Doloblok

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Doloblok 50 mg/ml injekcinis tirpalas
Doloblok 100 mg/2 ml injekcinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml tirpalo yra 50 mg petidino hidrochlorido.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas
Skaidrus, bespalvis injekcinis tirpalas

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Vaistas yra skirtas ūmiam stipriam skausmui po sunkių sužeidimų, operacijų, taip pat sukeltam navikinių ligų, malšinti. Jis slopina dusulį, sergant širdies nepakankamumu, plaučių edema, plaučių vėžiu, taip pat kitomis sunkiomis dusulį sukeliančiomis plaučių ligomis. Vaistas slopina virškinimo trakto lygiųjų raumenų spazmus ir inkstų kolikos sukeltus spazmus.
Vartojamas premedikacijai prieš anesteziją.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

a)Dozavimas vaikams
Vaikams petidinas yra leidžiamas po oda arba į raumenis 0,5 – 1 mg/kg kūno svorio doze. Įprastinė terapinė dozė vaikams iki 1 metų amžiaus yra 5 mg vaisto, 1-6 metų vaikams dozė yra 5-10 mg, 6-15 metų vaikams – 10-30 mg. Tokia dozė leidžiama po oda arba į raumenis 1-3 kartus per dieną. Premedikacijai vaistas yra leidžiamas į raumenis vieną valandą iki anestezijos pradžios arba į veną 10 minučių iki bendrinės anestezijos pradžios. Nerekomenduojama vaisto vartoti premedikacijai vaikams iki 1 metų amžiaus.

b)Dozavimas suaugusiems
Vaistas leidžiamas po 25-100 mg 1-3 kartus per dieną į raumenis arba į veną. Į veną 25-50 mg vaisto dozė leidžiama labai lėtai gulinčiam pacientui. Akušerijoje petidinas skiriamas po 50-150 mg į raumenis arba po oda. Pakartotinai vaistą galima leisti po 1-3 valandų. Jeigu yra sutrikusi inkstų funkcija (glomerulų filtracija mažesnė kaip 10 ml/min.), vaisto dozę reikia sumažinti perpus.
Terapinė paros dozė, leidžiant vaistą į raumenis arba po oda, yra 50-200 mg, į veną – 50-100 mg.
Didžiausia vienkartinė petidino dozė yra 150 mg leidžiant į raumenis ir 100 mg leidžiant į veną.
Didžiausia paros dozė yra 500 mg leidžiant į raumenis arba po oda ir 300 mg leidžiant į veną.

4.3 Kontraindikacijos

Vaisto negalima vartoti:
esant kvėpavimo nepakankamumui (sergant bronchų astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, esant bronchų sekreto kaupimuisi);
esant galvos traumoms su galimu intrakranijinio spaudimo padidėjimu (petidinas slopindamas kvėpavimą sukelia smegenų kraujagyslių išsiplėtimą ir dėl to didėja intrakranijinis spaudimas);
sergant feochromocitoma;
esant traukulinėms būklėms (status epilepticus, tetanus);
esant sunkiam apsinuodijimui alkoholiu arba baltajai karštinei;
gresiant komai dėl diabetinės acidozės;
esant aritmijai ar ūmiam miokardo infarktui.

Petidinas gali laikinai padidinti kraujagyslių pasipriešinimą ir kraujo spaudimą, todėl jo negalima vartoti miokardo infarkto atveju. Labai atsargiai jį reikia vartoti skilvelių virpėjimo ir supraventrikulinės tachikardijos atveju, kadangi petidinas gali sukelti greitesnį skilvelių atsaką į sujaudinimą.
Absoliuti vartojimo kontraindikacija yra padidėjęs jautrumas vaistui. Vaisto negalima vartoti pacientams, sergantiems sunkiomis kepenų ligomis, porfirija, gydomiems MAO inhibitoriais, sergantiems hipotireoze, Adisono liga ir apsinuodijus spazmus sukeliančiais nuodais arba vietinio poveikio anestetikais.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Gyvybei pavojingas šalutinis poveikis yra kvėpavimo slopinimas, koma, traukuliai ir hipotenzija. Esant kvėpavimo slopinimui, pasirinkimo vaistas yra opioidų antagonistas naloksonas ir reikalingas dirbtinio kvėpavimo palaikymas. Pastovus vaisto vartojimas sukelia priklausomybę. Vyresniems nei 70 metų asmenims, dėl pakitusio petidino susijungimo su plazmos baltymais, pakitusio pasiskirstymo tūrio ir sulėtėjusio pasišalinimo, gali padidėti vaisto koncentracija kraujo plazmoje. Todėl tokiu atveju, jei vaistas yra skiriamas ne vieną kartą, rekomenduojama bendrą paros dozę sumažinti perpus (suaugusiems rekomenduojamos dozės). Sergantiesiems kepenų ciroze po vaisto suleidimo į veną gali perpus sumažėti petidino klirensas ir du kartus pailgėti plazmos skilimo pusperiodis, todėl skiriant pakartotinai reikia du kartus pailginti intervalą tarp vaisto dozių vartojimo arba sumažinti dozę 50-70%. Pacientams, kurių yra sutrikusi inkstų funkcija, kraujo plazmoje padidėja metabolito norpetidino koncentracija, kuris pasižymi dirginančiu poveikiu CNS ir gali sukelti didesnį sujaudinimą arba traukulius. Petidino išskyrimas sustiprėja parūgštinus šlapimą.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Slopinantį petidino poveikį CNS didina kitos centrinio poveikio slopinančios medžiagos (alkoholis, barbitūratai, neuroleptikai, benzodiazepinai, antidepresantai, antihistamininiai vaistai). Dėl šios tarpusavio sąveikos gali pasireikšti CNS ir kvėpavimo slopinimas.
Kartu paskyrus monoaminooksidazės inhibitorius pasireiškia sunkios šalutinės reakcijos – sujaudinimas, hipertermija, traukuliai. Tikslus šalutinio poveikio mechanizmas nėra žinomas, manoma, kad tai lemia padidėjusi norpetidino gamyba dėl alternatyvių metabolinių procesų slopinimo.
Kartu vartojami petidinas ir fenotiazinai gali sukelti sunkų kraujo spaudimo kritimą ir kvėpavimo slopinimą. Kartu vartojant petidiną ir barbitūratus, dėl indukcinio barbitūratų poveikio gali padidėti neurotoksiškai veikiančio norpetidino kiekis.
Vaistas stiprina geriamų antikoaguliantų poveikį. Kartu skiriant petidiną ir fenitoiną, kuris skatina biotransformcijoje dalyvaujančius kepenų fermentus, sutrumpėja petidino biologinis skilimo pusperiodis ir padidėja norpetidino susidarymas.
Cimetidinas mažina petidino klirensą ir pasiskirstymo tūrį. Toks šalutinis poveikis nepasireiškia vartojant naujesnės kartos H2 blokatorius.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Literatūroje nėra aprašyta neigiamo petidino poveikio vaisingumui ir vaisiaus vystymuisi. Esant motinos priklausomybei nuo vaisto, naujagimiui po gimimo gali pasireikšti abstinencijos simptomai.
Petidiną galima plačiai vartoti skausmui gimdymo metu malšinti. Kadangi vaistas pereina placentos barjerą, dėl kvėpavimo centro slopinimo jis gali sukelti grėsmę naujagimiui. Kvėpavimo slopinimas yra labiau išreikštas tuomet, kai petidinas buvo vartotas motinai daugiau kaip 1 valandą prieš gimdymą.

Kraujo plazmoje petidinas yra susijungęs su rūgščiuoju glikoproteinu. Naujagimiai šio rišančio baltymo turi mažiau, todėl jų kraujyje būna daugiau laisvo petidino. Atsižvelgiant į biotransformacijoje dalyvaujančių fermentų nesubrendimą, naujagimių organizme petidinas (vykstant N-dimetilinimui) negali tokiu mastu kaip suaugusių organizme virsti norpetidinu. Dėl to naujagimių šlapime yra randama daugiau petidino nei jo metabolitų. Petidino, vartoto gimdymo metu, pusinės eliminacijos periodas motinos organizme yra 3 valandos, o vaiko – 22 valandos.
Petidinas patenka į motinos pieną, tačiau duomenų apie jo koncentraciją piene nėra.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Remiantis farmakodinaminiu poveikiu, petidinas gali neigiamai veikti dėmesį, motorinę koordinaciją ir reakciją vairuojant transporto priemones ir valdant mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Vartojant įprastas dozes šalutinis poveikis pasireiškia maždaug 4% atvejų. Dažniausia pasireiškia pykinimas ir vėmimas, mažiau kaip 1% atvejų – vidurių užkietėjimas, hipotenzija, psichikos pokyčiai su dezorientacija, haliucinacijomis, hiperaktyvumu iki ažitacijos. Taip pat gali pasireikšti galvos svaigimas ir skausmas. Petidino metabolitas norpetidinas pasižymi jaudinančiu poveikiu CNS, todėl gali sukelti tremorą, miokloniją arba traukulius. Šalutiniam poveikiui yra jautresni pacientai, anamnezėje turėję padidėjusį polinkį traukuliams, sergantys inkstų nepakankamumu arba vartojantys didesnes nei 100 mg vaisto dozes dažnais intervalais. Vartojant didesnes dozes gali pasireikšti stiprus kvėpavimo slopinimas. Petidino skausmą malšinančios dozės slopina kvėpavimo centrą ir mažina jo jautrumą pCO2. Dėl to daugiausia sumažėja kvėpavimo tūris, kvėpavimo dažnumas nelabai veikiamas.
Didelis kraujo spaudimo sumažėjimas su tachikardija, net iki kolapso, yra tiesioginio poveikio padarinys arba histamino išsiskyrimo sukeltas kraujotakos atsakas. Histaminas išsiskiria dažnai, ypač suleidus vaisto į veną.

Petidinas sukelia morfino tipo priklausomybę nuo vaisto.
Pripratimas išsivysto lėčiau nei vartojant morfiną. Abstinencijos simptomai pasireiškia anksčiau ir trunka trumpiau nei priklausomybės morfinui atveju.

4.9 Perdozavimas

Minimali mirtina žmogui dozė yra 1 g petidino. Esant priklausomybei petidinui, pacientai toleruoja 3-4 g paros dozę. Perdozavimas pasireiškia CNS slopinimu, stuporu iki komos, Čein-Stokso alsavimu su cianoze, šalta oda, hipotermija ir bradikardija. Suleidus vaisto greitai į veną gali išsivystyti kvėpavimo ir kraujotakos sustojimas, ištikti mirtis. Sujaudinimo simptomai ypač pasireiškia pacientams, kuriems yra tolerancija slopinantiems petidino poveikiams. Sujaudinimas pasireiškia padidėjusiu raumenų aktyvumu (trūkčiojimai, tremoras), tachikardija, yra su dezorientacija, haliucinacijomis ir grand mal tipo traukuliais.
Perdozavus vaisto reikia plauti skrandį ir skirti aktyvuotąją anglį. Prievarčio spazmas, sukeltas vaisto, apriboja šios procedūros veiksmingumo laiką. Peristaltikai suaktyvinti skiriami druskiniai vidurius laisvinantys vaistai. Perdozavus būtinai reikia atstatyti cirkuliuojančio kraujo tūrį plazma arba elektrolitų tirpalais ir palaikyti kvėpavimą. Esant kvėpavimo slopinimui, pasirinkimo vaistas yra opioidų antagonistas naloksonas. Jis yra leidžiamas į veną po 0,4 mg, jei reikia, dozė kartojama kas 2-3 minutes. Rekomenduojama pradinė dozė vaikams yra 0,01 mg/kg kūno svorio. Šlapimo rūgštinimas didina petidino pasišalinimą.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – analgetikai, opioidai. ATC kodas – N02AB02.

Veikimo mechanizmas
Petidino veikimas pasireiškia dėl poveikio opioidiniams, daugiausia μ tipo smegenų žievės, tarpinių smegenų gumburo, tinklinio darinio, limbinės – pagumburio sistemos, šalia smegenų vandentiekio esančios pilkosios medžiagos ir nugaros smegenų drebutinės medžiagos receptoriams. Receptorių aktyvavimas sukelia nervinių ląstelių membranų hiperpoliarizaciją arba sujaudinimą perduodančių neuronų slopinimą. Labiausiai išreikštas agonistinis petidino poveikis yra μ receptoriams. Petidinas anijoninės dalies P pozicijoje susijungia su viena iš trijų opiato receptoriaus susijungimo vietų. Anijoninė dalis reaguoja su vandeniliu iš piperidino grandinės ir prie P prisijungimo vietos pirmiausia prisijungia hidroksilintas aromatinis petidino branduolys. Todėl yra aktyvuojami μ1 receptoriai ir dėl to pasireiškia supraspinalinė anestezija, sedacija, euforija arba atitinkamai disforija. Veikdamas μ2 receptorius vaistas sukelia miozę ir kvėpavimo slopinimą. Afinitetas kapa receptoriams yra mažesnis, bet su stipriu atsaku.
Petidinas slopina CNS. Jis stipriai sumažina ūmų ir lėtinį skausmą, sukelia visišką atsipalaidavimą, euforiją. Kapa receptorių aktyvavimas sukelia disforiją, susijusią su nesugebėjimu susikaupti, letargija ir patologiniu mieguistumu. Skausmą malšinantis petidino poveikis suleidus jo po oda arba į raumenis pasireiškia maždaug po 10 minučių, didžiausias poveikis yra maždaug po valandos ir trunka apie 2-4 valandas.
Petidinas kvėpavimą slopina stipriau nei morfinas. Jis mažina kvėpavimo centro jautrumą CO2. Didžiausias kvėpavimą slopinantis poveikis pasireiškia praėjus maždaug valandai po vaisto suleidimo, o iki pradinės vertės atsistato maždaug per dvi valandas nuo vaisto suleidimo. Tačiau minutinis kvėpavimo tūris išlieka sumažėjęs praėjus net ir 4 valandoms. Jaudinantis poveikis CNS pasireiškia tremoru, mioklonija net iki traukulių. Petidinas aktyvuoja skrandžio ir žarnyno lygiųjų raumenų receptorius taip pat, kaip ir kiti opioidai, tačiau ne taip intensyviai, lyginant su skausmą malšinančiu poveikiu. Po vienodai skausmą malšinančių vaistų dozių Oddi sfinkterio tonusas ir spaudimas tulžies pūslėje petidino atveju padidėja mažiau nei morfino vartojimo atveju.
Kvėpavimo slopinimas ir CO2 kaupimasis sukelia smegenų kraujagyslių išsiplėtimą ir dėl to padidėja intrakranijinis spaudimas. Tai dirgina vėmimo zonos chemoreceptorius ir sukelia pykinimą bei vėmimą. Histamino išsiskyrimas sukelia niežėjimą, dilgėlinę suleidimo vietoje, bendras poveikis organizmui pasireiškia bronchų spazmu ir hipotenzija, kas gali turėti sunkių padarinių bronchų astma sergantiems pacientams.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Petidinas daugiausia yra vartojamas parenteraliai, dažniausiai leidžiamas į raumenis arba į veną. Suleidus vaisto į raumenis, rezorbcija labai skiriasi, ir tai, priklausomai nuo suleidimo vietos, raumenų, kapiliarinės kraujotakos ir dozės, turi įtakos didžiausiai koncentracijai, susidarančiai plazmoje. Sisteminis biologinis prieinamumas yra 50-60%; suleidus vaisto į raumenis biologinis prieinamumas yra 80-85% ir tmax – 1 valanda. Apie 40% petidino susijungia su kraujo plazmos baltymais. Pasiskirstymo tūris yra 4,2 l/kg. Petidino biotransformacija vyksta kepenyse. Veiklusis metabolitas, norpetidinas, pasižymi haliucinogeniniu ir traukulius sukeliančiu poveikiu. Kiti metabolitai yra neveiklūs. Petidinas yra šalinamas su šlapimu. Pusinės eliminacijos periodas trunka maždaug 5 valandas. Vyresnio amžiaus asmenims jis yra ilgesnis.

Petidino farmakokinetika kinta, kai yra sergama inkstų ar kepenų ligomis arba susilpnėjus jų funkcijai dėl senėjimo procesų. Dėl inkstų nepakankamumo gali kauptis metabolitai. Inkstų nepakankamumo atveju pusinės eliminacijos periodas, daugiausia norpetidino, yra gerokai ilgesnis, todėl tokiu atveju norpetidino koncentracija kraujo plazmoje padidėja. Sergant kepenų ciroze ar ūmiu virusiniu hepatitu, plazmos klirensas yra mažesnis, o pusinės eliminacijos periodas ilgesnis.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Nepateikta.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Doloblok negalima maišyti viename švirkšte su fenitoinu, barbitūratais ir aminofilinu, kadangi susidaro neveiklūs kompleksai.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Kartono dėžutė, kurioje yra bespalvio stiklo ampulių PVC dėkle su aliuminio folija.
Pakuotės dydis
10 ampulių po 1 ml.
10 ampulių po 2 ml.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Specialių reikalavimų nėra.
Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.