Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, jau galima pasiskiepyti viena iš dviejų čia registruotų vakcinų nuo žmogaus papilomos virusų (ŽPV), sukeliančių gimdos kaklelio vėžį. Tačiau lietuvės skiepijasi nenoriai – galbūt nepasitikėdamos jais arba neišgalėdamos už skiepus susimokėti.

Viena vakcinos dozė kainuoja apie 396-450 litų. Turint omenyje, kad reikia trijų vakcinos dozių (antra vakcinacija atliekama po mėnesio, trečia – po pusės metų), susidaro per 1000 litų.

Medikai tikisi, kad anksčiau ar vėliau šių skiepų kaina bus valstybės kompensuojama ir moterims nekainuos, rašo „Vakarų ekspresas”.

Pirmoji vakcina – „Silgard” Lietuvą pasiekė praėjusių metų pabaigoje. Šių metų spalį Lietuvoje registruota kito gamintojo vakcina „Cervarix”.

Įregistruota naująja vakcina nuo gimdos kaklelio vėžio pirmoji Lietuvoje pasiskiepijo klaipėdietė 26 metų Jurgita Štaraitė.

Pirmoji skiepų dozė jai buvo suleista spalio 18 dieną, antroji – po mėnesio. Trečią kartą mergina turės ateiti po pusmečio.

Šią vakcinaciją atlikusios UAB „Viloja” direktorė Danguolė Valatkienė sakė, jog nuo gimdos kaklelio vėžio jau pasiskiepijo aštuonios moterys. O pirmosios savo dukras paskiepyti sumanė šios įstaigos medikės.

„Išgąsdino, kad Lietuva – antroji nuo galo po Rumunijos pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu. Paveikė ir tai, kad pažįstame šia liga sergančių ir daktarų. Todėl pasiūlėme pasiskiepyti savo dukroms, jos sutiko. Ir apskritai daugiau skiepijasi medikai ir jų giminaitės”, – pastebėjo D. Valatkienė.

Tiesa, skiepais nuo vėžio, sakė ji, domisi daug moterų, tačiau jas atbaido didelė skiepų kaina. Nors buvo prognozuota, kad įregistravus antrąją vakciną nuo vėžio skiepų kaina kris, taip neatsitiko.

Klaipėdos sveikatos priežiūros centre nuo gimdos kaklelio vėžio pasiskiepijo vos viena kita moteris. Šio centro vyriausioji gydytoja Loreta Jankauskienė taip pat mano, jog tokį menką aktyvumą visgi lemia didelė skiepų kaina. Kita vertus – šie skiepai vis dėlto naujas dalykas, tad abejonių dėl skiepijimosi dar yra.

Kita vertus, pastebėjo vadovė, lietuviams būdingas nepasitikėjimas skiepais – vangiai šiemet jie skiepijasi ir nuo gripo. Nepaisant to, kad daliai šie skiepai nemokami – gydytojams tenka sunkiai įkalbinėti žmones pasinaudoti suteikta galimybe pasiskiepyti net veltui.

Imunoprofilaktikos tarnybos vadovė gydytoja imunologė Jadvyga Malukienė „Vakarų ekspresui” sakė, kad šioje tarnyboje skiepai nuo vėžio taip pat nėra populiarūs – per metus laiko suleistos 28 vienos ir 4 kitos vakcinos dozės. Daugiau skiepijasi gydytojai ir jų šeimos nariai.

Bemaž nė viena moteris skiepytis neatėjo dėl to, kad tai jai būtų rekomendavęs ginekologas. Daugiau jos apie vakciną susižino iš interneto ar spaudos.

Gimdos kaklelio vėžys ir Lietuvoje, ir Europoje yra antra pagal dažnumą mirties priežastis po krūties vėžio tarp 15-44 metų moterų.

Ši sunki liga siejama su žmogaus papilomos virusais, kurių tam tikri tipai pažeidžia lytinių organų sritį – sukelia gimdos kaklelio vėžį ar sąlygoja nenormalių ląstelių, kurios gali tapti vėžinėmis, atsiradimą. Kiti ŽPV tipai gali sukelti karpas ar kitus nevėžinius pokyčius.

Beje, medikai akcentuoja, jog diagnozavus vėžį, beveik visais atvejais randamas ŽPV, tačiau jo buvimas organizme nereiškia, kad vėžys išsivystys.

Gydytoja I. Bondarenko sakė, jog didesnė rizika sirgti gimdos kaklelio vėžiu yra moterims, kurios infekuotos ŽPV virusu, kurios pačios ar jų vyrai turėję daug lytinių partnerių, kurios anksti pradėjo lytinį gyvenimą, rūko, yra infekuotos ŽIV ar herpes simplex virusais, serga lytiškai plintančiomis ligomis, turi silpnesnį imunitetą.