Danų žurnalistai demaskuoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) funkcionierius, gaunančius solidžius atlyginimus ir iš farmacijos milžinių.

 

PSO tarnauja farmacijos bendrovėms?

 

Kalbant apie kiaulių gripo baisumus, vis pasigirsta ir nuomonių, kad pastaroji – kiaulių gripo – pandemija gali pasirodyti esanti ir didžiausia šių laikų korupcinė afera. Kai kurių PSO funkcionierių komercinis suinteresuotumas (mat pradėdami dirbti šioje pasaulinėje organizacijoje darbuotojai įsipareigoja rūpintis visos žmonijos sveikata ir negauti jokio atlygio iš medicinos pasaulio įmonių) jau įrodytas. Danų laikraščio „Information“ žurnalistai dokumentaliai įrodė kai kurių PSO ekspertų ir padalinių vadovų piniginius ryšius su didžiausiomis planetos farmacijos bendrovėmis. Ir būtent su tomis, kurios pastaruoju metu „šildosi rankas“ kiaulių gripo pandemijos fone.

 

Deimantiniai farmacininkų metai

 

Vieno iš pasaulio bankininkystės „stulpų“ – tarptautinio banko „JPMorgan“ – analitikai jau paskaičiavo: vien šiemet ir vien pardavinėdamos vakcinas nuo gripo A(H1N1) farmacijos bendrovės uždirbs nei daug, nei mažai – apie 7 mlrd. eurų.

Įgąsdintos minėtų verslininkų sumaniai išplėtotos viešųjų ryšių kampanijos, Vakarų šalių vyriausybės negailėjo lėšų vakcinai nuo pandeminio gripo. Visus čia „perspjovė“ Australija – ši valstybė minėtos vakcinos užpirko visiems savo gyventojams. Vokietija, Anglija ir kitos Vakarų Europos šalys aprūpino šia vakcina bent trečdalį savo piliečių. Be to, ažiotažas tik didėja: sergamumas, mirtys, pandemija… Todėl nieko nuostabaus, kad piliules ar tabletes gaminantys fabrikai jau beveik metus dirba net keturiomis pamainomis. Iš tiesų – kokia ekonominė krizė gali būti farmacijos pramonėje? „Pajėgumų trūksta“, – padejuotų bet kuris bet kurios tokios įmonės atstovas. O panika net tarp Europos Sąjungos vyriausybių (pasirodo, dėl sukeltos viešųjų ryšių kampanijos) pasiekė tokį lygį, kad išimties tvarka sukurtą vakciną leista naudoti neatlikus visų reikiamų klinikinių ir laboratorinių tyrimų!

 

Nuo paprasto gripo nemirštama?

 

Blaivaus proto nepraradę specialistai bando priversti aplinkinius atsikvošėti: žmonės, o nuo paprasto gripo argi nemirštama? Juk kiekvieną rudenį, kai vidutinių platumų juostoje esančiose šalyse ima siautėti tas „paprastas“ gripas, nuo jo kasmet miršta pusė milijono žmonių. Vien JAV, galinčiose pasigirti puikiai išvystyta medicinos pagalba (aišku, tai galioja tik tiems, kas turi medicinos draudimą), kasmet nuo gripo miršta 36 tūkst. amerikiečių. O iki lapkričio pabaigos, remiantis tos pačios PSO duomenimis, nuo kiaulių gripo visame pasaulyje mirė tik… 7 tūkst. žmonių.

 

Pandemiją suorganizavo „daktarai Piliulkinai“?

 

Minėto danų laikraščio žurnalistai išsiaiškino, kad kiaulių gripo pandemiją PSO paskelbė šioje organizacijoje labai aktyviai pasidarbavus grupei patarėjų su olandų gydytoju Albertu Ostenhausu priešakyje. Mat šis PSO funkcionierius, pramintas Daktaru Flu (nes propagavo būtent vakciną nuo gripo „Tamiflu“), su savo kolegomis minėtoje organizacijoje ir keliaudamas aktyviai skatino ir palaikė, kad kuo daugiau šalių vykdytų masinę savo gyventojų vakcinaciją. Gaudamas už tai iš vakcinas nuo gripo gaminančių bendrovių („Roche“, „RW Johnson“, „GlaxoSmithKline“), be abejo, solidų atlyginimą. Tokios ant dviejų kėdžių sėdinčių gydytojų veiklos rezultatai paaiškėjo dar liepos 7-ąją – tądien PSO priėmė rezoliuciją, pritariančią masinei vakcinacijai.

 

Viešieji ryšiai svarbiau nei klinikiniai tyrimai

 

Tad nieko nuostabaus, kad kilus tokiam skandalui (Olandijos vyriausybė ypatingos skubos tvarka jau ėmė tirti Daktaro Flu veiklą) kai kurie farmacijos pramonės milžinių nenupirkti medikai piktinasi PSO teikiamomis rekomendacijomis. Pavyzdžiui, ši organizacija savo dokumentuose vakcinaciją nuo gripo mini net 42 kartus. O tai, kad epidemijos metu reikia dėvėti apsaugines kaukes ir dažniau bei kruopščiau plauti rankas, – vos… du kartus! Juk, kaip teigia gydytojai epidemiologai, tos, atrodytų, tokios paprastos ir visiems prieinamos higienos priemonės turi kur kas didesnį poveikį nei dar iki galo neištirtos vakcinos. Ir nors medikų pasaulyje vis pasigirsta balsų, kad dvigubus atlyginimus gaunančius funkcionierius reikia šalinti iš PSO, pati organizacija neskuba imtis „organizacinių išvadų“. O pačios farmacijos milžinės dėl kilusio skandalo, aišku, tenori patylėti.

Maža to, prieš kelerius metus buvęs žurnalo „The New England Journal of Medicine“ redaktorius parodė tą labai uždarą farmakologijos pasaulį iš vidaus (nenuostabu, kad po to jis turėjo palikti šį postą). Pasirodo, vaistus kuriančios ir gaminančios bendrovės tik 11–14 proc. savo biudžeto kasmet skiria naujų vaistų klinikiniams ir laboratoriniams tyrimams. Užtat viešiesiems ryšiams skiriama net… 36 proc. visų pinigų! Be to, reikia pridurti, kad farmakologų viešieji ryšiai neapsiriboja vien reklaminiais straipsniais ar „plika“ reklama. Iš šios beveik kiekvienos farmacijos įmonės biudžeto išlaidų eilutės mokami atlyginimai, honorarai ar komisiniai, apmokamos kelionės ir seminarai. Kam? Gydytojams, valdininkams ir mokslininkams – visiems, kurių dėka ir „stumiamas“ į rinką naujas farmakologinis preparatas (ar „pramušamos“ jam palankesnės sąlygos).

Todėl nieko nuostabaus, kad šios srities bendrovių pelningumas siekia 25 proc. Didesnius pelnus uždirba tik vienintelė legali ekonomikos šaka – ginklų pramonė – ir, aišku, narkotikų bei prostitucijos verslai.

 

Didžiausios gripo pandemijos

 

Ispaniškasis gripas, arba „ispanka“, – pirmoji oficialiai pripažinta pasaulinė gripo epidemija (pandemija) naujausiaisiais laikais. Ši epidemija, prasidėjusi iš karto po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos (1918 m.), taip buvo pavadinta todėl, jog manyta, kad ji kilo iš Ispanijos. Šis gripas truko net ketverius metus – iki 1922-ųjų. Per minėtą pandemijos laikotarpį gripu persirgo 500 mln., nuo jo mirė nuo 20 mln. iki 100 mln. žmonių (palyginkite – per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo 10 mln. karių).

Azijietiškas gripas – 1958–1959 m. Azijos žemyne siautusi gripo pandemija. Ji pareikalavo apie 1 mln. žmonių – daugiausia labai jaunų ir labai senų – gyvybių.

Honkongo gripas 1968–1969 m. vien JAV nusinešė apie 34 tūkst. gyvybių. Šis pandeminis virusas, pirmą kartą nustatytas Honkonge 1968 m. pradžioje, pasklido po visą pasaulį. Mes, laimei, tuo metu buvome už „geležinės uždangos“. Beje, minėto gripo atvejų vis dar pasitaiko ir šiais laikais.

Rusiškasis gripas kilo 1977-aisiais tuometėje Sovietų Sąjungoje. Kadangi pandemija siautėjo totalitarinėje valstybėje, kur viskas buvo laikoma slapta, nenuostabu, kad rasti atviroje literatūroje persirgusiųjų ar šio gripo aukų skaičiaus nepavyko. Tačiau tas faktas, kad minėtasis gripas PSO buvo pripažintas pandemija, liudija apie juo susirgusių (ir, aišku, mirusių) žmonių mastą.

Paukščių gripas – 1997 m. Honkonge (ir vėl Honkongas!) kilusi nauja gripo pandemija, visame pasaulyje žinoma kaip gripo viruso atmaina H5N1. Šis virusas itin atsparus išorinėje aplinkoje, netgi esant minusinei temperatūrai jis užsikonservuoja ir geba išlikti gyvybingas. Pirmasis atvejis, kai paukščių gripu susirgo žmogus, užfiksuotas 1997-aisiais. Epidemija kilo (tiksliau – mutavo) nuo paukščių. Azijiečiai ėmė masiškai juos pjauti. Tačiau per vėlai – užsikrėtę sparnuočiai jau buvo pasiekę Europą. Kartu su mutavusio gripo virusais. Kiek šis gripas nusinešė gyvybių, sunku pasakyti, nes Kinija iki šiol kruopščiai slepia savo aukų skaičių.

Paukščių gripo atmaina buvo nustatyta ir kiaulėms, todėl mokslininkai pranašauja viruso H5N1 mutavimą bei jo galimą kryžminimąsi su dabar siaučiančiu gripu H1N1. Maža to, lakesnės fantazijos mokslininkai ir žurnalistai modeliuoja naują pasaulinę hiperpandemiją. Kuriami vienas už kitą baisesni scenarijai, pagal kuriuos giltinė nusineš nuo kelių iki keliasdešimties milijonų gyvybių. Besižavintiesiems šiuolaikinėmis apokalipsėmis nederėtų pamiršti: medicina taip pat tobulėja.

Kiaulių gripas – šio sezono „hitas“ žmonių ir medicinos pasaulyje. 2009 metų gripas H1N1 yra viena iš gripo atmainų, susiformavusi kiaulių terpėje ir mutavusi į pavojingą žmonėms formą. Dar šį pavasarį PSO pasiūlė nevadinti šios ligos kiaulių gripu, nes ji plinta tik tarp žmonių. Beje, pagal pagrindinį bet kurios pandemijos pavojingumo rodiklį (susirgusiųjų ir mirusiųjų santykį) vadinamasis kiaulių gripas yra kur kas „švelnesnis“ nei paukščių gripas. Tačiau ar tai mūsų neįpareigoja rūpintis savo sveikata kaip ir kiekvienu šaltuoju metų periodu? Ypač kai mus ima lankyti ir įprasti, o retkarčiais – ir pandeminiai gripai.

Balsas.lt