DOXYCYCLIN TC

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

DOXYCYCLIN TC 100 mg kietos kapsulės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje kietoje kapsulėje yra 100 mg doksiciklino (doksiciklino hiklato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Kieta kapsulė.
Kapsulės yra cilindro formos, 2 dydžio, nepermatomos, tamsiai žalios spalvos. Kapsulių viduje yra geltoni milteliai.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Doksiciklinui jautrių mikroorganizmų sukeltų infekcinių ligų gydymas:
Kvėpavimo organų ligų, tokių kaip plaučių uždegimas, jei pacientas yra alergiškas penicilinui, gydymas
Šlapimo ir lyties organų ligų, tokių kaip: pielonefritas, uretritas, prostatitas, urocistitas gydymas.
Junginės uždegimo gydymas
Riketsiozių: dėmėtosios šiltinės, uolinių kalnų dėmėtosios šiltinės, ku-karštligės, epideminės šiltinės, erlichiozės gydymas
Lytiniu keliu plintančių ligų: gonorėjos ir sifilio (jei pacientas yra alergiškas penicilinui), kirkšninės granulomos, minkštojo šankerio gydymas
Psitakozės gydymas
Bruceliozės gydymas (derinyje su kitais vaistais: rifampicinu, streptomicinu arba gentamicinu)
Bartoneliozės gydymas
Buboninio maro gydymas
Tuliaremijos gydymas
Kampylobakteriozės gydymas
Choleros gydymas
Laimo ligos ankstyvosios stadijos gydymas
Maliarijos profilaktika

Reikia laikytis oficialių nuorodų dėl tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Žinotina!
Kad būtų galima išskirti bei nustatyti ligą sukėlusią padermę bei jos jautrumą antibiotikui, prieš gydymą reikia paimti bakterijų kultūros pavyzdį.
Gydymą galima pradėti dar nebaigus mikroorganizmų jautrumo vaistui tyrimo.

Suaugusiems žmonėms
Paprastai pirmą parą vartojama 200 mg doksiciklino dozė. Ją reikia gerti iš karto arba per du kartus (kas 12 val. po 100 mg). Toliau vartojama palaikomoji paros dozė, t. y. 100 mg. Jei infekcinė liga sunkesnė, rekomenduojama visą gydymo kursą gerti po 200 mg per parą.
Doksiciklino reikia gydyti ne trumpiau kaip 7 – 10 parų.

Gonorėja
1 paros gydymo kursas. Paros dozė yra 600 mg doksiciklino. Ją reikia gerti lygiomis dalimis, per du kartus, kas valandą.
7 parų gydymo kursas. Paros dozė yra 200 mg doksiciklino. Ją reikia gerti lygiomis dalimis, per du kartus.

Chlamydia trachomatis, Ureaplasma urealyticum sukeltos šlapimo ir lyties organų ligos
7 – 10 parų reikia gerti du kartus per parą po 100 mg.

Treponema pallidum sukeltas sifilis
Jei ligonis alergiškas penicilinui ir sifilio stadija ankstyvoji ar vėlyvoji, 2 savaites reikia gerti du kartus per parą po 100 mg.

Vyresniems negu 8 metų vaikams
Paprastai pirmą parą 50 kg arba mažiau sveriantiems vaikams rekomenduojama per parą vartoti 4 mg/kg kūno svorio dozę. Ją reikia gerti per du kartus. Toliau reikia gerti iš karto arba per du kartus 2 mg/kg kūno svorio paros dozę.
Vaikams, sveriantiems daugiau negu 50 kg, rekomenduojama vartoti įprastinę suaugusio žmogaus dozę.
Doksiciklinu reikia gydyti ne trumpiau kaip 7 – 10 parų.

Maliarijos profilaktika
Suaugę žmonės. Paros dozė – 100 mg. Ją reikia gerti iš karto.
Vyresni negu 8 metų vaikai. Paros dozė yra 2 mg/kg kūno svorio. Ji geriama iš karto.
Profilaktiką reikia pradėti likus dviem dienoms iki kelionės į maliarijos regioną. Iš maliarijos regiono išvykęs keliautojas vaisto turi gerti dar 4 savaites.

Pacientams, kurių kepenų veikla sutrikusi
Pacientams, kurie tetraciklinų, įskaitant doksicikliną, gėrė ar vartojo parenteriniu būdu, retai pastebėta kepenų veiklos sutrikimo atvejų, todėl doksiciklino skiriant pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas arba kurie gydomi vaistais, galinčiais sukelti hepatotoksinį poveikį, reikalingas atsargumas.

Pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi
Tyrimų duomenys rodo, kad pacientams, kurių inkstų veikla normali, ir ligoniams, kuriems yra sunkus inkstų veiklos sutrikimas doksiciklino pusinės eliminacijos iš serumo laikas reikšmingai nesiskiria. Paprastai ligoniams, kurių inkstų veikla sutrikusi, doksiciklino dozės mažinti nereikia.

Senyviems pacientams
Specialios atsargumo priemonės nereikalingos. Senyviems pacientams tinka įprastinė rekomenduojama doksiciklino dozė

Doksiciklino kapsulių būtina vartoti reguliariai, t.y. arba pusryčių, arba kitokio valgio metu, užsigeriant dideliu kiekiu skysčio. Tablečių vartojant valgio metu, virškinimo trakto sutrikimų atsiranda rečiau.

Stemplės dirginimo ir išopėjimo rizikai sumažinti rekomenduojama doksiciklino kapsulę nuryti gerokai prieš einant miegoti, stovint arba sėdint ir po to gausiai užsigerti skysčio.

Jei beta hemolizinio streptokoko sukelta liga gydoma doksiciklinu (tik tokiu atveju, jei bakteriologiniais tyrimais nustatytas sukėlėjo jautrumas preparatui), siekiant išvengti vėlyvųjų komplikacijų (pvz., reumatinės karštinės arba glomerulonefrito), gydyti būtina ne trumpiau kaip 10 parų.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas doksiciklinui, kuriam nors kitam tetraciklinų grupės antibiotikui ar bet kuriai pagalbinei šių kapsulių medžiagai.
Sunki porfirija.
Sisteminė raudonoji vilkligė.
Sunkus kepenų veiklos sutrikimas.
Pacientas yra jaunesnis negu 8 metų.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis.
.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Doksiciklinas visuose kauluose ir dantyse sudaro sunkiai skaidomus junginius su kalciu. Ši veikla labai sustiprėja kaulinio audinio atsiradimo metu, todėl gali netaisyklingai vystytis skeletas, pakisti dantų spalva ir sutrikti jų vystymasis. Labai retai galimas nagų pažeidimas: jie tampa silpni, sluoksniuojasi ir (arba) pakinta spalva)Vadinasi, jaunesniems negu 8 metų vaikams, nėščioms moterims ir žindyvėms doksiciklino vartoti negalima.
Atsargumas būtinas doksiciklinu gydant ligonius, sergančius lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimu.
Doksiciklino reikia vartoti atsargiai pacientams, kurie būna saulėje. Medikamentas gali skatinti odos alerginės reakcijos atsiradimą (fotodermatitą). Šio vaisto vartojančiam ligoniui patariama vengti tiesioginių saulės spindulių ir vartoti apsauginio kremo, nepraleidžiančio ultravioletinių spindulių. Atsiradus pirmųjų odos paraudimo požymių, gydymą reikia nutraukti.
Tyrimų duomenys rodo, kad pienas ar kitoks maistas doksiciklino absorbcijai pastebimos įtakos nedaro.
Tetraciklinų grupės antibiotikams būdinga visiška kryžminė alergija.
DOXYCYCLIN TC sudėtyje yra laktozės. Pacientai, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas Lapp laktazės trūkumas arba gliukozės-galaktozės malabsorbcija, šio preparato turi nevartoti.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kitų medžiagų įtaka doksiciklino poveikiui
Doksiciklino absorbciją iš virškinimo trakto lėtina kai kurie dvivalenčiai ar trivalenčiai katijonai, pvz., kalcis (jo yra piene ir pieno produktuose, vaisių sultyse) bei antacidiniuose preparatuose esantys magnis ir aliuminis, arba geležies preparatai, aktyvuota anglis, sukralfatas, kolestiraminas, kolestipolis, kaolinas, bismuto subsalicilatas, stroncio ranelatas ir kvinaprilis (šio preparato sudėtyje yra magnio karbonato). Tarp minėtų vaistinių preparatų arba maisto, kuriame yra bet kurios minėtos medžiagos, ir doksiciklino vartojimo turi būti ne trumpesnis kaip 2 - 3 val. intervalas.

Antibiotikas rifampicinas, kepenų fermentus indukuojantys barbitūratai ir kiti vaistiniai preparatai nuo traukulių, pvz., karbamazepinas, fenitoinas ir primidonas, bei lėtinis alkoholizmas gali indukuoti kepenų fermentus ir greitinti doksiciklino metabolizmą, todėl įprastinės doksiciklino dozės gali nepakakti, kad doksiciklino koncentracija taptų veiksminga.

Doksiciklino įtaka kitų medikamentų poveikiui
Doksiciklinas gali stiprinti sulfanilkarbamido preparatų (geriamųjų vaistų nuo diabeto) bei dikumarolo grupės antikoaguliantų poveikį. Būtina sekti pacientų, vartojančių šių preparatų kartu su doksiciklinu, gliukozės kiekį kraujyje ir/ar kraujo krešėjimo rodmenis bei prireikus tinkamai mažinti dozavimą.
Doksiciklinas gali stiprinti kartu vartojamo ciklosporino A toksinį poveikį.

Kitokia sąveika
Jei ligoniui, vartojančiam doksiciklino, sukeliama narkozė galinčiu pažeisti inkstus metoksifluranu, gali pasireikšti inkstų veiklos nepakankamumas.
Jei paprastieji spuogai gydomi izotretinoinu (retinoidų grupės preparatu), prieš pat jo vartojimą, vartojimo metu arba po jo doksiciklino vartoti draudžiama, kadangi abu preparatai retais atvejais trumpam padidina intrakranialinį spaudimą (Pseudotumor cerebri).
Doksiciklino vartoti kartu su beta laktaminiais antibiotikais negalima, kadangi silpnėja antibakterinis poveikis.
Jei kartu vartojama tetraciklinų ir teofilino, gali padažnėti ir pasunkėti nepageidaujamas poveikis virškinimo traktui.

Įspėjimas
Retais atvejais, vartojant doksiciklino ir geriamųjų kontraceptikų, pastarųjų medikamentų veiksmingumas gali silpnėti. Tokiu atveju būtina papildomai naudoti nehormoninių kontraceptinių priemonių.

Įtaka laboratorinių tyrimų rezultatams
Vartojant tetraciklinų, gali būti netikslūs gliukozės, baltymų, urobilinogeno ar katecholaminų šlapime nustatymo laboratorinių tyrimų rezultatai.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėščioms moterims ir žindyvėms doksiciklino vartoti draudžiama.
Tyrimų su gyvūnais duomenimis, tetraciklinai prasiskverbia per placentą ir kaupiasi vaisiaus audiniuose. Nustatyta, kad doksiciklino afinitetas audiniams, kurie auga ir formuojasi, yra mažesnis negu kitų tetraciklinų, tačiau jo toksinio poveikio vaisiaus vystymuisi atmesti negalima.
Tetraciklinai, vadinasi ir doksiciklinas, išsiskiria su motinos pienu.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Duomenų apie medikamento įtaką gebėjimui vairuoti automobilį ir valdyti mechanizmus nėra.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Virškinimo trakto sutrikimai
Apetito nebuvimas, pykinimas vėmimas, viduriavimas, liežuvio uždegimas, burnos džiūvimas, rijimo sutrikimas, enterokolitas, įskaitant pseudomembraninį enterokolitą.
Pastebėta stemplės dirginimo ir išopėjimo atvejų, daugiausia pacientams, kurie vaisto gėrė prieš miegą.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Retai pastebėtas laikinas kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas, gelta, kepenų uždegimas, kepenų veiklos nepakankamumas, kasos uždegimas.

Nervų sistemos sutrikimai
Galvos skausmas, galvos svaigimas, momenėlio iškilimas kūdikiams ir gėrybinis intrakranialinio spaudimo padidėjimas paaugliams bei suaugusiems žmonėms, suvartojusiems visą gydomąją tetraciklinų dozę. Su pastaruoju sutrikimu gali būti susijęs regėjimo sutrikimas, vaizdo dvejinimasis ir skotoma. Pastebėta pavienių laikino aklumo atvejų. Nutraukus gydymą, būklė sunormalėja.
Buvo pavienių uoslės ir skonio sutrikimo atvejų.
Pastebėti keli epilepsijos atvejai.

Ausų ir labirintų sutrikimai
Spengimas ausyse.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Odos išbėrimas, įskaitant makulopapulinį ir eriteminį išbėrimą, eksfoliacinis dermatitas, daugiaformė eritema, Stivenso ir Džonsono sindromas, toksinė epidermio nekrolizė, fototoksinė odos reakcija, nagų pažeidimas (onicholizė, nagų pigmentacija).

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Sąnarių skausmas, raumenų skausmas, sisteminės raudonosios vilkligės paūmėjimas.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Labai retai atsiranda atipinių limfocitų, pasireiškia toksinė granulocitų granuliacija, galima laikina leukopenija, leukocitozė, trombocitopenija, anemija, limfocitopenija, eozinofilija, limfadenopatija, trombocitopeninė purpura.

Širdies sutrikimai
Perikarditas.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Inkstų veiklos sutrikimas, kreatinino ir karbamido azoto kiekio padidėjimą kraujo serume, azotemija.
Labai retai doksiciklinas gali sukelti inkstų pažeidimą, pvz., intersticinį nefritą, ūminį inkstų veiklos nepakankamumą ir anuriją.

Infekcijos ir infestacijos
Vartojant doksiciklino, dėl mikroorganizmų selekcijos odoje arba gleivinėje (dažniausiai lyties organų, burnos ar žarnų gleivinėje) gali pradėti augti ir daugintis Candida genties grybeliai, kurie sukelia burnos ir gerklės gleivinės uždegimą (glositą, stomatitą), ūminį kolpitą ir vulvitą bei niežulį išangės srityje.

Imuninės sistemos sutrikimai
Tetraciklinų grupės antibiotikams būdinga visiška kryžminė alergija.
Retai galimas generalizuotas išbėrimas, eritema, dilgėlinė, niežulys, laikinas lokalus odos, gleivinės arba sąnarių paburkimas (angioneurozinė edema), astma, anafilaksinis šokas, anafilaktoidinė reakcija, lyties organų ir kitų kūno vietų išbėrimas, seruminė liga arba į ją panaši reakcija (atsiranda karščiavimas, galvos ir sąnarių skausmas).

Labai retai, tarp jų pavieniais atvejais, gali staiga atsirasti sunki padidėjusio jautrumo reakcija: paburksta veidas, patinsta liežuvis, atsiranda gerklų paburkimas, dėl kurio susiaurėja kvėpavimo takai, tachikardija, dispnėja, kraujo spaudimas gali labai nukristi ir ligonį ištikti gyvybei pavojingas šokas ar net sustoti širdis.
Pacientams, kuriems pasireiškė bet kuris iš minėtų simptomų, galinčių sukelti gyvybei pavojingą būklę, būtina nedelsiant suteikti neatidėliotiną medikų pagalbą (žr. 4.9 skyrių).

Kitokie sutrikimai
Mikroskopuojant pacientų, ilgai vartojančių tetraciklinų, skydliaukės audinį retai pastebėtas jo spalvos pasikeitimas į rusvai juodą. Tokiais atvejais skydliaukės veikla būdavo normali

4.9 Perdozavimas

Duomenų apie ūminį žmonių apsinuodijimą doksiciklinu nėra. Perdozavus ir atsiradus bet kokiam nepageidaujamam simptomui, vaisto vartojimą reikia nedelsiant nutraukti ir pradėti simptominį gydymą.
Dialize doksiciklino pašalinti iš organizmo neįmanoma.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė. Sistemiškai veikiantys priešinfekciniai vaistai, tetraciklinai.
ATC kodas. J 01 AA 02

Veikimo mechanizmas
Doksiciklinas priklauso tetraciklinų grupės preparatams.
Plazmoje ir audiniuose atsiradus pakankamai doksiciklino koncentracijai, vaistas pirmiausiai sukelia bakteriostatinį poveikį. Jis pasireiškia todėl, kad veiklioji medžiaga bakterijos viduje prisijungia prie ribosomų 30 S subvieneto, todėl sutrinka ląstelės baltymo sintezė. Doksiciklinas veikia ne tik ląstelių išorėje, bet ir jų viduje esančius ligos sukėlėjus.
Doksiciklinas sukelia mažą toksinį poveikį tikriausiai todėl, kad jo afinitetas bakterijų ribosomoms, palyginti su žinduolių audinių ribosomomis, yra reikšmingai didesnis.
Doksiciklinui yra jautrios tokios pat mikroorganizmų padermės, kaip ir kitokiems tetraciklinams.

Mažiausios slopinamosios koncentracijos (MSK) reikšmės
Doksiciklino MSK reikšmės nustatytos difuzijos metodu naudojant 30 g klasikinį tetraciklino diską ir 30 g doksiciklino diską, remiantis šiais jautrumo kriterijais:

Zonos skersmuo (mm) Interpretacija
Tetraciklinas Doksiciklinas
≥19 ≥16 Labai jautrios padermės
15-18 13-15 Vidutiniškai jautrios padermės
≤14 ≥12 Atsparios padermės

Teiginys „Labai jautrios padermės“ reiškia, kad mikroorganizmų slopinimui pakanka paprastai kraujyje susidarančios vaisto koncentracijos, teiginys „Vidutiniškai jaurios padermės“ reiškia, kad mikroorganizmai gali būti jautrūs, jei vartojama didelė dozė, ar infekcija išplitusi tik į audinius ar skysčius, kuriose būna didelė vaisto koncentracija. Teiginys „Atsparios padermės“ reiškia, kad pasiekti mikroorganizmų slopinimui reikalingą koncentraciją neįmanoma, todėl reikia pasirinkti kitą gydymą.
Standartizuotai jautrumo nustatymo procedūrai būtinas tyrimas su kontroliniais mikroorganizmais. Naudojant 30 g klasikinį tetraciklino diską ir 30 g doksiciklino diską nustatyti tokie zonų skersmenys:

Mikroorganizmas Zonos skersmuo (mm)
Tetraciklinas Doksiciklinas
E. coli ATCC 25922 18-25 18-24
S. aureus ATCC 25923 19-28 23-29

Atspariais tapusių mikroorganizmų kiekis, priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko, gali skirtis, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie
atsparumą, ypač gydant sunkias užkrečiamąsias ligas. Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad preparato veiksmingumas nors tik kai kurios rūšies ligos atveju yra abejotinas, prireikus galima kreiptis į specialistą patarimo.

Antibakterinio poveikio spektras
Gramteigiamos bakterijos
Streptococcus pogenes
Streptococcus pneumonine
Enterococcus grupė (Streptococcus faecalis ir Streptococcus faecium)
Alfa hemoliziniai streptokokai (Viridans grupė)

Gramneigiamos bakterijos
Jautrios padermės
Neisseria gonorrhoea
Calymmatobacterium granulomatis
Haemophilus ducreyi
Haemophilus influenzae
Yersinia pestis (anksčiau vadinta Pasteurella pestis)
Francisesella tularensis (anksčiau vadinta Pasteurella tularensis)
Vibrio cholerae (anksčiau vadinta Vibrio comma)
Bartonella bacilliformis
Brucella padermės.
Vidutinio jautrumo padermės
Escherichia coli
Klebisiella padermės.
Enterobacter aerogenes
Shigella padermės
Acinetobacter padermės (anksčiau vadintos Mima padermėmis ir Herrella padermėmis)
Bacteroides padermės

Kiti mikroorganizmai
Jautrios padermės
Rickettsiae
Chlamydia psittaci
Chlamydia trachomatis
Mycoplasma pneumonine
Ureaplasma urealyticum
Borrelia recurrentis
Treponema pallidum
Treponema pertenu
Clostridium spp.
Fusobacterium fusiforme
Actinomyces spp.
Bacillus anthracis
Propionbacterium aines
Entamoeba spp
Balantidium coli
Plasmodium falciparum

Mikroorganizmų atsparumo antibiotikui atsiradimo būdai
Medikamentas veikia daugelį gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų.
Kai kurios padermės doksiciklinui yra atsparios. Atsparių vaisto poveikiui padermių paplitimas gali skirtis net ik pagal geografiją, bet ir pagal laiką, todėl pageidautina lokali informacija apie atsparumą, ypač jei gydoma sunki infekcinė liga. Remiantis šia informacija galima tik apytikriai nustatyti tikimybę, kokie mikroorganizmai gali būti jautrūs doksiciklinui.
Galimi trys atsparumo doksiciklinui atsiradimo būdai: sumažėjęs vaisto kaupimasis ląstelės viduje dėl sumažėjusio patekimo į ląstelę ar padidėjusio šalinimo iš jos aktyvaus transportinių baltymų siurblio pagalba (1); ribosomų apsauga baltymu, kuris sąveikauja su doksiciklino prisijungimo prie ribosomos vieta (2); doksiciklino inaktyvavimas fermentais (3). Svarbiausiais atsparumui yra transportinių baltymų siurblys. Jo baltymų kodas plazmidėmis gali būti perduodamas transdukcijos ar konjugacijos būdu kitiems mikroorganizmams. Kadangi šiose plazmidėse dažnai yra užkoduotas atsparumo kietiems vaistams, pvz., aminoglikozidas, sulfamidamas ir chloramfenikoliui, genas, atsparumas doksiciklinui yra dauginio atsparumo antimikrobiniams vaistams žymeklis.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Daugiau kaip 90  išgertos doksiciklino dozės viršutinėje plonosios žarnos dalyje beveik visiškai absorbuojama. Laikas, per kurį vaisto koncentracija tampa veiksminga, yra 30 minučių, o didžiausia jo koncentracija plazmoje būna praėjus 1 – 2 val. po pavartojimo.
Išgėrus vienkartinę 200 mg dozę, didžiausia koncentracija plazmoje būna 3-5,3 mg/l.
Įprastinis medikamento dozavimas yra toks: pirmą gydymo parą reikia gerti 200 mg dozę, po to – kiekvieną parą po vienkartinę 100 mg dozę. Taip doksiciklino dozuojant, kraujyje vaisto koncentracija greitai tampa pusiausvyrinė. Minėtas dozavimo metodas padeda atsirasti tokiai pusiausvyrinei koncentracijai kraujyje, kokia būna išgėrus vienkartinę 200 mg dozę arba infuzavus vienkartinę 200 mg dozę į veną.

Pasiskirstymas
Prie plazmos baltymų prisijungia 80 – 90 antibiotiko.
Doksiciklinas greitai pasiskirsto organizmo audiniuose, patenka į CNS, tačiau jei yra smegenų dangalų uždegimas, medikamento patenka reliatyviai mažiau. Doksiciklinas yra labai lipofiliškas, todėl gerai įsiskverbia į audinius ir organus. Didelė antibiotiko koncentracija būna priešinėje liaukoje, kiaušidėse, gimdoje, šlapimo pūslėje, tulžyje, kepenyse, raumenyse, dantų užuomazgose ir kauluose, bronchuose, plaučiuose, limfmazgiuose, sinusuose ir migdolinėse liaukose.
Doksiciklinas prasiskverbia per placentą ir išsiskiria su žindyvės pienu.
Tariamasis pasiskirstymo tūris yra maždaug 0,75 l/kg kūno svorio.

Metabolizmas
Išgertos doksiciklino dozės metabolizuojama labai mažai ( 10).

Eliminacija
Sveikų žmonių organizme doksiciklino pusinės eliminacijos laikas iš plazmos būna maždaug 16,0 ( 6,0) val. Jei ligonio inkstų veikla sutrikusi, jis gali šiek tiek pailgėti, o jei pacientas serga kepenų liga, pusinės eliminacijos laikas pailgėja daug labiau.
Aktyvaus doksiciklino daugiausia išsiskiria per žarnyną ir su tulžimi, toks pats kiekis (30-35) - pro inkstus. Apie 41 (22 - 60) doksiciklino dozės išsiskiria su šlapimu per 24 valandas.
Jeigu pacientas serga sunkiu inkstų veiklos sutrikimu, doksiciklino pusinės eliminacijos periodas dėl medikamento farmakokinetinių savybių pailgėja nereikšmingai.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ilgalaikių doksiciklino kancerogeninio poveikio tyrimų su gyvūnais neatlikta, tačiau toks poveikis pastebėtas tiriant kitus tetraciklinų grupės antibiotikus: žiurkėms oksitetraciklinas skatina antinksčių ir hipofizės, minociklinas – skydliaukės auglių atsiradimą.
Nors doksiciklino mutageninio poveikio tyrimų neatlikta, in vitro tyrimų su žinduolių ląstelėmis metu nustatytas kitų tetraciklino grupės antibiotikų (tetraciklino ir oksitetraciklino) mutageninis poveikis.
Tyrimo su žiurkių patelėmis, kurioms kasdien buvo sugirdoma 250 mg/kg kūno svorio dozė, metu vaisingumo pokyčių nepastebėta. Įtaka patinų vaisingumui netirta.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Algino rūgštis
Magnio stearatas
Natrio laurilsulfatas
Laktozės monohidratas
Kukurūzų krakmolas.

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.
Lizdinę plokštelę laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Bespalvio PVC ir aliuminio folijos lizdinė plokštelė, kurioje yra 5 kapsulės. Kartono dėžutėje yra 10 kapsulių ir informacinis lapelis.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.