ALPRASEDON

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

ALPRASEDON 0,25 mg tabletės

2. Kokybinė ir kiekybinė sudėtis 

ALPRASEDON 0,25 mg tabletės

Vienoje tabletėje yra 0,25 mg alprazolamo.

Pagalbinė medžiaga: vienoje tabletėje yra 92,46 mg laktozės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. Farmacinė forma 

Tabletė.

ALPRASEDON 0,25 mg yra baltos, pailgos tabletės su laužimo vagele.

Tabletę galima padalyti į dvi lygias dalis.

4. Klinikinė informacija

4.1 Terapinės indikacijos 

Trumpalaikis simptominis nerimo gydymas.

Alprazolamu gydomi tik sunkūs sutrikimai, sukeliantys bejėgiškumą arba didelę kančią.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Preparatas vartojamas kiek galima trumpiau. Paciento būklę ir būtinybę gydyti vaistiniu preparatu reikia reguliariai įvertinti iš naujo, ypač tada, kai simptomai praeina. Gydyti preparatu ilgiau kaip 8‑12 savaičių, įskaitant dozės mažinimo laiką, negalima.

Kai kuriais atvejais preparatą vartoti būtina ilgiau nei rekomenduojama. Vaistinį preparatą vartoti ilgiau nei rekomenduojama galima tik iš naujo ištyrus pacientą.

Tinkamiausią alprazolamo dozę reikia nustatyti individualiai, atsižvelgus į simptomų sunkumą ir paciento organizmo reakciją į gydymą.

Vartojimo trukmę reikia aptarti su pacientu. Jį reikia perspėti apie galimą nepageidaujamą poveikį vartojimo pradžioje ir galimą atoveiksmio reakciją nutraukus vaistinio preparato vartojimą (žr. 4.4 skyrių). Senyvų žmonių organizme preparato klirensas sumažėja, o jautrumas alprazolamui padidėja.

Daugeliui pacientų nerimo simptomams gydyti efektyvi 0,5–3 mg dozė per parą, kuri išgeriama per kelis kartus. Draudžiama vartoti didesnę kaip 3 mg dozę per parą. Asmenims, kurie serga lėtiniu alkoholizmu, ir pacientams, kurie niekada nevartojo psichotropinių vaistinių preparatų, reikia mažesnių dozių nei tiems, kurie jau gydyti vaistiniais preparatais nuo psichozės, antidepresantais arba migdomaisiais vaistiniais preparatais. Rekomenduojama vartoti mažiausią veiksmingą dozę, kad nepasireikštų ataksija ir per stiprus slopinimas.

Suaugusieji

Pradinė dozė * ‑ 0,25–0,5 mg tris kartus per parą.

Palaikomoji dozė * ‑ nuo 0,5 iki 3 mg (didžiausia dozė) per parą, ji dalijama į atskiras dozes ir suvartojama per kelis kartus (dozę didinti kas 3 ar 4 dienas).

Senyvi, jautrūs ar nusilpę pacientai arba ligoniai, kurių inkstų arba kepenų funkcija sutrikusi

Pradinė dozė * ‑ 0,25 mg du arba tris kartus per parą.

Palaikomoji dozė * ‑ nuo 0,5 iki 0,75 mg per parą, ji dalijama į atskiras dozes ir suvartojama per kelis kartus. Jeigu būtina arba liga progresuoja, dozę didinti reikia palaipsniui, ne daugiau kaip po 0,5 mg kas tris dienas.

Didžiausia paros dozė ‑ 0,75 mg nusilpusiems ligoniams, o 1,5 mg – fiziškai stipriems.

* Jeigu pasireiškia nepageidaujamas poveikis, dozę reikia sumažinti.

Jeigu reikia, pirmiausia didinama vakare vartojama dozė, vėliau ‑ dieninė.

Vaikai ir paaugliai

Alprazolamo saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams jaunesniems kaip 18 metų  nebuvo nustatytas, todėl alprazolamo vartoti nerekomenduojama.

Vartojimo nutraukimas

Kad nepasireikštų nutraukimo simptomų, dozę reikia sumažinti palaipsniui. Dozę per tris dienas reikia sumažinti 0,5 mg, o kartais dar lėčiau.

Jeigu įmanoma, gydymą pradėti, tęsti ir baigti turi tas pats gydytojas.

Tabletes reikia nuryti užgeriant nedideliu kiekiu skysčio valgant arba nevalgius.

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas alprazolamui, kitiems benzodiazepinams arba bet kuriai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.
• Miego apnėjos sindromas.
• Generalizuota miastenija (Myasthenia gravis).
• Sunkus kvėpavimo nepakankamumas.
• Sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas .
• Ūminis apsinuodijimas alkoholiu arba kitais CNS veikiančiais vaistiniais preparatais.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Specialių grupių pacientai

Alprazolamo saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams jaunesniems kaip 18 metų  nebuvo nustatytas, todėl alprazolamo vartoti nerekomenduojama 

Pacientus, kuriems yra sutrikusi inkstų funkcija arba lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, reikia gydyti atsargiai (žr. 4.2 skyrių).

Pacientams, sergantiems sunkiu kepenų funkcijos nepakankamumu, benzodiazepinų vartoti negalima, nes jie gali skatinti encefalopatiją (žr. 4.3 skyrių).

Senyviems ir (arba) nusilpusiems pacientams vadovaujantis bendrais principais rekomenduojama skirti mažiausią veiksmingas doze, kad būtų išvengta ataksijos ir per stipraus slopinimo (žr. 4.2 skyrių). Alprazolamo vartoti senyviems pacientams reikia atsargiai, nes yra pavojus nugriūti dėl antrinio benzodiazepinų raumenis atpalaiduojančio poveikio.

Benodiazepinus reikia labai atsargiai vartojami pacientams, kurie anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, narkotikais arba vaistais (žr. 4.5 skyrių). 

Ligoniams, kuriems yra lėtinis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, reikia vartoti mažesnę dozę, nes vaistinis preparatas gali slopinti kvėpavimą.

Benzodiazepinai negali būti naudojami pirminiam psichozių gydymui.

Vien benzodiazepinais ir į benzodiazepinus panašiomis medžiagomis negalima gydyti pacientų, kuriems yra sunki depresija ar nerimas, susijęs su sunkia depresija, nes gali paskatinti savižudybę arba padidinti jos riziką. Todėl alprazolamo turėtų būti vartojama atsargiai ir išrašomas vaisto kiekis ribojamas pacientams, sergantiems sunkia depresija arba mėginusiems žudytis.

Tolerancija

Jei benzodiazepinų vartojama kartotinai kelias savaites, migdomasis jų poveikis gali susilpnėti.

Priklausomybė

Vartojant benzodiazepinų, gali atsirasti fizinė ir psichinė priklausomybė. Priklausomybės rizika didėja, didėjant dozei ir ilgėjant gydymo trukmei, be to, didesnė rizika gresia ir pacientams, kurie praeityje piktnaudžiavo alkoholiu arba vaistiniais preparatais. Priklausomybė vaistams gali atsirasti vartojant gydomąją dozę ir (arba) pacientams be individualių rizikos veiksnių. Priklausomybės rizika yra didesnė jei kartu vartojama keletas benzodiazepinų, nepriklausomai ar indikacija yra nerimas ar nemiga. Gauta pranešimų apie piktnaudžiavimo atvejus. 

Jeigu pasireiškia fizinė priklausomybė, staiga nutraukus gydymą atsiranda nutraukimo simptomų. Tai gali būti galvos skausmas, raumenų skausmas, didelis nerimas, įtampa, neramumas, sumišimas, dirglumas. Sunkiais atvejais pasireiškia tokie simptomai: derealizacija, depersonalizacija, klausos aštrumo padidėjimas, tirpulys ir dilgčiojimas galūnėse, padidėjęs jautrumas šviesai, garsui ir lytėjimui, haliucinacijos arba epilepsijos priepuoliai. Nutraukimo simptomai gali atsirasti praėjus keletui dienų po gydymo pabaigos.

Atoveiksmio nemiga ir įtampa

Nutraukus gydymą, gali atsirasti laikinas sindromas, kuriam būdingi simptomai, dėl kurių pradėta vartoti benzodiazepinų, tik dar stipresni. Kartu gali būti kitokių reakcijų, įskaitant nuotaikos pokyčius, nerimą ar miego sutrikimus ir neramumas. Kadangi nutraukimo ir atoveiksmio simptomų atsiradimo rizika didesnė, jei gydymas nutraukiamas staiga, dozę rekomenduojama mažinti palaipsniui.

Gydymo trukmė

Gydymo trukmė turi būti kiek galima trumpesnė (žr. 4.2 skyrių), ji priklauso nuo indikacijos, bet nerimo atveju ne ilgiau kaip 8‑12 savaičių, įskaitant dozės mažinimo laiką. Gydymą pratęsti galima tik iš naujo įvertinus paciento būklę.

Gali būti naudinga gydymo pradžioje informuoti pacientą, kad gydymo kursas bus ribotas, ir aiškiai nurodyti, kaip bus palaipsniui mažinama dozė.Be to. svarbu, kad pacientas būtų informuotas apie atoveiksmio sindromo galimybę, kad būtų sumažintas galimas su tokių simptomų atsiradimu susijęs nerimas nutraukiant vaistinio preparato vartojimą. Gauta duomenų, kad vartojant trumpo poveikio benzodiazepinų, nutraukimo sindromas gali pasireikšti laikotarpiu tarp dozių vartojimo, ypač jei vartojama didelė dozė.

Jei vartojama ilgo poveikio benzodiazepinų, pacientą svarbu įspėti, kad jis jų nekeistų trumpo poveikio benzodiazepinais, nes gali atsirasti nutraukimo simptomų.

Staiga nutraukus gydymą benzodiazepinais, vieną arba keletą savaičių galimi parestezija, suvokimo pakitimas ir asmenybės jausmo netekimas. Gauta pranešimų apie retais atvejais pasireiškusius traukulius.

Psichinės ir paradoksinės reakcijos

Vartojant benzodiazepinų gali pasireiškia reakcijos, pavyzdžiui neramumas, susijaudinimas, dirglumas, agresyvumas, įniršio priepuoliai, košmarai, haliucinacijos, psichozės, pasunkėjusi nemiga, kliedesys, nederamas elgesys ir kiti elgesio sutrikimai. Jeigu tai pasireiškia, vaisto vartojimą reikia nutraukti. Šios reakcijos dažniau kyla vaikams ir senyviems pacientams. Ypač atsargiai benzodiazepinais reikia gydyti pacientus, kuriems diagnozuotas ribinio arba asocialaus tipo asmenybės sutrikimas.

Amnezija

Benzodiazepinai gali sukelti anterogradinę amneziją. Tokia būklė dažniausiai atsiranda po vaistinio preparato išgėrimo praėjus kelioms valandoms ir todėl siekiant sumažinti tokio poveikio riziką, pacientas turi būti garantuotas, kad išgėręs vaistinio preparato galės be pertraukos miegoti 7 – 8 valandas.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Farmakodinaminė sąveika

Alkoholis

Benzodiazepinai sukelia papildomas reakcijas kai vartojami kartu su alkoholiu. Todėl, alkoholio kartu vartoti nerekomenduojama. Kartu su alkoholiu vartojamo alprazolamo slopinamasis poveikis sustiprėja.

Psichotropiniai vaistiniai preparatai

Ypatingas dėmesys turi būti skirtas vartojant kartu su vaistais slopinančiais kvėpavimo funkciją, pavyzdžiui, opiatais (analgetikais, kosulį slopinančiais, pagalbiniam gydymui), ir ypač senyviems pacientams.

Alprazolamo kartu vartoti su kitais CNS slopinančiais vaistais reikia atsargiai. Jei benzodiazepinų vartojama kartu su kitais CNS slopinančiais ar psichotropiniais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, vaistais nuo psichozės (neuroleptikais), nerimą mažinančiai ar raminamaisiais vaistais, kai kuriais antidepresantais, migdomaisiais vaistais, narkotiniais analgetikais (opiodais), traukulius slopinančiais vaistais, anestetikais ir H1-antihistamininiais vaistais, gali sustiprėti centrinės nervų sistemos slopinimas.

Vartojant šių tablečių kartu su narkotiniais analgetikais, gali sustiprėti euforija, kuri gali sukelti stipresnę psichinę priklausomybę.

Klozapinas

Vartojant kartu su klozapinu, padidėja kvėpavimo ir (arba) širdies sustojimo rizika. 

Raumenis atpalaiduojantys preparatai
Pacientai turi būti pasiruošę raumenų atsipalaidavimo poveikio sustiprėjimui (griuvimo rizikai), kai alprazolamo naudojama gydant kartu su raumenis atpalaiduojančiais vaistais, ypač gydymo pradžioje.

Farmakokinetinė sąveika

CYP3A4 inhibitoriai

Farmakokinetinė sąveika gali pasireikšti alprazolamo vartojant kartu su vaistais, kurie slopina kepenų fermentą CYP3A4 ir didina alprazolamo kiekį kraujyje. Todėl pacientus, kurie kartu vartoja tokius preparatus, alprazolamu gydyti reikia atsargiai ir, jeigu būtina, mažinti alprazolamo dozę.

Itrakonazolis, stiprus CYP3A4 fermentų inhibitorius, padidina alprazplamo AUC ir pailgina jo eliminaciją. Tyrimo, kurio metu sveiki savanoriai per parą vartojo 200 mg itrakonazolio ir 0,8 mg alprazolamo, duomenimis, alprazolamo AUC padidėjo du kartus, o pusinės eliminacijos laikas pailgėjo maždaug iki 40 valandų. Be to, pakito alprazolamo poveikis psichomotorinei funkcijai. Itrakonazolis gali sustiprinti alprazolamo CNS slopinamąjį poveikį, o itrakonazolio vartojimo nutraukimas — susilpninti alrazolamo veiksmingumą. 

Nerekomenduojama alprazolamo vartoti kartu su CYP3A4 inhibitoriais, pavyzdžiui, itrakonazolu, ketakonazolu, posakonazolu, vorikonazolu, ŽIV proteazės inhibitoriais arba kai kuriais makrolidais (klaritromicinu, telitromicinu). Tačiau, jeigu manoma, kad gydymas alprazolamu bei veiksmingais CYP3A4 inhibitoriais yra būtinas, alprazolamo dozę reikia sumažinti per pusę arba trečdaliu.

Eritromicinas slopina alprazolamo metabolizmą. Alprazolamo koncentracija plazmoje padidėja maždaug 50%. Vartojant šiuos preparatus kartu, reikia keisti dozę.

Nefazodonas slopina alprazolamo oksidaciją, kurioje dalyvauja CYP3A4, dėl to padvigubėja alprazolamo koncentracija plazmoje ir sustiprinto poveikio CNS pavojus. Gydant šiuo deriniu, rekomenduojama sumažinti kartu vartojamo alprazolamo dozę per pusę.

Fluvoksaminas pailgina alprazolamo pusinės eliminacijos laiką nuo 20 iki 34 valandų, alprazolamo koncentracija plazmoje padvigubėja.

Vartojant šių vaistinių preparatų kartu, rekomenduojama vartoti pusę įprastinės alprazolamo dozės.

Fluoksetinas vidutiniškai slopina alprazolamo metabolizmą, dėl to padidėja jo koncentracija plazmoje. Todėl, kartu vartojant šiuos preparatus, sustiprėja alprazolamo poveikis psichomotorinei funkcijai. Gali tekti keisti dozę.

Kiti CYP3A4 inhibitoriai, kurie, manoma, didina alprazolamo koncentraciją plazmoje yra klaritromicinas, telitromicinas, diltiazemas bei flukonazolas. Gali tekti mažinti dozę.

Cimetidinas mažina alprazolamo klirensą, todėl gali sustiprėti jo poveikis. Šios sąveikos klinikinė reikšmė dar nenustatyta.

CYP3A4 induktoriai

Pacientams, vartojantiems alprazolamo kartu su teofilinu, alprazolamo koncentracija plazmoje, greičiausiai dėl metabolizmo sužadinimo, būna daug mažesnė nei vartojant alprazolamą vieną. Šios sąveikos klinikinė reikšmė dar nenustatyta.

Karbamazepinas pagreitina alprazolamo metabolizmą, todėl susilpnėja jo poveikis. Šios sąveikos klinikinė reikšmė iki šiol nenustatyta.

Alprazolamo poveikis kitų vaistinių preparatų farmakokinetikai

Digoksino koncentracija plazmoje, ypač senyvų asmenų organizme, padidėjo, kai kartu buvo vartojama 1 mg alprazolamo per parą. Reikia atidžiai stebėti, ar alprazolamo kartu su digoksinu vartojantiems pacientams nepasireiškia digoksino toksinio poveikio simptomų ir požymių.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Daug kohortinių tyrimų duomenų rodo, kad benzodiazepino vartojimas nėra susijęs su apsigimimų rizikos padidėjimu pirmą nėštumo trimestrą. Tačiau, kai kurie ankstyvieji epidemiologiniai atvejo ir kontrolės tyrimai parodė padidėjusią burnos plyšių riziką. Duomenys rodo, kad benzodiazepino vartojusiai motinai pagimdyti kūdikį su burnos plyšiu rizika yra mažesnė nei 2 iš 1000, palyginti su galima bendrosios populiacijos tokių defektų norma - maždaug 1 iš1000.

Vartojant benzodiazepiną didelėmis dozėmis antrojojo ir (arba) trečiojo nėštumo trimestro metu, pastebėta, kad sumažėja vaisiaus judesių ir atsiranda širdies ritmo pakitimų.

Jeigu gydymą, net ir mažomis dozėmis, būtina tęsti, net ir nėštumo pabaigoje, gali atsirasti glebaus naujagimio sindromas, pavyzdžiui,  ašinė hipotonija, prastas svorio priaugimas dėl čiulpimo reflekso sutrikimo. Šie požymiai yra laikini, tačiau jie gali trukti nuo 1 iki 3 savaičių, priklausomai nuo vaisto pusinės eliminacijos laiko. Vartojant dideles dozes, naujagimiui gali pasireikšti kvėpavimo slopinimas ar apnėja ir hipotermija. Be to, kelias dienas po gimimo naujagimiui gali pasireikšti nutraukimo simptomai kartu su padidėjusiu jaudrumu, ažitacija ir tremoru, net jei glebaus naujagimio sindromas nepasireiškė. Nutraukimo simptomų pasireiškimo trukmė po gimimo priklauso nuo preparato pusinės eliminacijos laiko.

Atsižvelgiant į šiuos duomenis, vartoti alprazolamo nėštumo metu galima tik griežtai laikantis terapinių indikacijų ir dozavimo nurodymų.

Jei paskutiniame nėštumo laikotarpyje alprazolamo gydymas yra būtinas, reikia vengti didelių dozių ir  naujagimiui turi būti stebimi abstinencijos simptomai ir (arba) glebaus naujagimio sindromas. Todėl, jo naudojimas gimdymo metu leidžiamas tik kritiniu atbveju.

Žindymo laikotarpis

Nedaug alprazolamo išsiskiria į motinos pieną. Tačiau, vartoti alprazolamo žindymo laikotarpiu nerekomenduojama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Alprazolamas stipriai veikia gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus.

Slopinimas, amnezija, koncentracijos sumažėjimas ir susilpnėjusi raumenų funkcija gali pabloginti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Pacientus reikia perspėti apie šį pavojų ir patarti nevairuoti ir nevaldyti mechanizmų gydymo metu. Vartojant alkoholį, toks poveikis sustiprėja. Jei yra nepakankama miego trukmė, budrumas gali sumažėti dar daugiau (žr. 4.5 skyrių).

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamos reakcijos buvo suskirstytos pagal dažnį, naudojant tokius apibūdinimus: 

Labai dažni (≥ 1/10), dažni (≥ 1/100 iki  < 1/10), nedažni (≥ 1/1000 iki < 1/100), reti (≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai reti (< 1/10000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Endokrininiai sutrikimai

Nedažni: hiperprolaktinemija

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Dažni: sumažėjęs apetitas.

Dažnis nežinomas: anoreksija, apetito padidėjimas

Psichikos sutrikimai

Dažni: sumišimas, depresija (vartojant benzodiazepinus, jautriems asmenims gali pasireikšti anksčiau nepastebėta depresij).

Nedažni: haliucinacijos, įniršis, agresyvus elgesys, priešiškas elgesys, nerimas, susijaudinimas, lytinio potraukio pokyčiai, miego sutrikimai (pvz., nemiga), mąstymas sutrikimas, nervingumas, stimuliavimas.

Nervų sistemos sutrikimai

Labai dažni: sedacija, mieguistumas (pasireiškė maždaug 30% pacientų, bet dažniausiai jis sumažėja po kelių dienų arba sumažinus dozę).

Dažni: Ataksija, koordinacijos sutrikimas, atminties sutrikimas, neaiški kalba, koncentracijos sutrikimas, galvos svaigimas, galvos skausmas, svaigulys

Nedažni: amnezija, distonija, tremoras.

Dažnis nežinomas: sumažėjęs budrumas, autonominės nervų sistemos sutrikimai (pvz.: seilėtekio sustiprėjimas, nosies užgulimas ir tachikardija)

Akių sutrikimai

Dažni: matymas lyg pro miglą.

Kraujagyslių sutrikimai

Dažnis nežinomas: žemas kraujospūdis.

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažni: vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pykinimas.

Nedažni: vėmimas.

Reti: burnos sausumas.

Dažnis nežinomas: rijimo sutrikimas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Nedažni: kepenų funkcijos sutrikimai ir gelta

Dažnis nežinomas: hepatitas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Nedažni: odos reakcijos, dermatitas.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Nedažni: raumenų silpnumas (pavojus nugriūti).

Inkstų ir šlapimo sutrikimai

Nedažni: šlapimo nelaikymas, šlapimo susilaikymas.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Nedažni: seksualinės funkcijos sutrikimas, mėnesinių sutrikimai.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos sutrikimai

Dažni: astenija, dirglumas.

Dažnis nežinomas: nuovargis.

Tyrimai

Nedažni: svorio pokyčiai, akispūdžio padidėjimas.

Depresija

Vartojant benzodiazepinus, jautriems asmenims gali pasireikšti anksčiau nepastebėta depresija.

Psichinės ir ,,paradoksinės“ reakcijos

Gali pasireikšti tokios paradoksinės reakcijos, kaip neramumas, ažitacija, dirglumas, agresyvumas, kliedesiai, įniršio priepuoliai, košmarai, haliucinacijos, psichozės, nederamas elgesys ir kitokie elgesio sutrikimai; jų tikimybė didesnė senyviems pacientams.

Priklausomybė

Vartojimas (net gydomosiomis dozėmis) gali sukelti fizinę priklausomybę. Nutraukus gydymą, gali pasireikšti nutraukimo ir atoveiksmio fenomenas. Gali atsirasti psichinė priklausomybė. Buvo pranešta  piktnaudžiavimo benzodiazepinais atvejų (žr. 4.4 skyrių).

Amnezija

Net vartojant gydomąją alprazolamo dozę, gali pasireikšti anterogradinė amnezija, o nuo didelių dozių ši rizika dar padidėja. Kartu su amnezija galimas nederamas elgesys (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

Simptomai

Benzodiazepinų perdozavimas dažniausiai pasireiškia įvairaus laipsnio centrinės nervų sistemos slopinimu, kuris gali būti nuo mieguistumo iki komos. Nesunkiais atvejais būna mieguistumas, sumišimas ir letargija. Sunkesniais atvejais, gali sukelti ataksiją, hipotoniją, hipotenziją, kvėpavimo slopinimą, retai - komą ir labai retai - mirtį.

Taip pat buvo pranešimų apie svaigulį, dizartriją ir sąmonės praradimą, be to ir apie kai kurias ,,paradoksines“ reakcijas tokias, kaip ažitacija, agresyvumą ir haliucinacijas.

Ažitaciją ir haliucinacijas alprazolamas sukelia dažniau nei kiti benzodiazepinai.

Gali išsiplėsti ar susitraukti vyzdžiai.

Gali būti traukuliai, aritmija ir AV mazgo blokada, taip pat gali pasireikšti tachikardija, hipotermija, pykinimas ir vėmimas.

Toksinis poveikis

Suaugusiųjų kartu su alkoholiu (2 promilės kraujyje) išgerta 25–50 mg dozė sukėlė mirtiną apsinuodijimą. 0,3 mg/kg dozė, sugirdyta aštuonerių metų vaikui, sukėlė vidutinio sunkumo-sunkų apsinuodijimą. 10 mg dozė trylikos metų paaugliui sukėlė vidutinio sunkumo apsinuodijimą. Suaugusio asmens, išgėrusio 15 mg alprazolamo kartu su alkoholiu, apsinuodijimas buvo sunkus, o 20–40 mg vieno preparato dozę ‑ tik vidutinio sunkumo. Alprazolamo, kaip ir kitų benzodiazepinų, perdozavimas gyvybei pavojaus nekelia, išskyrus atvejus, kai kartu vartojama kitų CNS slopinančių preparatų (įskaitant alkoholį). Jeigu pacientas gydomas kitais vaistiniais preparatais, perdozavimo atveju reikia įvertinti, kad jis galėjo apsinuodyti ir kitais vaistiniais preparatais. Skiriamas reikiamas gydymas.

Gydymas

Perdozavus geriamųjų benzodiazepinų, sąmoningam ligoniui reikia sukelti vėmimą (per vieną valandą) arba jei pacientas yra be sąmonės, užtikrinus kvėpavimo takų praeinamumą, reikia išplauti skrandį. Pacientai, kurių apsinuodijimo simptomai lengvi, turi išsimiegoti prižiūrimi gydytojo. Jei nėra galimybės ištuštinti skrandį, sumažinti absorbcijai paprastai rekomenduojama skirti aktyvintosios anglies.

Sunkiais atvejais reikia apsvarstyti, ar nederėtų skirti benzodiazepinų antagonistų (pvz., flumazenilo). Benzodiazepinai veikia ilgai, taigi rekomenduojama ilgalaikė infuzija (pvz., suaugusiesiems 0,3‑1,0 mg per minutę). Flumazenilas gali padidinti traukulių riziką. Neveiksminga skatinti diurezę arba taikyti hemodializę.

5. Farmakologinės savybės 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - anksiolitikai, benzodiazepinai, ATC kodas - N05BA12

Alprazolamas yra benzodiazepinas su triazolo žiedu. Alprazolamas jungiasi prie benzodiazepinų receptorių ir sužadina GASR sistemą. Šis vaistinis preparatas greitai pradeda veikti daugelį nerimo simptomų, pvz., ažitaciją, neramumą ir įtampą. Gydant depresiją, alprazolamas daro anksiolitinį poveikį. Gydomoji dozė ne visada sukelia mieguistumą gydymo pradžioje, bet mieguistumas visada pasireiškia, tęsiant gydymą. Vartojant anksiolitinę alprazolamo dozę, raumenų silpnumas nepasireiškia arba jis būna menkas.

Alprazolamas sukelia nuo dozės priklausomą miego REM fazės sutrumpėjimą ir latentinės REM fazės pailgėjimą. 

Toleravimas atsiranda dėl slopinamojo, o ne dėl anksiolitinio alprazolamo poveikio.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Alprazolamo biologinis prieinamumas ‑ maždaug 90%. Kartu vartojamas maistas lėtina alprazolamo absorbciją, tačiau nekeičia absorbuoto vaistinio preparato kiekio. Didžiausia koncentracija plazmoje susidaro per 1‑2 valandas po išgėrimo ir yra proporcinga išgertai vaistinio preparato dozei. Maždaug 70% alprazolamo prisijungia prie kraujo baltymų. Jo klirensas ‑ maždaug 1 ml/min./kg kūno svorio, o pasiskirstymo tūris ‑ maždaug 1 l/kg. Alprazolamas šiek tiek sužadina fermentus arba jų nesužadina.

Didelė dalis alpazolamo metabolizuojama kepenyse ‑ susidaro svarbiausi hidroksilinti metabolitai alfa hidroksialprazolamas ir 4‑hidroksialprazolamas. Šie metabolitai gliukuronizuojami ir išsiskiria su šlapimu. Daugelio tyrimų duomenimis, alprazolamo metabolizmą veikia CYP 3A4 fermentai. Alprazolamo pusinės eliminacijos laikas ‑ maždaug 12 valandų. Svarbiausi jo metabolitai yra veiklūs. Jų pusinės eliminacijos laikas panašus kaip alprazolamo, o koncentracija maža, taigi jie didelės įtakos farmakologiniam poveikiui nedaro.

Senyvų žmonių organizme alprazolamo pusinės eliminacijos laikas gali pailgėti (maždaug 19 valandų).

Jeigu sutrikusi kepenų funkcija, alprazolamo pusinės eliminacijos laikas pailgėja.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Žiurkių, 24 mėnesius gydytų alprazolamu, patelėms ir patinams nustatyta nuo dozės priklausomos atitinkamai kataraktos ir ragenos vaskuliarizacijos skaičiaus padidėjimo tendencija.

Kartotinių dozių toksinio poveikio tyrimo (12 mėnesių) duomenimis, girdant dideles dozes šunims, pasireiškė traukuliai, kai kurie atvejai buvo mirtini. Šio poveikio reikšmė žmogui nenustatyta.

Kancerogeninio poveikio žiurkėms ir pelėms nenustatyta.

Žiurkėms ir triušiams vartojant dideles alprazolamo dozes, padažnėjo apsigimimų ir vaisiaus žuvimo atvejai.

Prenatalinė benzodiazepinų, įskaitant alprazolamo, ekspozicija pelėms ir žiurkėms buvo susijusi su palikuonių elgsenos pokyčiais. Galima šių pokyčių reikšmė žmogui yra neaiški.

6. Farmacinė informacija 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Dokuzato natrio druska

Natrio benzoatas (E211)

Pregelifikuotas krakmolas

Mikrokristalinė celiuliozė

Laktozė monohidratas

Magnio stearatas

Koloidinis bevandenis silicio dioksidas

ALPRASEDON 0,5 mg tabletėse papildomai yra eritrozino aliuminio kraplako* (E 127) (*sudarytas iš eritrozino ir aliuminio hidroksido).

ALPRASEDON 1 mg tabletėse papildomai yra indigokarmino aliuminio kraplako* (E 132) (*sudarytas iš indigotino ir aliuminio hidroksido).

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Aliuminio/PVC lizdinės plokštelės.

0,25 mg ir 0,5 mg:

Pakuotėje yra 7, 10, 14, 20, 21, 28, 30, 40, 50, 60, 70, 80, 84, 90, 100, 200, 250, 500 ir 1000 tablečių.

1 mg:

Pakuotėje yra 10, 14, 20, 21, 28, 30, 40, 50, 60, 70, 80, 84, 90, 100, 200, 250, 500 ir 1000 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.