DicloRapid

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

DicloRapid 75 mg skrandyje neirios kietosios kapsulės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje skrandyje neirioje kietojoje kapsulėje yra diklofenako, atitinkančio 75 mg diklofenako natrio druskos.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Skrandyje neiri kietoji kapsulė.

Kietos želatinos kapsulės (2 dydžio). Kapsulės korpusas ir dangtelis yra nepermatomi, raudonos spalvos.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1. Terapinės indikacijos

DicloRapid 75 mg skrandyje neiriomis kietosiomis kapsulėmis gydomi suaugusieji.

Simptominis skausmo bei uždegimo gydymas, kai yra:

• sąnarių ligos: reumatoidinis artritas, osteoartritas, ankilozinis spondilitas, ūminė podagra;
• ūminiai raumenų, kaulų ir jungiamojo audinio sutrikimai, pavyzdžiui: periartritas, tendinitas, tenosinovitas, bursitas;
• skausmingas potrauminis patinimas ar uždegimas.

4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas

Diklofenako dozavimas priklauso nuo klinikinės būklės sunkumo. Rekomenduojama diklofenako natrio druskos paros dozė suaugusiesiems yra nuo 50 mg iki 150 mg. Ją reikia išgerti per vieną arba lygiomis dalimis per du kartus.

Vartoti didesnės kaip 75 mg vienkartinės diklofenako natrio druskos dozės negalima.

Vartojimo metodas bei trukmė

DicloRapid 75 mg skrandyje neirią kapsulę reikia nuryti visą, užsigeriant dideliu kieku skysčio (stikline vandens) 1 ar 2 val. prieš valgį. Kapsulę būtina išgerti nevalgius.

Gydymo trukmę nustato gydantis gydytojas.

Jeigu gydoma reumatinė liga, DicloRapid 75 mg skrandyje neirias kapsules gali prireikti vartoti ilgą laiką. Jeigu kapsulės vartojamos ilgai, atsižvelgus į organizmo reakciją į gydymą, paros dozę reikia sumažinti ir, jeigu galima, vartoti 75 mg diklofenako natrio druskos per parą.

Nepageidaujamas poveikis gali pasireikšti rečiau, vartojant mažiausią veiksmingą dozę trumpiausią laikotarpį, reikalingą simptomams kontroliuoti (žr. 4.4 skyrių, „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“).

Specialių grupių pacientams

Vaikams ir paaugliams

Apie vartojimą vaikams ir paaugliams žr. 4.3 skyriuje.

Senyviems žmonėms

Specialiai dozės koreguoti nereikia. Dėl galimo nepageidaujamo poveikio senyvi pacientai turi būti ypač atidžiai stebimi (apie senyvus pacientus žr. 4.4 skyriuje).

Inkstų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, dozės mažinti nereikia (apie pacientus, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, žr. 4.3 skyriuje).

Kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 5.2 skyrių)

Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, dozės mažinti nereikia (apie pacientus, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, žr. 4.3 skyriuje).

4.3. Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas diklofenakui arba bet kuriai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.
• Praeityje buvo su gydymu NVNU susijęs kraujavimas iš virškinimo trakto arba virškinimo trakto prakiurimas.
• Aktyvios ar pasikartojančios virškinimo trakto opos arba kraujavimas iš virškinimo trakto (du ar daugiau skirtingų opos ar kraujavimo epizodų).
• Smegenų kraujagyslių kraujosruva ar kitas aktyvus kraujavimo sutrikimas.
• Sunkus širdies nepakankamumas.
• Pavartojus acetilsalicilo rūgšties ar kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), praeityje yra buvę tokių reakcijų, kaip bronchų spazmas, astma, rinitas arba dilgėlinė.
• Neaiškios kilmės kraujodaros sutrikimai.
• Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas ar inkstų funkcijos sutrikimas.
• Nustatytas stazinis širdies nepakankamumas (II-IV stadijos pagal NYHA klasifikaciją), išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) galvos smegenų kraujotakos sutrikimas.
• Paskutinis nėštumo trimestras (žr. 4.6 skyrių).

Vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams DicloRapid 75 mg skrandyje neirių kietųjų kapsulių vartoti negalima, nes jose yra per didelis veikliosios medžiagos kiekis.

4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Bendrieji

Diklofenako negalima vartoti kartu su sisteminio poveikio NVNU, įskaitant selektyviuosius ciklooksigenazės 2 inhibitorius, nes nėra jokių naudingo sinerginio poveikio įrodymų, o nepageidaujamas poveikis gali būti adityvus.

Vartojant diklofenaką, kaip ir kitus NVNU, retais atvejais gali pasireikšti alerginės reakcijos, įskaitant anafilaksines ar anafilaktoidines reakcijas, nors vaistinio preparato ekspozicijos anksčiau ir nebuvo.

Dėl farmakologinių savybių diklofenakas, kaip ir kiti NVNU, gali slėpti infekcinės ligos požymius ar simptomus.

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaistinio preparato dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomams kontroliuoti (žr. 4.2 skyrių ir toliau aprašytą riziką virškinimo traktui bei širdies ir kraujagyslių sistemai).

Senyvi pacientai

Dėl svarbių medicininių priežasčių reikia atsargiai gydyti senyvus pacientus, ypač rekomenduojama vartoti mažiausią veiksmingą dozę nusilpusiems senyviems pacientams arba tiems, kurių yra maža kūno masė. NVNU nepageidaujamas reakcijas, ypač kraujavimą iš virškinimo trakto ir virškinimo trakto prakiurimą, kurie gali būti mirtini, senyviems žmonėms sukelia dažniau (žr. 4.2 skyrių).

Poveikis virškinimo traktui (VT)

Apie kraujavimą iš virškinimo trakto, virškinimo trakto išopėjimą ar prakiurimą, kurie gali būti mirtini, buvo pranešta bet kuriuo gydymo visais NVNU metu, nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo įspėjamųjų simptomų ir sunkių VT sutrikimų praeityje. Senyviems pacientams tokio poveikio pasekmės būna sunkesnės.

Didinant NVNU dozes pacientams, kuriems praeityje buvo opa, ypač tokia, kuri komplikavosi kraujavimu arba prakiurimu, o taip pat senyviems žmonėms, kraujavimo iš VT, VT išopėjimo ar prakiurimo rizika yra didesnė (žr. 4.3 skyrių). Siekiant sumažinti toksinio poveikio VT riziką tokiems pacientams, gydymo pradžioje ir palaikomajam gydymui reikia vartoti mažiausią veiksmingą vaistinio preparato dozę. Reikia nuspręsti, ar tokiems pacientams, o taip pat pacientams, kuriems kartu reikia vartoti mažą acetilsalicilo rūgšties dozę arba kitų vaistinių preparatų, kurie gali didinti virškinimo trakto sutrikimų riziką (žr. 4.5 skyrių ir šiame skyriuje toliau), reikia skirti kartu vartoti apsauginių vaistinių preparatų (pvz., mizoprostolį arba protonų siurblio inhibitorių).

Pacientai, kuriems praeityje pasireiškė toksinis poveikis virškinimo traktui, ypač senyvi, turi pasakyti, jeigu atsiranda, ypač gydymo pradžioje, kokių nors neįprastų simptomų pilve (ypač kraujavimas iš VT).

Pacientus, kurie kartu vartoja vaistinių preparatų, kurie gali didinti išopėjimo ar kraujavimo riziką, pavyzdžiui, sisteminio poveikio kortikosteroidų, antikoaguliantų (pvz., varfariną), selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių ar trombocitų funkciją slopinančių vaistinių preparatų (pvz., acetilsalicilo rūgštį), rekomenduojama gydyti atsargiai (žr. 4.5 skyrių).

Be to, gydytojas turi atidžiai prižiūrėti pacientus, kurie serga opiniu kolitu arba Crohn‘o liga, ir juos gydyti atsargiai, nes tokių pacientų būklė gali pasunkėti (žr. 4.8 skyrių).

Kaip ir vartojant visus NVNU, įskaitant diklofenaką, būtina atidi medicininė priežiūra ir ypač didelis atsargumas skiriant gydymą diklofenaku pacientams, kuriems yra simptomų, rodančių virškinimo trakto (VT) sutrikimą, arba tiems, kuriems anksčiau buvo sutrikimų, rodančių skrandžio arba žarnyno išopėjimą, prakiurimą arba kraujavimą iš virškinimo trakto (žr. 4.8 skyrių).

Jeigu pacientui, vartojančiam diklofenaką, prasideda kraujavimas iš VT arba VT išopėja, gydymą reikia nutraukti.

Odos reakcijos

Labai retai pasireiškė su NVNU vartojimu susijusios sunkios, kartais mirtinos odos reakcijos, įskaitant eksfoliacinį dermatitą, Stivenso-Džonsono sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę (žr. 4.8 skyrių). Gydymo pradžioje tokių reakcijų tikimybė pacientui yra didesnė: daugeliu atvejų reakcijos prasideda per pirmąjį gydymo mėnesį. Reikia nutraukti diklofenako vartojimą, vos tik pasireiškus pirmiems odos išbėrimo, gleivinės pažeidimo ar kitiems padidėjusio jautrumo požymiams.

Poveikis širdies bei galvos smegenų kraujagyslėms

Pacientus, kuriems jau buvo padidėjęs kraujospūdis ir (arba) pasireiškęs lengvas ar vidutinio sunkumo širdies nepakankamumas, gydymosi NVNU metu reikia konsultuoti ir tinkamai stebėti dėl galimo skysčių susilaikymo ir edemos, susijusios su NVNU vartojimu.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad diklofenako vartojimas, ypač didelėmis dozėmis (150 mg per parą) ir ilgą laiką, gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu.

Pacientus, kuriems yra negydyta arterinė hipertenzija, ir / arba stazinis širdies nepakankamumas (NYHA I), , diklofenaku galima gydyti tik atidžiai apsvarsčius. Pacientams, kuriems yra reikšmingų širdies ir kraujagyslių sutrikimų pasireiškimo rizikos veiksnių (pvz., hipertenzija, hiperlipidemija, cukrinis diabetas, rūkymas), diklofenako galima skirti tik prieš tai atidžiai apsvarsčius.

Kadangi diklofenako keliama širdies ir kraujagyslių sutrikimų pasireiškimo rizika gali didėti vartojant didesnę dozę ir esant ilgesnei ekspozicijai, reikia skirti mažiausią veiksmingą paros dozę kiek įmanoma trumpiausią laikotarpį. Periodiškai reikia įvertinti paciento poreikį simptominiam skausmo malšinimui ir atsaką į gydymą.

Poveikis kepenims

Skiriant diklofenaką pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, būtina atidi medicininė priežiūra, nes gydant diklofenaku, jų būklė gali pasunkėti. Kaip ir vartojant visus NVNU, įskaitant diklofenaką, gali suaktyvėti kuris nors vienas ar daugiau kepenų fermentų. Diklofenaku gydant ilgą laiką, dėl atsargumo reikia reguliariai tikrinti kepenų funkciją. Jeigu nuolat nustatomi nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rodmenys arba šie rodmenys blogėja, jeigu atsiranda kepenų ligą rodančių klinikinių požymių ar simptomų arba jeigu yra kokių nors kitų apraiškų (pvz., eozinofilija, bėrimas), diklofenako vartojimą reikia nutraukti. Vartojant diklofenaką, gali pasireikšti hepatitas be perspėjamųjų simptomų.

Diklofenaką vartoti reikia atsargiai pacientams, kuriems pasireiškia hepatinė porfirija, nes vaistinis preparatas gali išprovokuoti priepuolį.

Inkstų funkcijos ir širdies sutrikimai

Gauta pranešimų apie skysčių susilaikymą ir edemą, susijusius su gydymu NVNU, įskaitant gydymą diklofenaku, todėl rekomenduojama labai atsargiai gydyti pacientus, kuriems yra širdies arba inkstų funkcijos sutrikimas, buvo diagnozuota arterinė hipertenzija, senyvus pacientus, pacientus, kurie kartu vartoja diuretikų ar vaistinių preparatų, kurie gali reikšmingai veikti inkstų funkciją, bei pacientus, kurių organizme yra labai sumažėjęs ekstraląstelinio skysčio kiekis, pavyzdžiui, prieš arba po didelės chirurginės operacijos (žr. 4.3 skyrių). Tokiais atvejais, vartojant diklofenaką, dėl atsargumo rekomenduojama stebėti inkstų funkciją. Nutraukus gydymą, būklė dažniausiai vėl tampa tokia, kokia buvo prieš gydymą.

Poveikis kraujui

Diklofenakas, kaip ir kiti NVNU, gali sukelti trumpalaikį trombocitų agregacijos slopinimą. Reikia atidžiai stebėti pacientus, kurių hemostazė yra sutrikusi.

Rekomenduojama skirti tik trumpalaikį gydymą DicloRapid 75 mg skrandyje neiriomis kapsulėmis. Diklofenaką, kaip ir kitus NVNU, vartojant ilgą laiką, rekomenduojama skaičiuoti kraujo ląstelių kiekį.

Kvėpavimo sistemos ir alerginiai sutrikimai

Pacientams, kurie pasireiškia astma, sezoninis alerginis rinitas, nosies gleivinės paburkimas (pvz., nosies polipai), lėtinė obstrukcinė plaučių liga arba lėtinė infekcinė kvėpavimo takų liga (ypač, jeigu ji susijusi su į alerginį rinitą panašiais simptomais), į astmos paūmėjimą panašios reakcijos į NVNU (taip vadinamas analgetikų netoleravimas/ analgetikų sukelta astma), Kvinkės edema arba dilgėlinė pasireiškia dažniau nei kitiems pacientams. Todėl gydant tokius pacientus, rekomenduojama imtis specialių atsargumo priemonių (būti pasiruošus skubiai suteikti pagalbą). Tai taikoma ir pacientams, kuriems pasireiškia alergija (pvz.: odos reakcijos, niežulys ar dilgėlinė) kitokioms medžiagoms.

Kitos atsargumo priemonės

Diklofenaką galima vartoti tik atidžiai įvertinus galimą naudą bei riziką, kai pacientui yra tokios būklės:

• sukelta porfirija;
• sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) bei mišri jungiamojo audinio liga.

Labai atidi medicininė priežiūra būtina tokiais atvejais:

• pacientams, kuriems yra virškinimo trakto sutrikimų;
• pacientams, kuriems yra kardiovaskulinių sutrikimų;
• pacientams, kuriems prieš pradedant gydymą yra inkstų funkcijos sutrikimas;
• pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas;
• ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu;
• senyviems pacientams;
• pacientams, kuriems yra kvėpavimo sistemos ir alerginių sutrikimų;
• pacientams, kuriems yra kraujo sutrikimų;
• pacientams, kuriems yra infekcinės ligos rizika.

Labai retais atvejais buvo stebėtos sunkios ūminės padidėjusio jautrumo reakcijos (pvz., anafilaksinis šokas). Pasireiškus pirmiesiems padidėjusio jautrumo reakcijos požymiams po DicloRapid 75 mg skrandyje neirios kapsulės išgėrimo, gydymas turi būti nutrauktas. Specialistai turi pritaikyti būtinas medicinines procedūras simptomams nuslopinti.

Apie poveikį moterų vaisingumui žr. 4.6 skyriuje.

Kita informacija

Jeigu diklofenaku gydoma ilgą laiką, būtina reguliariai tirti kepenų ir inkstų funkciją bei kraujo ląstelių kiekį.

Ilgą laiką, nepaisant dozavimo nurodymų, vartojamos didelės analgetikų dozės gali sukelti galvos skausmą. Tokio skausmo gydyti didinant vaistinio preparato dozę negalima.

Nuolatinis analgetikų vartojimas, ypač tada, kai kartu vartojami keli skausmo malšinamieji vaistiniai preparatai, gali sukelti ilgalaikį inkstų pažeidimą, susijusį su inkstų nepakankamumo rizika (analgetinę nefropatiją).

Kartu vartojant NVNU ir alkoholį, gali sustiprėti veikliosios medžiagos nepageidaujamas poveikis, ypač virškinimo traktui arba centrinei nervų sistemai.

4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kiti NVNU, įskaitant salicilatus

Vartojant kartu kelis NVNU, gali padidėti virškinimo trakto opų bei kraujavimo iš virškinimo trakto dėl sinerginio poveikio rizika. Todėl diklofenako ir kitų NVNU vartoti kartu nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių).

Kortikosteroidai

Vartojimas kartu didina virškinimo trakto išopėjimo ar kraujavimo iš virškinimo trakto riziką (žr. 4.4 skyrių).

Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)

Vartojimas kartu gali didinti kraujavimo iš virškinimo trakto riziką (žr. 4.4 skyrių).

Antikoaguliantai ir trombocitų funkciją slopinantys vaistai

Rekomenduojama vartoti atsargiai, nes vartojant kartu, gali padidėti kraujavimo rizika (žr. 4.4 skyrių). Nors klinikinių tyrimų duomenys nerodo, kad diklofenakas darytų įtaką antikoaguliantų veikimui, gauta pavienių pranešimų apie kraujavimo rizikos padidėjimą pacientams, diklofenaką vartojusiems kartu su antikoaguliantais. Todėl rekomenduojama tokius pacientus atidžiai stebėti.

Digoksinas, fenitoinas, litis

Kartu su diklofenaku vartojamų digoksino, fenitoino ar ličio preparatų koncentracijos serume gali padidėti. Ličio koncentracijas serume stebėti būtina. Rekomenduojama stebėti digoksino ir fenitoino koncentracijas serume.

Diuretikai, AKF inhibitoriai ir angiotenzino II antagonistai

Kartu su diklofenaku, kaip ir kitais NVNU, vartojamų diuretikų ar antihipertenzinių vaistinių preparatų (pvz.: beta adrenoreceptorių blokatorių, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorių), antihipertenzinis poveikis gali susilpnėti. Todėl šiuos vaistinius preparatus vartoti kartu reikia atsargiai ir reikia periodiškai matuoti tokių pacientų, ypač senyvų, kraujospūdį. Pacientams reikia vartoti pakankamai skysčių bei apgalvotai stebėti jų inkstų funkciją pradėjus šiuos vaistinius preparatus vartoti kartu ir periodiškai vėliau, ypač vartojant diuretikų ar AKF inhibitorių, nes gali padidėti nefropatijos rizika. Vartojant kartu su kalį organizme sulaikančiais diuretikais, gali padidėti kalio koncentracijos serume, todėl ją reikia dažniau matuoti (žr. 4.4 skyrių).

Vaistiniai preparatai cukriniam diabetui gydyti

Klinikiniai tyrimai parodė, kad diklofenaką galima vartoti kartu su geriamaisiais vaistiniais preparatais nuo cukrinio diabeto, nedarant įtakos jų klinikiniam poveikiui. Vis dėlto gauta pavienių pranešimų ir apie hipoglikeminį, ir apie hiperglikeminį poveikį, dėl kurio gydymo diklofenaku metu teko keisti vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto dozę. Todėl šiuos vaistinius preparatus vartojant kartu, dėl atsargumo rekomenduojama matuoti gliukozės koncentraciją kraujyje.

Metotreksatas

Diklofenakas gali slopinti metotreksato klirensą per inkstų kanalėlius, todėl gali didinti metotreksato koncentracijas. Jeigu NVNU, įskaitant diklofenaką, skiriamas nepraėjus 24 valandoms po metotreksato pavartojimo arba likus mažiau kaip 24 valandoms iki metotreksato vartojimo, rekomenduojama vartoti atsargiai, nes gali padidėti metotreksato koncentracijos kraujyje ir sustiprėti šios medžiagos toksiškumas.

Probenecido ar sulfinpirazonas

Vaistiniai preparatai, kuriuose yra probenecido ar sulfinpirazono, gali lėtinti diklofenako ekskreciją.

Takrolimuzas

Nesteroidiniai vaistiniai preparatai nuo uždegimo (pvz., diklofenakas), gali sustiprinti takrolimuzo toksinį poveikį inkstams.

Ciklosporinas

Diklofenakas, kaip ir kiti NVNU, dėl poveikio inkstų prostaglandinams gali sustiprinti ciklosporino toksinį poveikį inkstams. Todėl reikia vartoti mažesnes dozes nei ciklosporino nevartojantiems pacientams.

Chinolonų grupės antibiotikai

Gauta pavienių pranešimų apie traukulius, kurie galėjo pasireikšti dėl NVNU vartojimo kartu su chinolonų grupės antibiotikais.

Kolestipolis ir kolestiraminas

Šie vaistiniai preparatai gali lėtinti arba mažinti diklofenako absorbciją. Todėl rekomenduojama diklofenaką vartoti bent vieną valandą prieš kolestipolio / kolestiramino vartojimą arba praėjus 4‑6 valandoms po kolestipolio/kolestiramino pavartojimo.

Stipraus poveikio CYP2C9 inhibitoriai

Rekomenduojama atsargiai skirti diklofenaką vartoti kartu su stipraus poveikio CYP2C9 inhibitoriais (pvz.: sulfinpirazonu, vorikonazolu), nes dėl diklofenako metabolizmo slopinimo gali reikšmingai padidėti didžiausia diklofenako koncentracija plazmoje ir ekspozicija.

4.6. Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Prostaglandinų sintezės slopinimas gali nepalankiai veiksti nėštumą ir (arba) embriono ar vaisiaus vystymąsi. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad nėštumo pradžioje vartojant prostaglandinų sintezės inhibitorių, didėja savaiminių abortų, širdies apsigimimų ir priekinės pilvo sienos defektų atsiradimo rizika. Absoliuti kardiovaskulinių apsigimimų rizika padidėjo nuo mažesnės kaip 1% iki maždaug 1,5%. Manoma, kad rizika didėja priklausomai nuo vaistinio preparato dozės ir gydymo trukmės.

Tyrimų su gyvūnais metu nustatyta, kad prostaglandinų sintezės inhibitorių vartojimas prieš ir po kiaušinėlio implantacijos, didina persileidimų ir embriofetalinio mirtingumo dažnį. Be to, gauta pranešimų, apie įvairių apsigimimų, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemos apsigimimus, padažnėjimą prostaglandinų sintezės inhibitorius vartojant organogenezės laikotarpiu.

Jeigu įmanoma, diklofenako geriau nevartoti pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrais. Jeigu nusprendžiama, kad vartojimas yra neabejotinai būtinas, reikia kiek galima trumpiau vartoti mažiausią veiksmingą dozę.

Diklofenako negalima vartoti trečiąjį nėštumo trimestrą.

Trečiąjį nėštumo trimestrą vartojami visi prostaglandinų sintezės inhibitoriai gali sukelti toliau išvardytą riziką vaisiui:

• toksinį poveikį širdies ir kvėpavimo sistemai (priešlaikinį vaisiaus arterinio latako užsivėrimą bei plaučių hipertenziją);
• inkstų funkcijos sutrikimą, kuris gali progresuoti iki inkstų nepakankamumo su oligohidramnionu.

nėštumo pabaigoje sukelti toliau išvardytą riziką motinai ir naujagimiui:

• dėl trombocitų agregaciją slopinančio poveikio gali pailgėti kraujavimo laikas, net vartojant labai mažas medikamento dozes;
• gimdos susitraukimų slopinimą, dėl to gimdymas gali užsitęsti arba jo trukmė pailgėti.

Žindymas

Mažas diklofenako ir jo metabolitų kiekis išsiskiria į motinos pieną. Todėl, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio kūdikiui, diklofenako negalima vartoti žindymo metu.

Vaisingumas

DicloRapid 75 mg skrandyje neirių kapsulių, kaip ir kitų vaistinių preparatų, kurie slopina ciklooksigenazes ir prostaglandinų sintezę, vartojimas gali sutrikdyti moterų vaisingumą ir todėl jų nerekomenduojama vartoti moterims, kurios nori pastoti. Moterims, kurios turi sunkumų pastojant arba kurioms atliekami tyrimai dėl vaisingumo sutrikimo, apsvarsčius DicloRapid 75 mg skrandyje neirių kapsulių vartojimas turi būti nutrauktas.

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Pacientai, kuriems vartojant diklofenaką atsiranda regėjimo sutrikimų, galvos sukimasis, somnolencija ar kitokių centrinės nervų sistemos sutrikimų, neturėtų vairuoti ar valdyti mechanizmus, ypač vartojant kartu alkoholį.

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamos reakcijos išvardytos pagal pasireiškimo dažnumą, naudojant tokius sutrikimų dažnio apibūdinimus:

labai dažni (≥ 1/10),

dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10),

nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100),

reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000),

labai reti (< 1/10 000),

dažnis nežinomas (negali būti nustatytas pagal turimus duomenis).

Būtina prisiminti, kad išvardytos nepageidaujamos reakcijos labiausiai priklauso nuo dozės ir įvairiems pacientams būna skirtingos. Nuo dozės bei vartojimo trukmės ypač priklauso kraujavimo iš virškinimo trakto (gastrito, erozijos, opų) rizika.

Dažniausiai pasireiškė nepageidaujami virškinimo trakto reiškiniai. Galimos pepsinės opos, virškinamojo trakto prakiurimas arba kraujavimas iš virškinamojo trakto, kurie gali būti mirtini, ypač senyviems žmonėms (žr. 4.4 skyrių). Gauta pranešimų apie po vaistinio preparato pavartojimo pasireiškusius pykinimą, vėmimą, viduriavimą, vidurių pūtimą, vidurių užkietėjimą, dispepsiją, pilvo skausmą, meleną, vėmimą krauju, opinį stomatitą, kolito paūmėjimą ir Krono ligą (žr. 4.4 skyrių). Rečiau pasitaikė gastritas. Pastebėta, kad vartojant NVNU, gali pasireikšti edema, padidėjęs kraujospūdis ir širdies nepakankamumas.

Klinikinių tyrimų ir epidemiologiniai duomenys nuosekliai rodo, kad vartojant diklofenako, ypatingai didelę jo dozę (150 mg per parą) ir ilgą laikotarpį, didėja arterinių trombozinių reiškinių (pavyzdžiui, miokardo infarkto ar insulto) atsiradimo rizika (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Labai reti: kraujo gamybos sutrikimai (hemolizinė ir aplazinė anemija, leukopenija, agranuliocitozė, trombocitopenija, pancitopenija). Gali būti tokių pradinių simptomų: karščiavimas, gerklės skausmas, paviršinės burnos žaizdos, į gripą panašūs simptomai, didelis nuovargis, kraujavimas iš nosies bei odos kraujosruvos.

Gydant ilgą laiką, būtina reguliariai tirti kraujo ląstelių kiekį.

Imuninės sistemos sutrikimai

Reti: padidėjęs jautrumas, anafilaksinės ir anafilaktoidinės reakcijos (įskaitant hipotenziją, tachikardiją ir šoką).

Labai reti: angioneurozinė edema, įskaitant veido, liežuvio ar gerklų patinimą, susiaurinantį kvėpavimo takus.

Jeigu atsiranda kuris nors iš nurodytų simptomų (jų gali atsirasti net pirmą kartą pavartojus vaistinį preparatą), reikia nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.

Infekcijos ir infestacijos

Labai reti: infekcinio uždegimo pablogėjimas (pvz., pasireiškia nekrozinis fascitas), susijęs su sisteminiu nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo vartojimu. Tai gali būti susiję su nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo veikimo mechanizmu.

Jeigu vartojant diklofenaką pradeda reikštis infekcinės ligos požymiai arba jie sunkėja, pacientui rekomenduojama nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.

Reikia nuspręsti, ar reikia skirti priešinfekcinį gydymą (gydymą antibiotikais).

Labai reti: aseptinio meningito simptomai, įskaitant kaklo sustingimą, galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, karščiavimą bei sąmonės sutrikimą. Šis sutrikimas dažniau pasitaiko ligoniams, kurie serga autoimuninėmis ligomis (sistemine raudonąja vilklige, mišriomis jungiamojo audinio ligomis).

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni: CNS sutrikimai, pavyzdžiui, galvos skausmas ir galvos svaigimas.

Reti: somnolencija.

Labai reti: cerebrovaskulinis priepuolis, jautrumo sutrikimai, skonio pojūčio sutrikimai, atminties sutrikimas, mėšlungis ir drebulys.

Akių sutrikimai

Labai reti: regos sutrikimai (neryškus matymas, dvejinimasis akyse).

Ausų ir labirintų sutrikimai

Labai reti: spengimas ausyse bei trumpalaikiai klausos sutrikimai.

Psichikos sutrikimai

Labai reti: dezorientacija, nemiga, dirglumas, psichozės reakcijos, depresija, nerimas ir košmarai.

Širdies sutrikimai

Labai reti: palpitacijos, krūtinės skausmas, širdies nepakankamumas, edema ir miokardo infarktas.

Kraujagyslių sutrikimai

Labai reti: arterinė hipertenzija, vaskulitas.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Reti: bronchinė astma (įskaitant dusulį).

Labai reti: pneumonitas.

Virškinimo trakto sutrikimai

Gali atsirasti pepsinių opų, VT prakiurimas ir kraujavimas iš VT, kurie kartais gali būti mirtini, ypač senyviems žmonėms (žr. 4.4 skyrių).

Dažni: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, dispepsija, dujų kaupimasis virškinimo trakte, pilvo skausmas, anoreksija.

Reti: gastritas, kraujavimas iš virškinimo trakto, vėmimas krauju, viduriavimas kraujingomis išmatomis, melena, virškinimo trakto opos (su kraujavimu ar prakiurimu arba be jų).

Labai reti: pankreatitas, kolitas (įskaitant hemoraginį kolitą ir opinio kolito ar Crohn‘o ligos pasunkėjimą) (žr. 4.4 skyrių), stomatitas, įskaitant opinį stomatitą, glositas, stemplės pažeidimai, vidurių užkietėjimas, diafragminio pobūdžio žarnų striktūros.

Pacientams reikia pasakyti, kad vos tik atsiradus nurodytiems simptomams, nedelsdami nutrauktų vaistinio preparato vartojimą ir kreiptųsi į gydytoją.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Dažni: transaminazių serume suaktyvėjimas.

Reti: hepatitas, gelta, kepenų funkcijos sutrikimas.

Labai reti: žaibinis hepatitas (be perspėjamųjų simptomų), kepenų nekrozė, kepenų nepakankamumas.

Taigi, būtina reguliariai tirti kepenų funkcijos tyrimų rodmenis.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažni: odos bėrimas.

Reti: dilgėlinė.

Labai reti: egzantema, pūslinės reakcijos, įskaitant Stivenso-Džonsono sindromą bei toksinę epidermio nekrolizę (Lajelio (Lyell) sindromas). Egzema, eritema, daugiaformė eritema, eksfoliacinis dermatitas, plaukų slinkimas, padidėjęs jautrumas šviesai, purpura (įskaitant alerginę purpurą), niežulys.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Dažni: edemos atsiradimas, ypač pacientams, sergantiems arterine hipertenzija arba inkstų funkcijos sutrikimu.

Labai reti: inkstų audinio pažeidimas (intersticinis nefritas, papilų nekrozė), jis gali būti susijęs su ūminiu inkstų nepakankamumu, proteinurija ir (arba) hematurija, nefrozinis sindromas.

Taigi būtina reguliariai stebėti inkstų funkciją.

4.9. Perdozavimas

Simptomai

Būdingo klinikinio vaizdo dėl diklofenako perdozavimo nebūna. Dėl perdozavimo gali pasireikšti tokie simptomai, pavyzdžiui: vėmimas, kraujavimas iš virškinimo trakto, viduriavimas, galvos svaigimas, spengimas ausyse ar traukuliai. Žymaus apsinuodijimo atveju gali pasireikšti ūminis inkstų nepakankamumas arba kepenų pažeidimas.

Gydomosios priemonės

Ūminio apsinuodijimo NVNU, įskaitant apsinuodijimą diklofenaku, atveju, visų pirma turi būti taikomos palaikomosios priemonės ir skiriamas simptominis gydymas. Palaikomosios priemonės ir simptominis gydymas skiriamas šalinti tokias komplikacijas, kaip hipotenzija, širdies nepakankamumas, traukuliai, virškinimo trakto sutrikimas ir kvėpavimo slopinimas.

Specialiosios priemonės, pavyzdžiui, intensyvus diurezės skatinimas, dializė ar hemoperfuzija greičiausiai nepadės eliminuoti NVNU, įskaitant diklofenaką, nes didelė jo dalis būna prisijungusi prie baltymų ir daug jo metabolizuojama.

Jeigu perdozavimo atveju buvo pavartota galimai toksinė dozė, galima apgalvotai skirti aktyvintosios anglies ir, jeigu perdozavimo atveju buvo pavartota pavojų gyvybei galinti kelti dozė, reikia skatinti vaistinio preparato pasišalinimą iš skrandžio (pvz., sukelti vėmimą, plauti skrandį).

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1. Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – nesteroidiniai priešuždegiminiai ir priešreumatiniai vaistiniai preparatai, acto rūgšties junginiai ir į juos panašios medžiagos, ATC kodas – M01 AB05

Diklofenakas yra nesteroidinis vaistinis preparatas nuo skausmo ir uždegimo. Tyrimais su gyvūnais, kuriems buvo sukeltas uždegimas, nustatyta, kad tokį poveikį lemia prostaglandinų sintezės slopinimas. Žmogaus organizme diklofenakas malšina uždegimo sukeltą skausmą, mažina patinimą bei karščiavimą. Diklofenakas taip pat slopina ADF bei kolageno sukeltą trombocitų agregaciją.

5.2. Farmakokinetinės savybės

Per burną pavartojus įprastinę skrandyje neirią vaistinio preparato formą, visas diklofenakas absorbuojamas tolimojoje skrandžio dalyje. Išgėrus vieną DicloRapid 75 mg skrandyje neirią kapsulę, vidutinė didžiausia 1 595 ng/ml (5385,78 nmol/l) koncentracija plazmoje (C_max) pasiekiama per maždaug 40 minučių (t_max mediana). Plotas po koncentracijų laiko atžvilgiu kreive (AUC) yra maždaug 1 818 ng/ml x val.

Preparato sušvirkštus į raumenis, didžiausia koncentracija plazmoje susidaro po 10–20 minučių, pavartojus į tiesiąją žarną ‑ po maždaug 30 minučių. Didelė dalis išgerto diklofenako metabolizuojama pirmojo prasiskverbimo per kepenis metu ir tik 35–70% absorbuotos nepakitusios medžiagos patenka į sisteminę kraujotaką. Maždaug 30% dozės šalinama metabolitų pavidalu su išmatomis.

Maždaug 70% dozės eliminuojama per inkstus farmakologiškai neveiklių metabolitų, kurie susidaro kepenyse vykstant hidroksilinimui bei konjugacijai, pavidalu. Pusinės eliminacijos periodas yra maždaug 2 valandos. Jis beveik nepriklauso nuo kepenų ar inkstų funkcijos. Su plazmos baltymais susijungia maždaug 99% preparato.

5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, genotoksiškumo ir kancerogeniškumo ikiklinikinių tyrimų duomenys kokio nors specialaus pavojaus žmogui, kitokio nei nurodytas kituose PCS skyriuose, nerodo. Kartotinių dozių toksinio poveikio tyrimų su gyvūnais metu dažniausiai pasireiškė virškinimo trakto pažeidimai bei opos. Dvejus metus trukusių toksinio poveikio tyrimų duomenimis, diklofenakas sukėlė nuo dozės priklausomą širdies trombozių padažnėjimą žiurkėms.

Toksinio poveikio reprodukcijai eksperimentinių tyrimų su gyvūnais duomenimis, diklofenakas slopina ovuliaciją triušių patelėms ir sukelia implantacijos sutrikimą bei embriono ankstyvosios raidos sutrikimą žiurkėms. Diklofenakas ilgino gestacijos bei gimdymo trukmę. Embriotoksinis diklofenako poveikis tirtas su trijų rūšių gyvūnais: žiurkėmis, pelėmis bei triušiais. Duodant dozes, kurios sukėlė toksinį poveikį patelei, daugėjo vaisiaus žūties atvejų bei lėtėjo augimas. Remiantis turimais duomenimis, manoma, kad diklofenakas teratogeninio poveikio nedaro. Duodant dozes, kurios toksinio poveikio patelei nesukėlė, vaistinis preparatas įtakos atsivestų palikuonių raidai nedarė.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas

Kapsulės turinys

Talkas

Mikrokristalinė celiuliozė

Povidonas K 25

Koloidinis bevandenis silicio dioksidas

Propilenglikolis

Metakrilo rūgšties ir etilakrilato 1:1 kopolimeras

Kapsulės dangtelis

Želatina

Eritrozinas (E 127)

Titano dioksidas (E 171)

Geltonasis geležies oksidas (E 172)

Natrio laurilsulfatas

Kapsulės korpusas

Eritrozinas (E 127)

Titano dioksidas (E 171)

Geltonasis geležies oksidas (E 172)

Želatina

Natrio laurilsulfatas

6.2. Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3. Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4. Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 ºC temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5. Pakuotė ir jos turinys

Vaikų neatidaromos PVC / PVDC ir aliuminio folijos lizdinės plokštelės, padengtos pergaminu.

arba

Vaikų atidaromos PVC/PVDC ir 20 µm aliuminio folijos lizdinės plokštelės, nepadengtos pergaminu.

Kartono dėžutėje yra 10, 30 arba 50 skrandyje neirių kietųjų kapsulių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6. Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.