo apie kaulų retėjimą. Kodėl? Nes moterys nesulaukdavo to amžiaus. Dabar jos gyvena ilgiau – ir tenka gydyti osteoporozę. Kad gyvename geriau ir ilgiau – tai ir maisto papildų, ir pasikeitusių vaistų, ir medicinos pažangos nuopelnas. Todėl manau, kad papildus vartoti reikia, tik reikia žinoti, kada ir kokius, kiek ir kaip. Ypač jie reikalingi po infekcijų, stresų, reabilitacijos tikslams.

 

O kaip žmogui tai žinoti – juk gydytojai dažniausiai retai juos paskiria, gydo vien vaistais…

 

Aš taip pat gydau tik vaistais, oficialiai patvirtintais preparatais. Jei nėra įrodyta, kad preparatas veikia taip, kaip ligoniui reikia, jo neskiriu. Pavyzdžiui, nėra atlikta tyrimų, kurie būtų įrodę, jog lecitinas tikrai veiksmingai mažina cholesterolį. Kai perki vaistą – tiksliai žinai, ko ir kiek jame yra, o kiek yra papilduose – negali žinoti.

Manau, žmogus pats turi nuspręsti, ar reikia gerti kokius vitaminus ir papildus. Tik tada liga bus suvaldyta, kai ir pats prisiimsi atsakomybę už savo sveikatą.

 

Kai kurios papildais ir žoliniais vaistais prekiaujančios firmos siūlo net tokius preparatus, kaip melatoninas, žinomas kaip kankorėžinės liaukos hormonas – miego sutrikimams šalinti. Ar nepavojinga be gydytojo endokrinologo rekomendacijos gerti šį ir kitus panašius preparatus?

 

Vartoti bet kokius hormoninius preparatus nepasikonsultavus su endokrinologu – pavojinga. Sutrikdyti hormonų pusiausvyrą labai lengva, o paskui atkurti – sunku. Pačiam žmogui bus sunku suprasti visas pašalines reakcijas, kurios gali būti vartojant hormonus.

Istorija žino ne vieną bandymą plačiai naudoti hormonus, kiekvieną atvejį žmonija pasitikdavo su plojimais ir viltimis rasti amžino gyvenimo eliksyrą. Ir pati endokrinologija 18 amžiuje prasidėjo nuo to, kad vyresniems vyrams darydavo lytinių hormonų injekcijas, kad jie jaustųsi pajėgesni, būtų stipresni raumenys, gyventų ilgiau. Bet šios injekcijos privesdavo prie prostatos vėžio ir vyrai mirdavo.

Kai buvo atrastas melatoninas, taip pat visi džiaugėsi: kad turi stiprių antioksidantinių savybių, kurios stimuliuoja miegą. Kaip vaistas jis nėra aprobuotas nei Amerikoje, nei Europos Sąjungoje, todėl ir gamybai nėra taikoma kokybės kontrolė. Jis siūlomas kaip maisto papildas, ir vien tai sumažina galimybę gydytojui jį paskirti. Tikiu, kad yra daktarų, kurie gali ištirti miego kokybę, priežastis, dėl ko jis sutriko, ir šį maisto papildą paskirti.

Kita vertus, senėjimas – natūralus procesas. Bet kurie bandymai hormonais sustabdyti senėjimo procesą baigdavosi fiasko.

 

Ar brangesni maisto papildai reiškia, kad jie geresni?

 

Nemanau. Koks skirtumas, pavyzdžiui, kur pagamintas kalcio karbonatas – Lietuvoje ar Kinijoje? Jis vis tiek yra kalcio karbonatas. Bet lietuviškas gali kainuoti 10, kiniškas – 100 litų.

Ar yra tekę konsultuoti papildais nusigydžiusių pacientų?

Tokių atvejų nebuvo, tuolab kad tai nustatyti labai sudėtinga. Organizmas dažniausiai pats medžiagų perteklių perdirba ir pašalina.

 

O jūs pats vartojate kokius papildus?

 

Ne. Aš valgau sveiką maistą.

   VAKARŲ EKSPRESAS