Venlafaxin-ratiopharm

Venlafaksinas, 75mg, pailginto atpalaidavimo kietosios kapsulės

Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: ratiopharm GmbH, Vokietija
Receptinis: Receptinis

Sudedamosios medžiagos: Venlafaksinas

I PRIEDAS

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Venlafaxin-ratiopharm 75 mg pailginto atpalaidavimo kietosios kapsulės

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje pailginto atpalaidavimo kapsulėje yra 75 mg venlafaksino (hidrochlorido pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Pailginto atpalaidavimo kietoji kapsulė.

Kūno spalvos nepermatomos kietos želatininės kapsulės, kurių viduje yra dvi apvalios abipus išgaubtos tabletės.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

• • Terapinės indikacijos

Didžiosios depresijos epizodų gydymas.

Didžiosios depresijos epizodų pasikartojimo prevencija.

Generalizuoto nerimo sutrikimo gydymas.

Socialinio nerimo sutrikimo gydymas.

Panikos sutrikimo su agorafobija arba be jos gydymas.

• • Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Didžiosios depresijos epizodai

Rekomenduojama pradinė pailginto atpalaidavimo venlafaksino dozė yra 75 mg, vartojama kartą per parą. Pacientams, kuriems pradinė 75 mg paros dozė nėra pakankamai veiksminga, paros dozę gali prireikti padidinti iki maksimalios 375 mg dozės. Dozę galima didinti kas 2 savaites ar rečiau. Jei kliniškai pateisinama dėl simptomų sunkumo, dozę galima didinti dažniau, bet su ne mažiau kaip 4 dienų pertrauka.

Dėl su doze susijusio nepageidaujamo poveikio rizikos dozę pamažu galima didinti tik atlikus klinikinį įvertinimą (žr. 4.4 skyrių). Reikia išlaikyti mažiausią veiksmingą dozę.

Pacientus reikia gydyti pakankamai ilgą laiką, paprastai kelis mėnesius ar ilgiau. Kiekvieno paciento gydymą reikia reguliariai pakartotinai įvertinti. Didžiosios depresijos (DD) epizodų pasikartojimams išvengti taip pat gali prireikti ir ilgesnio gydymo. Dažniausiai DD epizodų pasikartojimams išvengti rekomenduojama tokia pati dozė, kokia yra skiriama esamam epizodui gydyti.

Pasiekus remisiją, vaistinius preparatus nuo depresijos reikia ir toliau vartoti ne mažiau kaip šešis mėnesius.

Generalizuotas nerimo sutrikimas

Rekomenduojama pradinė pailginto atpalaidavimo venlafaksino dozė yra 75 mg, vartojama kartą per parą. Pacientams, kuriems pradinės 75 mg paros dozės poveikis nėra pakankamas, dozę gali prireikti padidinti iki maksimalios 225 mg per parą. Dozę galima didinti kas 2 savaites ar rečiau.

Dėl su doze susijusio nepageidaujamo poveikio rizikos dozę galima pamažu didinti tik atlikus klinikinį įvertinimą (žr. 4.4 skyrių). Reikia išlaikyti mažiausią veiksmingą dozę.

Pacientus reikia gydyti pakankamai ilgą laiką, paprastai kelis mėnesius ar ilgiau. Kiekvieno paciento gydymą reikia reguliariai pakartotinai įvertinti.

Socialinio nerimo sutrikimas

Rekomenduojama pradinė pailginto atpalaidavimo venlafaksino dozė yra 75 mg, vartojama kartą per parą. Nėra duomenų, kad didesnės dozės duoda papildomos naudos.

Tačiau pacientams, kuriems nepakanka pradinės 75 mg paros dozės, dozę gali prireikti padidinti iki maksimalios 225 mg paros dozės. Dozę galima didinti kas 2 savaites ar rečiau.

Dėl su doze susijusio nepageidaujamo poveikio rizikos dozę galima pamažu didinti tik atlikus klinikinį įvertinimą (žr. 4.4 skyrių). Reikia išlaikyti mažiausią veiksmingą dozę.

Pacientus reikia gydyti pakankamai ilgą laiką, paprastai kelis mėnesius ar ilgiau. Kiekvieno paciento gydymą reikia reguliariai pakartotinai įvertinti.

Panikos sutrikimas

Pailginto atpalaidavimo venlafaksino 37,5 mg paros dozę rekomenduojama vartoti 7 dienas. Po to dozę galima padidinti iki 75 mg per parą. Pacientams, kuriems pradinė 75 mg paros dozė nėra pakankamai veiksminga, dozę gali prireikti padidinti iki maksimalios 225 mg paros dozės. Dozę galima didinti kas 2 savaites ar rečiau. Vaistinio preparato Venlafaxin-ratiopharm 37,5  mg dozės vartoti neįmanoma. Šiai dozei vartoti reikia vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra mažesnis venlafaksino kiekis.

Dėl su doze susijusio nepageidaujamo poveikio rizikos dozę galima pamažu didinti tik atlikus klinikinį įvertinimą (žr. 4.4 skyrių). Reikia išlaikyti mažiausią veiksmingą dozę.

Pacientus reikia gydyti pakankamai ilgą laiką, paprastai kelis mėnesius ar ilgiau. Kiekvieno paciento gydymą reikia reguliariai pakartotinai įvertinti.

Specialios pacientų grupės

Senyviems pacientams

Manoma, kad specialiai, atsižvelgiant tik į paciento amžių, venlafaksino dozės koreguoti nereikia. Tačiau pagyvenusius pacientus reikia gydyti atsargiai (pvz., dėl inkstų pažeidimo galimybės, galimų neuromediatorių jautrumo pakitimų ir su amžiumi atsirandančio jų afiniškumo). Visada reikia skirti mažiausią veiksmingą dozę; prireikus didinti dozę, pacientą reikia atidžiai stebėti.

Vaikų populiacija

Venlafaksino nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams.

Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu nenustatyta, kad venlafaksinas veiksmingas didžiosios depresijos sutrikimu sergantiems vaikams ir paaugliams, todėl venlafaksino vartojimas šiems pacientams nėra pagrįstas (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius).

Duomenų apie venlafaksino vartojimo kitoms indikacijoms jaunesniems kaip 18 metų vaikams ir paaugliams saugumą ir veiksmingumą nėra.

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra lengvas ir vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas, bendrai rekomenduojama venlafaksino paros dozę sumažinti 50 %. Tačiau dėl galimo individualaus klirenso kintamumo šiems pacientams gali prireikti dozę parinkti individualiai.

Duomenų apie vartojimą pacientams, kuriems nustatytas sunkus kepenų veiklos sutrikimas, nėra. Reikalingas atsargumas ir gali reikėti mažinti dozę daugiau kaip 50%. Gydant pacientus su sunkiu kepenų veiklos sutrikimu reikia įvertinti galimos naudos ir rizikos santykį.

Vaistinio preparato Venlafaxin-ratiopharm mažesnės kaip 75  mg dozės vartoti neįmanoma. Jei reikalinga mažesnė dozė reikia vartoti vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra mažesnis venlafaksino kiekis.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Nors pacientams, kuriems nustatytas 30–70 ml per minutę glomerulų filtracijos greitis (GFG), dozės keisti nereikia, vartoti reikia atsargiai. Pacientams, kuriems reikalinga hemodializė, ir pacientams, kuriems nustatytas sunkus inkstų veiklos sutrikimas (GFG < 30 ml/min.), dozę reikia sumažinti 50 %. Dėl individualaus klirenso kintamumo šiems pacientams gali prireikti dozę parinkti individualiai.

Vaistinio preparato Venlafaxin-ratiopharm mažesnės kaip 75  mg dozės vartoti neįmanoma. Jei reikalinga mažesnė dozė reikia vartoti vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra mažesnis venlafaksino kiekis.

Nutraukus venlafaksino vartojimą pastebėti nutraukimo simptomai

Reikia vengti nutraukti vartojimą staiga. Siekiant sumažinti nutraukimo reakcijų riziką, nutraukiant venlafaksino vartojimą, dozę reikia sumažinti pamažu, ne mažiau kaip per vieną ar dvi savaites (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jei sumažinus dozę arba nutraukus gydymą, pasireiškia netoleruojamų simptomų, tuomet gali reikėti vėl pradėti taikyti anksčiau skirtą dozę. Po to gydytojas dozę gali mažinti, bet lėčiau.

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Pailginto atpalaidavimo venlafaksino kapsules rekomenduojama vartoti su maistu, kiekvieną dieną maždaug tuo pat metu. Reikia praryti visą kapsulę užgeriant skysčiu; kapsulės negalima dalyti, traiškyti, kramtyti ar tirpinti.

Vietoj anksčiau vartotų tiesioginio atpalaidavimo venlafaksino tablečių pacientams galima skirti pailginto atpalaidavimo kapsules, taikant artimiausią lygiavertę paros dozę. Pavyzdžiui, vietoj du kartus per parą vartojamų tiesioginio atpalaidavimo venlafaksino 37,5 mg tablečių galima skirti kartą per parą vartoti pailginto atpalaidavimo 75 mg kapsules. Dozę gali reikėti koreguoti individualiai.

Pailginto atpalaidavimo venlafaksino kapsulių sudėtyje yra sferoidų, kurie iš lėto išskiria veikliąją medžiagą į virškinimo traktą. Netirpi šių sferoidų dalis pašalinama, ją galima aptikti išmatose.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Vartojimas kartu su negrįžtamojo poveikio monoaminooksidazės inhibitoriais (MAOI) kontraindikuotinas dėl pavojaus, kad gali pasireikšti serotonino sindromas su tokiais simptomais kaip susijaudinimas, tremoras ir hipertermija. Nutraukus gydymą negrįžtamojo poveikio MAOI, gydymą venlafaksinu galima pradėti ne anksčiau kaip po 14 dienų.

Venlafaksino vartojimą reikia nutraukti likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki negrįžtamojo poveikio MAOI vartojimo pradžios (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Savižudybė, mintys apie savižudybę arba klinikinis pablogėjimas

Depresija yra susijusi su padidėjusia minčių apie savižudybę, sąmoningo susižalojimo ir savižudybės (su savižudybe susijusių reiškinių) rizika. Ši rizika išlieka tol, kol pasireiškia žymi remisija. Kadangi būklė gali nepagerėti kelias pirmąsias gydymo savaites ar ilgiau, pacientus reikia atidžiai stebėti tol, kol būklė pagerės. Remiantis bendra klinikine patirtimi, savižudybės rizika ankstyvose sveikimo fazėse gali padidėti.

Kitos psichinės būklės, kurioms gydyti skiriamas venlafaksinas, taip pat gali būti siejamos su padidėjusia su savižudybe susijusių reiškinių rizika. Be to, šias būkles gali lydėti didžiosios depresijos sutrikimas. Todėl gydant pacientus, sergančius kitais psichiniais sutrikimais, reikia imtis tų pačių atsargumo priemonių kaip ir gydant pacientus, sergančius didžiosios depresijos sutrikimu.

Nustatyta, kad pacientams, kuriems yra buvę su savižudybe susijusių reiškinių arba kuriems prieš pradedant gydymą nustatytas suicidinis mąstymas, minčių apie savižudybę arba mėginimų nusižudyti rizika yra didesnė, todėl gydymo metu juos reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kurių metu buvo tiriami psichinių sutrikimų turintiems suaugusiesiems skiriami antidepresantai, metaanalizė parodė jaunesniems kaip 25 metų pacientams yra didesnė suicidinio elgesio rizika vartojant antidepresantus nei vartojant placebą.

Vaisto vartojimo laikotarpiu, ypač gydymo pradžioje ir po dozės koregavimo, pacientus, ypač priklausančius didelės rizikos grupei, reikia atidžiai stebėti. Pacientus (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad reikia stebėti, ar neblogėja klinikinė būklė, nepasireiškia suicidinis elgesys ar mintys apie savižudybę ir ar neatsiranda neįprastų elgesio pokyčių; jei pasireiškia šie simptomai, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Vaikų populiacija

Venlafaxin-ratiopharm negalima vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams ir paaugliams gydyti. Klinikinių tyrimų metu su savižudybe susijusi elgsena (mėginimai žudytis ir mintys apie savižudybę) bei priešiškumas (visų pirma agresija, priešiškas elgesys ir pyktis) buvo dažniau nustatytas vaikams ir paaugliams, kurie vartojo antidepresantus, o ne placebą. Jei, esant klinikinei būtinybei, vis dėlto priimamas sprendimas gydyti, reikia atidžiai stebėti, ar pacientui nepasireiškia suicidiniai simptomai. Taip pat nėra duomenų apie ilgalaikio vartojimo vaikams ir paaugliams saugumą augimo, brendimo ir pažinimo bei elgesio raidos požiūriu.

Serotonininis sindromas

Serotonininis sindromas, gyvybei pavojinga būklė, gali pasireikšti vartojant venlafaksiną, taip pat kaip ir kitus serotoninerginius preparatus, ypač vartojant kartu su kitais serotoninerginiais neurotransmitinės sistemos preparatais (įskaitant triptanus, SSRI, SNRI, litį, sibutraminą, jonažolės praparatus [Hypericum perforatum], fentanilį ir jo analogus, tramadolį, dekstrometarfaną, tapentadolį, petidiną, metadoną ir pentazociną), su serotonino metabolizmą trikdančiais vaistiniais preparatais (tokiais kaip MAO inhibitoriais pvz., metileno mėlis), su serotonino prekursoriais (tokiais kaip triptofano papildais) arba vaistiniais preparatais nuo psichozės ar dopamino antagonistais (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).

Serotonino sindromo simptomai gali pasireikšti psichinės būklės pakitimais (pvz., susijaudinimu, haliucinacijomis, koma), autonominiu nestabilumu (pvz., tachikardija, nepastoviu arteriniu kraujospūdžiu, hipertermija), nervų ir raumenų sutrikimai (pvz., hiperrefleksija, koordinacijos sutrikimas) ir (arba) virškinimo trakto simptomais (pvz., pykinimu, vėmimu, viduriavimu).

Sunkesnės formos serotonino sindromas gali būti panašus į piktybinį neurolepsinį sindromą (PNS), kuris pasireiškia hipertermija, raumenų rigidiškumu, autonominės nervų sistemos nestabilumu su greita gyvybinių požymių kaita bei psichinės būklės pokyčiais.

Jeigu nusprendžiama, kad dėl klinikinės būklės venlafaksiną būtina vartoti kartu su kitokiais vaistiniais preparatais, kurie gali veikti serotoninerginės ir (arba) dopaminerginės nervinio impulso pernašos sistemas, pacientą rekomenduojama atidžiai stebėti, ypač gydymo pradžioje ir padidinus dozes.

Venlafaksiną vartoti kartu su serotonino pirmtakais (pvz., triptofano papildais) nerekomenduojama.

Uždaro kampo glaukoma

Vartojant venlafaksiną gali pasireikšti midriazė. Pacientus, kurių akispūdis yra padidėjęs arba kuriems gresia ūminė uždaro kampo glaukoma, rekomenduojama atidžiai stebėti.

Kraujospūdis

Vartojant venlafaksiną dažnai stebimas su doze susijęs arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Preparatą pateikus į rinką kai kuriais atvejais nustatytas labai padidėjęs arterinis kraujospūdis, reikalaujantis nedelsiamo gydymo. Prieš pradedant gydymą visus pacientus reikia atidžiai tikrinti, ar jiems nėra padidėjęs arterinis kraujospūdis, ir esama arterinė hipertenzija turi būti sureguliuota. Pradėjus gydymą ir padidinus dozę, arterinį kraujospūdį reikia tikrinti reguliariai. Atsargiai preparatą reikia skirti pacientams, kuriems pakilęs arterinis kraujospūdis gali pasunkinti gretutines ligas, pvz., kai yra sutrikusi širdies veikla.

Širdies susitraukimų dažnis

Gali padažnėti širdies susitraukimai, ypač vartojant didesnes dozes. Atsargiai reikia skirti pacientams, kuriems padažnėjusi širdies veikla gali pasunkinti gretutines ligas.

Širdies liga ir aritmijos rizika

Venlafaksino vartojimas netirtas pacientams, kurie neseniai patyrė miokardo infarktą arba sirgo nestabilia širdies liga. Todėl šiems pacientams preparatą reikia skirti atsargiai.

Po preparato pateikimo į rinką vartojant venlafaksiną, ypač perdozavus, ar pacientams su kitais QTc pailgėjimo/TdP rizikos faktoriais, gauta pranešimų apie QTc intervalo pailgėjimo, Torsade de Pointes (TdP), ventrikulinės tachikardijos ir mirtinos širdies aritmijos atvejus. Prieš išrašant venlafaksiną pacientams, kuriems yra didelė sunkios širdies aritmijos ar QTc intervalo pailgėjimo rizika, reikia įvertinti rizikos ir naudos santykį.

Traukuliai

Vartojant venlafaksiną gali pasireikšti traukuliai. Pacientams, kuriems yra buvę traukuliai, venlafaksiną, kaip ir visus antidepresantus, reikia skirti atsargiai; šiuos pacientus reikia atidžiai stebėti. Jei pacientui pasireiškė traukuliai, gydymą reikia nutraukti.

Hiponatremija

Vartojant venlafaksiną, gali pasireikšti hiponatremija ir (arba) sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (angl. Syndrome of Inappropriate Antidiuretic Hormone, SIADH). Dažniausiai šis sindromas pasireiškė pacientams, kuriems buvo sumažėjęs skysčių kiekis arba dehidracija. Ši rizika yra didesnė pagyvenusio amžiaus pacientams, diuretikus vartojantiems pacientams ir pacientams, kuriems yra sumažėjęs skysčių kiekis dėl kitų priežasčių.

Nenormalus kraujavimas

Serotonino pasisavinimą slopinantys vaistiniai preparatai gali slopinti trombocitų aktyvumą. Su SSRI ir SNRI vartojimu susijęs kraujavimai apima visą spektrą kraujavimų nuo ekchimozės, hematomos, epistaksio ir petechijų iki kraujavimo į virškinamąjį traktą ir gyvybei pavojingų hemoragijų. Venlafaksiną vartojantiems pacientams gali padidėti kraujavimo rizika. Venlafaksiną, kaip ir kitus serotonino reabsorbcijos inhibitorius, kraujuoti linkusiems pacientams, taip pat antikoaguliantus ir trombocitų inhibitorius vartojantiems pacientams reikia skirti atsargiai.

Cholesterolio kiekis serume

Kliniškai reikšmingas cholesterolio kiekio serume padidėjimas nustatytas 5,3 % venlafaksiną vartojusių pacientų ir 0,0 % placebą vartojusių pacientų, kurie placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu buvo gydomi ne mažiau kaip 3 mėnesius. Taikant ilgalaikį gydymą, reikia sekti cholesterolio kiekį serume.

Vartojimas kartu su svorį mažinančiais preparatais

Venlafaksino vartojimo kartu su svorį mažinančiais preparatais, įskaitant fenterminą, saugumas ir veiksmingumas nenustatytas. Vartoti venlafaksiną kartu su svorį mažinančiais preparatais

nerekomenduojama. Venlafaksinas nėra skirtas vartoti svoriui mažinti atskirai arba kartu su kitais preparatais.

Manija/hipomanija

Nedidelei daliai nuotaikos sutrikimų turinčių pacientų, kurie vartojo antidepresantus, įskaitant venlafaksiną, gali pasireikšti manija ir (arba) hipomanija. Venlafaksiną, kaip ir kitus antidepresantus, pacientams reikia skirti atsargiai, jeigu jiems arba jų šeimos nariams yra buvę bipolinio sutrikimo atvejų.

Agresija

Nedidelei daliai pacientų, kurie vartojo antidepresantus, įskaitant venlafaksiną, gali pasireikšti agresija. Ji gali pasireikšti pradedant vartoti, keičiant dozes ir nutraukiant vartojimą.

Pacientams, kuriems buvo pasireiškusi agresija, venlafaksiną, kaip ir visus antidepresantus, reikia skirti atsargiai.

Gydymo nutraukimas

Nutraukiant gydymą nutraukimo simptomai pasireiškia dažnai, ypač jei nutraukiama staiga (žr. 4.8 skyrių). Klinikinių tyrimų metu nutraukiant gydymą (dozės mažinimo laikotarpiu ir po to) nepageidaujami reiškiniai pasireiškė maždaug 31 % venlafaksiną vartojusių pacientų ir 17 % placebą vartojusių pacientų.

Nutraukimo simptomų atsiradimo rizika gali priklausyti nuo kelių veiksnių, įskaitant gydymo trukmę ir dozę bei dozės mažinimo greitį. Dažniausiai pasireiškė šios reakcijos: svaigulys, sensoriniai sutrikimai (įskaitant paresteziją), miego sutrikimai (įskaitant nemigą ir ryškius sapnus), susijaudinimas (ažitacija) ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, tremoras ir galvos skausmas. Bendrai šie simptomai yra lengvi arba vidutinio sunkumo, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs. Paprastai simptomai pasireiškia per pirmas kelias dienas nuo gydymo nutraukimo, tačiau labai retai tokie simptomai buvo nustatyti pacientams, kurie netyčia praleido dozę. Bendrai šie simptomai savaime praeina ir paprastai išnyksta per 2 savaites, nors kai kuriems asmenims simptomai gali likti ilgiau (2–3 mėnesius ar ilgiau). Todėl rekomenduojama, kad nutraukiant vartojimą venlafaksino dozė būtų kelias savaites ar mėnesius, atsižvelgiant į paciento poreikius, laipsniškai mažinama (žr. 4.2 skyrių).

Akatizija/psichomotorinis neramumas

Vartojant venlafaksiną pasireiškė akatizija, kuriai būdingas subjektyvus nemalonus ar kankinantis neramumas ir poreikis judėti, kuriuos dažnai lydi nesugebėjimas ramiai sėdėti ar stovėti. Dažniausiai tai pasireiškia per kelias pirmąsias gydymo savaites. Pacientams, kuriems pasireiškia šie simptomai, dozės didinimas gali pakenkti.

Burnos sausumas

Burnos sausumas nustatytas 10 % venlafaksiną vartojusių pacientų. Tai gali padidinti karieso riziką, todėl pacientus reikia informuoti apie dantų higienos svarbą.

Diabetas

Pacientams, sergantiems debietu, gydymas serotonino reabzorbcijos inhibitoriais ar venlafaksinu gali pakeisti glikeminę kontrolę. Todėl gali prireikti koreguoti insulino ir (ar) geriamų antidiabetinių vaistų dozes.

Sąveika su vaistų nustatymo tyrimais

Buvo pranešta apie klaidingai teigiamus pacientų, vartojančių venlafaksiną, fenciklidino (FCD) ir amfetamino patikros šlapimo imunologinio tyrimo duomenis. Tai yra susiję su tuo, kad patikros mėginiams trūksta specifiškumo. Galima numatyti, kad baigus gydymą venlafaksinu, dar keletą dienų tyrimų duomenys bus klaidingai teigiamais. Venlafaksiną nuo FCD ir amfetamino galima atskirti, atlikus patvirtinimo mėginius, pavyzdžiui: chromatografijos ar masių spektrometrijos mėginius.

• • Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI)

• Negrįžtamojo poveikio neselektyvūs MAOI

Venlafaksino vartoti kartu su negrįžtamojo poveikio neselektyviais MAOI negalima. Nutraukus gydymą negrįžtamojo poveikio neselektyviais MAOI, gydymą venlafaksinu galima pradėti ne anksčiau kaip po 14 dienų. Venlafaksino vartojimą reikia nutraukti likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki negrįžtamojo poveikio neselektyvių MAOI vartojimo pradžios (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

• Grįžtamojo poveikio selektyvus MAO-A inhibitorius (moklobemidas)

Dėl serotonino sindromo rizikos venlafaksiną vartoti kartu su grįžtamojo poveikio selektyviais MAOI, pvz., moklobemidu, nerekomenduojama. Po gydymo grįžtamojo poveikio MAO inhibitoriumi prie pradedant gydymą venlafaksinu gali būti taikomas trumpesnis nei 14 dienų nutraukimo laikotarpis. Venlafaksino vartojimą rekomenduojama nutraukti likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki grįžtamojo poveikio MAOI vartojimo pradžios (žr. 4.4 skyrių).

• Grįžtamojo poveikio neselektyvūs MAOI (linezolidas)

Antibiotikas linezolidas yra silpnas grįžtamojo poveikio neselektyvus MAOI; šio preparato negalima skirti venlafaksinu gydomiems pacientams (žr. 4.4 skyrių).

Pacientams, kurie neseniai buvo nutraukę MAOI vartojimą ir pradėję vartoti venlafaksiną arba kuriems, prieš pradedant vartoti MAOI, neseniai buvo nutrauktas gydymas venlafaksinu, pasireiškė sunkios nepageidaujamos reakcijos:. tremoras, mioklonija, profuzinis prakaitavimas, pykinimas, vėmimas, raudonis, svaigulys ir hipertermija su panašiais į piktybinio neurolepsinio sindromo simptomais, traukuliai ir mirtis.

Serotonino sindromas

Kaip ir vartojant kitus serotonerginius preparatus, vartojant venlafaksiną, gali pasireikšti serotonino sindromas, ypač kartu vartojant kitus preparatus, kurie gali veikti serotonerginę neuromediatorių sistemą (įskaitant triptanus, SSRI, SNRI, litį, sibutraminą arba jonažolę [Hypericum perforatum]), fentanilį ir jo analogus, tramadolį, dektrometorfaną, tapentadolį, petidiną, metadoną ir pentazociną), vaistinius preparatus, kurie trikdo serotonino metabolizmą (įskaitant MAOI), serotonino pirmtakus (pvz., triptofano papildus) arba kitus antipsichotinius vaistinius preparatus ar kitus dopamino antagonistus (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Jei venlafaksino vartojimas kartu su SSRI, SNRI arba serotonino receptorių agonistu (triptanu) yra kliniškai pateisinamas, patartina atidžiai stebėti pacientą, ypač pradėjus gydymą ir didinant dozę. Vartoti venlafaksiną kartu su serotonino pirmtakais (pvz., triptofano papildais) nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių).

Centrinę nervų sistemą (CNS) veikiančios medžiagos

Venlafaksino vartojimo kartu su kitomis CNS veikiančiomis medžiagomis rizika sistemiškai netirta. Todėl vartoti venlafaksiną kartu su kitais CNS veikiančiais preparatais reikia atsargiai.

Etanolis

Nustatyta, kad venlafaksinas nesunkina etanolio sukeliamo protinių ir motorinių įgūdžių sutrikimo. Tačiau, kaip ir vartojant visas CNS veikiančias medžiagas, pacientams reikia patarti nevartoti alkoholinių gėrimų.

Vaistiniai preparatai, kurie pailgina QTc intervalą

QTc intervalo pailgėjimo ir (arba) ventrikulinės aritmijos (pvz. TdP) rizika padidėja kartu vartojant kitus vaistinius preparatus, kurie pailgina QTc intervalą. Reikia vengti šių vaistinių preparatų vartojimo kartu (žr. 4.4 skyrių).

Atitinkamos vaistinių preparatų grupės yra:

• Ia ir III klasės antiaritmikai (pvz. kvinidinas, amjodaronas, sotalolas, dofetilidas);
• kai kurie antipsichotikai (pvz. tioridazinas);
• kai kurie makrolidai (pvz. eritromicinas);
• kai kurie antihistamininiai vaistiniai preparatai;
• kai kurie kvinolono antibiotikai (pvz. moksifloksacinas).

Aukščiau esantis sąrašas nėra baigtinis ir kitų individualių vaistinių preparatų, apie kuriuos yra žinoma, kad jie žymiai pailgina QT intervalą, reikia vengti.

Kitų vaistinių preparatų poveikis venlafaksinui

Ketokonazolas (CYP3A4 inhibitorius)

Ketakonazolo farmakokinetikos tyrimas esant stipriam (angl. extensive metabolisers, EM) ir silpnam CYP2D6 katalizuojamam metabolizmui (angl. poor metabolisers, PM) parodė didesnį venlafaksino (atitinkamai 70 % ir 21 % tiriamųjų, kuriems nustatytas CYP2D6 EM ir PM) ir O-desmetilvenlafaksino (atitinkamai 33 % ir 23 % tiriamųjų, kuriems nustatytas CYP2D6 EM ir PM) AUC po ketokonazolo vartojimo. Vartojant citochromo CYP3A4 inhibitorius (pvz., atazanavirą, klaritromiciną, indinavirą, itrakonazolą, vorikonazolą, pozakonazolą, ketokonazolą, nelfinavirą, ritonavirą, sakvinavirą, telitromiciną) kartu su venlafaksinu, gali padidėti venlafaksino ir O-desmetilvenlafaksino koncentracija. Todėl pacientą gydyti CYP3A4 inhibitoriumi ir venlafaksinu reikia atsargiai.

Venlafaksino poveikis kitiems vaistiniams preparatams

Citochromo P450 izoenzimų metabolizuojami vaistiniai preparatai

In vivo studijos parodė, kad venlafaksinas yra gana silpnas inhibitorius CYP2D6. Venlafaksinas in vivo neinhibuoja CYP3A4 (alprazolamo ir karbamazepino), CYP1A2 (kofeino) ir CYP2C9 (talbutamido) ar CYP2C19 (diazepamo).

Litis

Kartu vartojant venlafaksiną ir litį, gali pasireikšti serotonino sindromas (žr. „Serotonino sindromas“).

Diazepamas

Venlafaksinas neturi įtakos diazepamo bei aktyvaus jo metabolito desmetildiazepamo farmakokinetikai ir farmakodinamikai. Diazepamas įtakos venlafaksino arba O-desmetilvenlafaksino farmakokinetikai neturi. Ar pasireiškia farmakokinetinė ir (arba) farmakodinaminė sąveika su kitais benzodiazepinais, nežinoma.

Imipraminas

Venlafaksinas imipramino ir 2-OH-imipramino farmakokinetikai įtakos neturėjo. Vartojant nuo 75 mg iki 150 mg venlafaksino paros dozę, priklausomai nuo dozės, 2-OH-desipramino AUC padidėjo nuo 2,5 iki 4,5 kartų. Imipraminas venlafaksino arba O-desmetilvenlafaksino farmakokinetikai įtakos neturėjo. Šios sąveikos klinikinė reikšmė nežinoma. Kartu skirti venlafaksiną ir imipraminą reikia atsargiai.

Haloperidolis

Haloperidolio farmakokinetikos tyrimas parodė per burną vartojamo preparato bendro klirenso sumažėjimą 42 %, AUC padidėjimą 70 %, Cmax padidėjimą 88 %, tačiau haloperidolio pusinės eliminacijos periodas nepakito. Į tai reikia atsižvelgti gydant pacientus, kurie kartu vartoja haloperidolį ir venlafaksiną. Šios sąveikos klinikinė reikšmė nežinoma.

Risperidonas

Venlafaksinas padidino risperidono AUC 50 %, tačiau bendros aktyvios dalies (risperidono ir

9-hidroksirisperidono) farmakokinetikai reikšmingos įtakos neturėjo. Šios sąveikos klinikinė reikšmė nežinoma.

Metoprololis

Sveikiems savanoriams kartu vartojant venlafaksiną ir metoprololį šių preparatų farmakokinetinės sąveikos tyrimo metu, nustatytas metoprololio koncentracijos padidėjimas plazmoje maždaug 30– 40 %; jo aktyvaus metabolito α-hidroksimetoprololio koncentracija plazmoje nepakito. Šių duomenų klinikinė reikšmė pacientams, kurių kraujospūdis padidėjęs, nežinoma. Metoprololis venlafaksino arba jo aktyvaus metabolito O-desmetilvenlafaksino farmakokinetikai įtakos neturėjo. Kartu vartoti metoprololį ir venlafaksiną reikia atsargiai.

Indinaviras

Indinaviro farmakokinetikos tyrimo metu nustatytas 28 % indinaviro AUC sumažėjimas ir 36 % Cmax sumažėjimas. Indinaviras venlafaksino arba O-desmetilvenlafaksino farmakokinetikai įtakos neturėjo. Šios sąveikos klinikinė reikšmė nežinoma.

Geriamieji kontraceptikai

Vaistiniam preparatui patekus į rinką buvo pranešta apie netikėtus nėštumus, vartojant geriamuosius kontraceptikus ir venlafaksiną. Nėra aiškių įrodymų, kad šie nėštumai buvo geriamųjų kontraceptikų ir venlafaksino sąveikos pasekmė. Sąveikos tyrimų su hormoniniais kontraceptikais nebuvo atlikta.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Reikiamų duomenų apie venlafaksino vartojimą nėštumo metu nėra.

Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas. Venlafaksiną nėštumo metu reikia skirti tik tais atvejais, kai numatoma nauda yra didesnė už bet kokią galimą riziką.

Venlafaksiną, kaip ir kitus serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI/SNRI), vartojant iki gimdymo arba prieš pat gimdymą, naujagimiams gali pasireikšti vartojimo nutraukimo simptomų. Kai kuriems naujagimiams, kurių motinos vartojo venlafaksiną trečiojo trimestro pabaigoje, pasireiškė komplikacijų, reikalaujančių maitinimo zondu, dirbtinio plaučių ventiliavimo arba ilgesnės hospitalizacijos. Tokios komplikacijos gali atsirasti iš karto po gimdymo.

Epidemiologiniai duomenys parodė, kad nėštumo metu, ypač vėlyvo, vartojant serotonino reabzorbcijos inhibitorius (SRI), gali padidėti persistuojančios naujagimių plaučių hipertenzijos rizika. Nors ir tyrimai neparodė ryšio tarp gydymo serotonono-noradrenalino reabzorbcijos inhibitoriais (SNRI) ir persistuojančios naujagimių plaučių hipertenzijos, ši potenciali rizika negali būti atmesta venlafaksinui turint galvoje susijusį veikimo mechanaizmą (seratonino reabzorbcijos inhibavimas).

Naujagimiams, kurių motinos nėštumo pabaigoje vartojo SSRI/SNRI, gali pasireikšti šie simptomai: dirglumas, tremoras, hipotonija, nesiliaujantis verksmas ir žindymo arba miego sutrikimai. Šie simptomai gali pasireikšti dėl serotoninerginio poveikio arba ekspozicijos simptomų. Dauguma atvejų šios komplikacijos nustatytos iš karto po gimdymo arba per 24 valandas po gimdymo.

Žindymo laikotarpis

Venlafaksino ir aktyvaus jo metabolito O-desmetilvenlafaksino patenka į motinos pieną. Po vaistinio preparato patekimo į rinką gauta pranešimų apie žindytiems kūdikiams pasireiškusį verkimą, irzlumą ir nenormalų miegą. Be to, pranešta, kad nutraukus žindymą, atsirado simptomų, būdingų venlafaksino vartojimo nutraukimui. Negalima atmesti rizikos žindomam kūdikiui. Todėl sprendžiant, ar reikia tęsti, ar nutraukti žindymą, ar gydymą Venlafaxin-ratiopharm, reikia atsižvelgti į žindymo naudą kūdikiui ir gydymo Venlafaxin-ratiopharm naudą moteriai.

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Bet koks psichiką veikiantis vaistinis preparatas gali sutrikdyti nuovokumą, mąstymą ir motorinius įgūdžius. Todėl venlafaksiną vartojančius pacientus reikia įspėti dėl galimybių vairuoti ar valdyti pavojingus mechanizmus.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Klinikinių tyrimų metu dažniausiai (>1/10) pasireiškė šios nepageidaujamos reakcijos: pykinimas, burnos sausumas, galvos skausmas ir prakaitavimas (įskaitant naktinį prakaitavimą).

Nepageidaujamos reakcijos pagal organų klasę ir dažnį išvardytos toliau.

Dažnis apibūdinamas taip:

* Venlafaksino vartojimo laikotarpiu arba netrukus po gydymo nutraukimo nustatyta minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejų (žr. 4.4 skyrių).

** Žr. 4.4 skyrių.

*** Bendrais klinikinių tyrimų duomenimis, galvos skausmo dažnis vartojant venlafaksiną ir placebą buvo panašus.

Nutraukus venlafaksino vartojimą (ypač staiga), paprastai pasireiškia nutraukimo simptomai. Dažniausiai pasireiškė šios reakcijos: svaigulys, jutimo sutrikimai (įskaitant paresteziją), miego sutrikimai (įskaitant nemigą ir ryškius sapnus), susijaudinimas (ažitacija)ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, tremoras, svaigimas (vertigo), galvos skausmas ir gripo sindromas. Bendrai šie reiškiniai yra lengvi arba vidutinio sunkumo ir savaime praeina, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs ir (arba) ilgalaikiai. Todėl rekomenduojama, kad kai gydymas venlafaksinu nebėra reikalingas, vartojimas būtų nutraukiamas laipsniškai, pamažu mažinant preparato dozę (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Vaikų populiacija

Bendrai vartojant venlafaksiną (placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu) vaikams ir paaugliams (6–17 metų) pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos buvo panašios į suaugusiesiems nustatytas reakcijas. Kaip ir suaugusiesiems, nustatytas apetito sumažėjimas, svorio kritimas, kraujospūdžio pakilimas ir cholesterolio koncentracijos kraujo serume padidėjimas (žr. 4.4 skyrių).

Vaikų ir paauglių klinikinių tyrimų metu buvo stebėta nepageidaujama reakcija – mintys apie savižudybę. Taip pat dažniau nustatyta priešiškumo ir, ypač didžiąja depresija sergantiems pacientams, susižalojimo atvejų.

Vaikams ir paaugliams ypač dažnai pastebėtos šios nepageidaujamos reakcijos: pilvo skausmas, susijaudinimas, dispepsija, echimozė, epistaksė ir mialgija.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

www.vvkt.ltSvarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http:/// esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu ), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).

4.9 Perdozavimas

Preparatą pateikus į rinką venlafaksino perdozavimas daugiausia nustatytas vartojant kartu su alkoholiniais gėrimais ir (arba) kitais vaistiniais preparatais. Dažniausiai stebėti šie su perdozavimu susiję reiškiniai: tachikardija, sąmonės pokyčiai (nuo somnolencijos iki komos), midriazė, traukuliai ir vėmimas. Taip pat stebėti šie reiškiniai: elektrokardiografiniai pokyčiai (pvz., QT intervalo pailgėjimas, Hiso pluošto kojyčių blokada, QRS pailgėjimas), skilvelinė tachikardija, bradikardija, hipotenzija, svaigimas (vertigo) ir mirtis.

Paskelbti retrospektyviniai tyrimai rodo, kad venlafaksino perdozavimas gali būti susijęs su padidėjusia mirtinų pasekmių rizika, palyginti su SSRI antidepresantais, bet mažesne nei vartojant triciklinius antidepresantus. Epidemiologinių tyrimų metu venlafaksinu gydytiems pacientams nustatyta daugiau savižudybės rizikos veiksnių nei SSRI gydytiems pacientams. Kiek šią nustatytą padidėjusią mirtinų pasekmių riziką gali sąlygoti toksinis perdozuoto venlafaksino poveikis ir kiek tam tikros venlafaksinu gydytų pacientų savybės, nėra aišku. Siekiant sumažinti perdozavimo riziką, venlafaksino receptus reikia išrašyti mažiausiam vaistinio preparato kiekiui, kuris suderinamas su tinkamu paciento gydymu.

Rekomenduojamas gydymas

Rekomenduojama taikyti bendras palaikomojo ir simptominio gydymo priemones; reikia stebėti širdies ritmą ir gyvybines funkcijas. Jei yra aspiracijos rizika, sukelti vėmimo nerekomenduojama. Gali prireikti praplauti skrandį netrukus po prarijimo arba pacientams, kuriems nustatyti simptomai. Aktyvintosios anglies skyrimas taip pat gali riboti veikliosios medžiagos absorbciją. Forsuotos diurezės, dializės, hemoperfuzijos ir pakaitinės transfuzijos nauda mažai tikėtina. Specialių priešnuodžių perdozavus venlafaksino nežinoma.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - kiti antidepresantai, ATC kodas – N06AX16.

Manoma, kad antidepresanto venlafaksino veikimo mechanizmas žmogaus organizme yra susijęs su preparato neuromediatorių aktyvumo sužadinimu centrinėje nervų sistemoje. Ikiklinikiniai tyrimai parodė, kad venlafaksinas ir pagrindinis jo metabolitas O-desmetilvenlafaksinas (ODV) yra serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai. Venlafaksinas taip pat silpnai slopina dopamino absorbciją. Venlafaksinas ir aktyvus jo metabolitas mažina β-adrenerginį atsaką po vienkartinio (vienos dozės)

vartojimo ir ilgalaikio vartojimo. Venlafaksinas ir ODV yra labai panašūs savo bendru poveikiu neuromediatorių reabsorbcijai ir jungimuisi prie receptorių.

In vitro tyrimų metu venlafaksinas iš esmės neturėjo afiniteto žiurkių smegenų muskarininiams, cholinerginiams, H1 histaminerginiams arba α1 adrenerginiams receptoriams. Farmakologinis aktyvumas šiuose receptoriuose gali būti siejamas su įvairiu šalutiniu poveikiu, nustatytu vartojant kitus vaistinius preparatus nuo depresijos, pvz., anticholinerginiu, sedaciniu poveikiu bei poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai.

Venlafaksinas nepasižymi monoaminooksidazę (MAO) slopinančiu poveikiu.

In vitro tyrimai parodė, kad venlafaksinas iš esmės neturi afiniteto opiatams arba benzodiazepinams jautriems receptoriams.

Didžiosios depresijos epizodai

Tiesioginio atpalaidavimo venlafaksino veiksmingumas gydant didžiosios depresijos epizodus nustatytas atliekant penkis randomizuotus, dvigubai aklus, placebu kontroliuojamus trumpalaikius tyrimus, kurie truko nuo 4 iki 6 savaičių, skiriant iki 375 mg paros dozes. Pailginto atpalaidavimo venlafaksino veiksmingumas gydant didžiosios depresijos epizodus nustatytas atliekant du placebu kontroliuojamus trumpalaikius tyrimus, kurie truko nuo 8 iki 12 savaičių, skiriant nuo 75 iki 225 mg paros dozes.

Vieno ilgalaikio tyrimo metu suaugę ambulatoriniai pacientai, kuriems 8 savaičių atviro tyrimo metu vartojant pailginto atpalaidavimo venlafaksiną (75, 150 arba 225 mg) nustatytas atsakas į gydymą, buvo atsitiktinės imties būdu atrinkti toliau vartoti tą pačią pailginto atpalaidavimo venlafaksino dozę arba placebą, iki 26 savaičių stebint, ar nepasireiškia ligos atkrytis.

Antro ilgalaikio tyrimo metu venlafaksino veiksmingumas užkertant kelią didžiosios depresijos epizodų pasikartojimui 12 mėnesių laikotarpiu buvo vertinamas atliekant placebu kontroliuojamą dvigubai aklą klinikinį tyrimą su suaugusiais ambulatoriniais ligoniais, kuriems kartojosi didžiosios depresijos epizodai ir kuriems nustatytas atsakas į gydymą venlafaksinu (vartojant 100–200 mg paros dozę du kartus per parą) paskutinio depresijos epizodo metu.

Generalizuotas nerimo sutrikimas

Pailginto atpalaidavimo venlafaksino kapsulių veiksmingumas gydant generalizuotą nerimo sutrikimą (GNS) buvo vertinamas atliekant du 8 savaičių trukmės, placebu kontroliuojamus, fiksuotos dozės tyrimus (75–225 mg per parą), vieną 6 mėnesių trukmės, placebu kontroliuojamą, fiksuotos dozės tyrimą (75–225 mg per parą) ir vieną 6 mėnesių trukmės, placebu kontroliuojamą, keičiamos dozės tyrimą (37,5, 75 ir 150 mg per parą) su suaugusiais ambulatoriniais ligoniais. Nors vartojant 37,5 mg paros dozę, taip pat buvo nustatytas pranašumas palyginti su placebu, ši dozė nebuvo tokia pastoviai veiksminga kaip didesnės dozės.

Socialinio nerimo sutrikimas

Pailginto atpalaidavimo venlafaksino kapsulių veiksmingumas gydant socialinio nerimo sutrikimą buvo vertinamas atliekant keturis dvigubai aklus, paralelinių grupių, 12 savaičių trukmės, daugiacentrius, placebu kontroliuojamus, keičiamos dozės tyrimus ir vieną dvigubai aklą, paralelinių grupių, 6 mėnesių trukmės, placebu kontroliuojamą, fiksuotos ir (arba) keičiamos dozės tyrimą su suaugusiais ambulatoriniais ligoniais. Pacientai vartojo 75–225 mg paros dozes. 6 mėnesių trukmės tyrimas nerodė jokio didesnio 150–225 mg paros dozės veiksmingumo, palyginti su 75 mg paros doze.

Panikos sutrikimas

Pailginto atpalaidavimo venlafaksino kapsulių veiksmingumas gydant panikos sutrikimą buvo vertinamas atliekant du dvigubai aklus, 12 savaičių trukmės, daugiacentrius, placebu kontroliuojamus tyrimus su suaugusiais ambulatoriniais ligoniais, kuriems nustatytas panikos sutrikimas su agorafobija arba be jos. Panikos sutrikimo tyrimų metu pradinė dozė buvo 37,5 mg per parą, vartojama 7 dienas. Po to vieno tyrimo metu pacientams buvo skiriamos 75 ar 150 mg fiksuotos paros dozės, kito tyrimo metu – 75 arba 225 mg fiksuotos paros dozės.

Veiksmingumas taip pat buvo vertinamas atliekant vieną ilgalaikį, dvigubai aklą, placebu kontroliuojamą, paralelinių grupių tyrimą, skirtą ilgalaikiam saugumui, veiksmingumui ir ligos atkryčio prevencijai ištirti suaugusiems ambulatoriniams ligoniams, kuriems gydymas atviros tyrimo fazės metu buvo veiksmingas. Pacientai toliau vartojo tą pačią pailginto atpalaidavimo venlafaksino dozę, kurią jie vartojo atviros tyrimo fazės pabaigoje (75, 150 arba 225 mg).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Venlafaksinas yra ekstensyviai metabolizuojamas, visų pirma į aktyvų metabolitą O– desmetilvenlafaksiną (ODV). Venlafaksino ir ODV vidutinis pusinės eliminacijos iš plazmos periodas ± SN (standartinis nuokrypis) yra atitinkamai 5±2 valandos ir 11±2 valandos. Pastovios venlafaksino ir ODV koncentracijos pasiekiamos per 3 dienas nuo daugkartinių dozių vartojimo per burną pradžios. Venlafaksinui ir ODV būdinga linijinė kinetika, vartojant nuo 75 mg iki 450 mg paros dozes.

Absorbcija

Ne mažiau kaip 92 % venlafaksino absorbuojama po vienkartinių per burną vartojamų tiesioginio atpalaidavimo venlafaksino dozių. Dėl priešsisteminio metabolizmo visiškas biologinis prieinamumas sudaro 40–45 %. Pavartojus tiesioginio atpalaidavimo venlafaksino, didžiausia venlafaksino ir ODV koncentracija plazmoje pasiekiama atitinkamai po 2 ir 3 valandų. Pavartojus pailginto atpalaidavimo venlafaksino kapsulių, didžiausia venlafaksino ir ODV koncentracija plazmoje pasiekiama atitinkamai per 5,5 ir 9 valandas. Vartojant vienodas venlafaksino paros dozes tiesioginio atpalaidavimo tablečių arba pailginto atpalaidavimo kapsulių forma, pailginto atpalaidavimo kapsulė absorbuojama lėčiau, tačiau absorbcija atitinka tiesioginio atpalaidavimo tabletės absorbciją. Maistas venlafaksino ir ODV biologiniam prieinamumui įtakos neturi.

Pasiskirstymas

Venlafaksinas ir ODV, vartojant gydomosiomis koncentracijomis, minimaliai jungiasi prie žmogaus plazmos baltymų (atitinkamai 27 % ir 30 %). Suleidus į veną, venlafaksino pasiskirstymo tūris esant pastoviai koncentracijai yra 4,4±1,6 l/kg.

Biotransformacija

Venlafaksinas yra ekstensyviai metabolizuojamas kepenyse. In vitro ir in vivo tyrimai rodo, kad CYP2D6 biologiškai transformuoja venlafaksiną į pagrindinį aktyvų jo metabolitą ODV. In vitro ir in vivo tyrimai rodo, kad CYP3A4 metabolizuoja venlafaksiną į mažesnį, mažiau aktyvų jo metabolitą N-desmetilvenlafaksiną. In vitro ir in vivo tyrimai rodo, kad venlafaksinas yra silpnas CYP2D6 inhibitorius. Venlafaksinas neslopino CYP1A2, CYP2C9 arba CYP3A4.

Eliminacija

Venlafaksinas ir jo metabolitai visų pirma yra pašalinami per inkstus. Per 48 valandas šlapime aptinkama maždaug 87 % venlafaksino dozės nepakitusio venlafaksino forma (5 %), nekonjuguoto ODV (29 %), konjuguoto ODV (26 %) arba kitų mažesnių neaktyvių metabolitų forma (27 %). Venlafaksino ir ODV pastovios koncentracijos klirenso plazmoje vidutinis ± SN (standartinis nuokrypis) yra atitinkamai 1,3±0,6 l/h/kg ir 0,4±0,2 l/h/kg.

Tam tikros pacientų grupės

Amžius ir lytis

Tiriamųjų amžius ir lytis venlafaksino ir ODV farmakokinetikai reikšmingos įtakos neturi.

CYP2D6 stiprus ir (arba) silpnas metabolizmas

Veikiant CYP2D6 silpniems metabolizuojantiems fermentams, venlafaksino koncentracijos plazmoje yra didesnės nei veikiant aktyviems metabolizuojantiems fermentams. Kadangi bendra venlafaksino ir ODV ekspozicija (AUC) esant silpnam ir stipriam metabolizmui yra panaši, šioms dviems grupėms skirtingų venlafaksino dozavimo režimų taikyti nereikia.

Sutrikusi kepenų funkcija

Pacientams, kuriems nustatytas Child-Pugh A (lengvas kepenų veiklos sutrikimas) ir Child-Pugh B (vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas), venlafaksino ir ODV pusinės eliminacijos periodas pailgėjo, palyginti su asmenimis, kurių kepenų veikla normali. Išgerto venlafaksino ir ODV klirensas sumažėjo. Tarp asmenų nustatyti dideli individualūs skirtumai. Duomenų apie vartojimą pacientams, kuriems nustatytas sunkus kepenų veiklos sutrikimas, nepakanka (žr. 4.2 skyrių).

Sutrikusi inkstų funkcija

Pacientams, kuriems taikoma dializė, venlafaksino pusinės eliminacijos periodas pailgėjo maždaug 180 %, klirensas sumažėjo maždaug 57 %, palyginti su asmenimis, kurių inkstų veikla normali, o ODV pusinės eliminacijos periodas pailgėjo maždaug 142 %, klirensas sumažėjo maždaug 56 %. Pacientams, kuriems nustatytas sunkus inkstų veiklos sutrikimas ir pacientams, kuriems reikalinga hemodializė, dozę reikia koreguoti (žr.4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Su žiurkėmis ir pelėmis atlikti venlafaksino tyrimai kancerogeninio poveikio neparodė. Atlikus įvairius in vitro ir in vivo tyrimus, mutageninio venlafaksino poveikio nenustatyta.

Su gyvūnais atlikti toksinio poveikio reprodukcijai tyrimai parodė žiurkių jauniklių svorio sumažėjimą, negyvų atsivedamų jauniklių skaičiaus padidėjimą ir jauniklių mirties atvejų per pirmas 5 žindymo dienas padažnėjimą. Šių mirties atvejų priežastis nežinoma. Šie reiškiniai pasireiškė duodant 30 mg/kg paros dozę, 4 kartus (pagal mg/kg) viršijančią 375 mg žmogui skiriamą venlafaksino paros dozę. Pagal šiuos duomenis, neveiksminga dozė buvo 1,3 karto didesnė už žmogui skiriamą dozę. Galimas pavojus žmogui nežinomas.

Tyrime, kurio metu žiurkių patinams ir patelėms buvo duodamas ODV, nustatytas vaisingumo sumažėjimas. Ši ekspozicija buvo maždaug 1–2 kartus didesnė už ekspoziciją, žmogui skiriant 375 mg venlafaksino paros dozę. Šių duomenų reikšmė žmogui nežinoma.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Kapsulės turinys:

Hipromeliozė

Amonio metakrilato kopolimeras B

Bazinis butilintas metakrilato kopolimeras

Natrio laurilsulfatas

Magnio stearatas

Kapsulės apvalkalas:

Titano dioksidas (E 171)

Raudonasis geležies oksidas (E172)

Želatina

6.2Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4Specialios laikymo sąlygos

PVC/PE/PVDC/Al arba PVC/PVDC/Al lizdinės plokštelės

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

DTPE buteliukas

Buteliuką laikyti sandarų, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/PE/PVDC/Al arba PVC/PVDC/Al lizdinės plokštelės

Pakuotėje yra 7, 10, 14, 28, 30, 35, 50, 56, 60, 70, 98, 100 pailginto atpalaidavimo kapsulių.

DTPE buteliukas

Pakuotėje yra 250 pailginto atpalaidavimo kapsulių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.

7.REGISTRUOTOJAS

ratiopharm GmbHGraf - Arco - Str. 389079 Ulm

Vokietija

8.REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

Lizdinė plokštelė:

N7- LT/1/08/1285/010

N10 - LT/1/08/1285/001

N14 - LT/1/08/1285/002

N28 - LT/1/08/1285/003

N30 - LT/1/08/1285/004

N35 - LT/1/08/1285/011

N50 - LT/1/08/1285/005

N56 - LT/1/08/1285/006

N60 - LT/1/08/1285/007

N70 - LT/1/08/1285/012

N98 - LT/1/08/1285/008

N100 - LT/1/08/1285/009

Buteliukas:

N250 - LT/1/08/1285/013

9.REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2008 m. spalio mėn. 15 d.

Paskutinio perregistravimol data 2013 m. lapkričio mėn. 08 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

2015-10-23

http://www.vvkt.ltIšsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje

II PRIEDAS

REGISTRACIJOS SĄLYGOS

A.GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

B.TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI

A.GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

Gamintojo, atsakingo už serijų išleidimą, pavadinimas ir adresas

Merckle GmbH Ludwig-Merckle-Strasse 3

89143 Blaubeuren

Vokietija

arba

Pharmathen S.A.

6, Dervenakion Str.

15351 Pallini Attikis

Graikija

Su pakuote pateikiamame lapelyje nurodomas gamintojo, atsakingo už konkrečios serijos išleidimą, pavadinimas ir adresas

B.TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI

Receptinis vaistinis preparatas

III PRIEDAS

ŽENKLINIMAS IR PAKUOTĖS LAPELIS

A. ŽENKLINIMAS

INFORMACIJA ANT IŠORINĖS IR VIDINĖS PAKUOTĖS

KARTONO DĖŽUTĖ/BUTELIUKO ETIKETĖ

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Venlafaxin-ratiopharm 75 mg pailginto atpalaidavimo kietosios kapsulės

Venlafaxinum

2.VEIKLIOJI MEDŽIAGA IR JOS KIEKIS

Kiekvienoje pailginto atpalaidavimo kapsulėje yra 75 mg venlafaksino (hidrochlorido pavidalu).

3.PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

4.FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE

Pailginto atpalaidavimo kietoji kapsulė

Lizdinių plokštelių pakuotė

7 pailginto atpalaidavimo kietosios kapsulės

10 pailginto atpalaidavimo kietųjų kapsulių

14 pailginto atpalaidavimo kietųjų kapsulių

28 pailginto atpalaidavimo kietosios kapsulės

30 pailginto atpalaidavimo kietųjų kapsulių

35 pailginto atpalaidavimo kietosios kapsulės

50 pailginto atpalaidavimo kietųjų kapsulių

56 pailginto atpalaidavimo kietosios kapsulės

60 pailginto atpalaidavimo kietųjų kapsulių

70 pailginto atpalaidavimo kietųjų kapsulių

98 pailginto atpalaidavimo kietosios kapsulės

100 pailginto atpalaidavimo kietųjų kapsulių

Buteliuko pakuotė

250 pailginto atpalaidavimo kietųjų kapsulių

5.VARTOJIMO METODAS IR BŪDAS (-AI)

Vartoti per burną.

Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį.

6.SPECIALUS ĮSPĖJIMAS, KAD VAISTINĮ PREPARATĄ BŪTINA LAIKYTI VAIKAMS NEPASTEBIMOJE IR NEPASIEKIAMOJE VIETOJE

Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

7.KITAS (-I) SPECIALUS (-ŪS) ĮSPĖJIMAS (-AI) (JEI REIKIA)

8.TINKAMUMO LAIKAS

Tinka iki: mm/MMMM

9.SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS

Lizdinė plokštelė:

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Buteliukas:

Buteliuką laikyti sandarų, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

10.SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)

11.REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS

ratiopharm GmbHGraf - Arco - Str. 389079 Ulm, Vokietija

12.REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

Lizdinės plokštelės:

N7- LT/1/08/1285/010

N10 - LT/1/08/1285/001

N14 - LT/1/08/1285/002

N28 - LT/1/08/1285/003

N30 - LT/1/08/1285/004

N35 - LT/1/08/1285/011

N50 - LT/1/08/1285/005

N56 - LT/1/08/1285/006

N60 - LT/1/08/1285/007

N70 - LT/1/08/1285/012

N98 - LT/1/08/1285/008

N100 - LT/1/08/1285/009

Buteliukas:

N250 - LT/1/08/1285/013

13.SERIJOS NUMERIS

Serija:

14.PARDAVIMO (IŠDAVIMO) TVARKA

Receptinis vaistinis preparatas

15.VARTOJIMO INSTRUKCIJA

16.INFORMACIJA BRAILIO RAŠTU

venlafaxin-ratiopharm 75 mg

MINIMALI informacija ant LIZDINIŲ PLOKŠTELIŲ ARBA DVISLUOKSNIŲ JUOSTELIŲ

LIZDINĖ PLOKŠTELĖ

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Venlafaxin-ratiopharm 75 mg pailginto atpalaidavimo kietosios kapsulės

Venlafaxinum

2.REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS

ratiopharm GmbH

3.TINKAMUMO LAIKAS

Tinka iki: mm/MMMM

4.SERIJOS NUMERIS

Serija:

5.KITA

B. PAKUOTĖS LAPELIS

Pakuotės lapelis: informacija vartotojui

Venlafaxin-ratiopharm 75 mg pailginto atpalaidavimo kietosios kapsulės

Venlafaksinas

Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.

• Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.
• Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
• Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos požymiai yra tokie patys kaip Jūsų).
• Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Žr. 4 skyrių.

Apie ką rašoma šiame lapelyje?

• Kas yra Venlafaxin-ratiopharm ir kam jis vartojamas
• Kas žinotina prieš vartojant Venlafaxin-ratiopharm
• Kaip vartoti Venlafaxin-ratiopharm
• Galimas šalutinis poveikis
• Kaip laikyti Venlafaxin-ratiopharm
• Pakuotės turinys ir kita informacija

1.Kas yra Venlafaxin-ratiopharm ir kam jis vartojamas

Venlafaxin-ratiopharm yra antidepresantas, priklausantis vaistų, vadinamų serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI), grupei. Ši vaistų grupė yra vartojama depresijai ir kitoms būklėms, pvz., nerimo sutrikimams, gydyti. Manoma, kad depresijos ir (arba) nerimo kamuojamų žmonių smegenyse yra mažesnis serotonino ir noradrenalino kiekis. Nėra visiškai aišku, kaip antidepresantai veikia, bet jie gali padėti padidindami serotonino ir noradrenalino kiekį smegenyse.

Venlafaxin-ratiopharm yra vaistas, skirtas depresija sergantiems suaugusiesiems gydyti. Venlafaxin-ratiopharm taip pat yra skirtas šiems suaugusiųjų nerimo sutrikimams gydyti: generalizuotas nerimo sutrikimas, socialinio nerimo sutrikimas (socialinių situacijų baimė arba vengimas) ir panikos sutrikimas (panikos priepuoliai). Tam, kad Jūsų būklė pagerėtų, svarbu tinkamai gydyti depresiją arba nerimo sutrikimus. Jei šie sutrikimai nebus gydomi, liga gali nepraeiti, ji gali pasunkėti ir ją gydyti bus sunkiau.

2.Kas žinotina prieš vartojant Venlafaxin-ratiopharm

Venlafaxin-ratiopharm vartoti negalima

• jeigu yra alergija venlafaksinui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
• ligai gydyti; vartojant negrįžtamojo poveikio MAOI kartu su Venlafaxin-ratiopharm gali pasireikšti sunkus arba gyvybei pavojingas šalutinis poveikis; taip pat nustoję vartoti Venlafaxin-ratiopharm, prieš pradėdami vartoti bet kokį MAOI, turite palaukti ne mažiau kaip 7 dienas (dar žr. skyrius „Serotonino sindromas“ ir „Kitų vaistų vartojimas“).

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

• jeigu Jūs vartojate kitų vaistų, kurie vartojant kartu su Venlafaxin-ratiopharm gali padidinti serotonino sindromo pasireiškimo riziką (žr. skyrių „Kitų vaistų vartojimas“);
• jeigu Jums yra akių sutrikimų, pvz., tam tikrų rūšių glaukoma (padidėjęs akispūdis);
• jeigu Jums buvo pakilęs kraujospūdis;
• jeigu Jums buvo širdies veiklos sutrikimų;
• jeigu Jums sakė, kad Jūsų nenormalus širdies ritmas;
• jeigu Jums buvo priepuolių (traukulių);
• jeigu Jums buvo sumažėjusi natrio koncentracija kraujyje (hiponatremija);
• jeigu Jums greitai atsiranda kraujosruvų (mėlynių) arba greitai pradedate kraujuoti (buvo kraujavimo sutrikimų) arba jeigu vartojate kitus vaistus, kurie gali didinti kraujavimo riziką;
• jeigu Jūsų cholesterolio kiekis didėja;
• jeigu Jums arba Jūsų šeimos nariui buvo pasireiškusi manija arba bipolinis sutrikimas (per didelis susijaudinimas ar euforija);
• jeigu Jums buvo pasireiškęs agresyvus elgesys;
• jeigu sergate diabetu.

Venlafaxin-ratiopharm per pirmas gydymo savaites gali sukelti neramumo pojūtį arba nesugebėjimą ramiai sėdėti arba stovėti. Jei Jums tai pasireiškė, pasakykite gydytojui.

Mintys apie savižudybę ir depresijos arba nerimo sutrikimo pasunkėjimas

Jeigu esate prislėgtas ir (arba) turite nerimo sutrikimų, kartais Jums gali kilti minčių apie susižalojimą arba savižudybę. Tai gali sustiprėti, jei vartojate antidepresantus pirmą kartą, nes šie vaistai pradeda veikti ne iš karto, paprastai maždaug po dviejų savaičių, o kartais dar vėliau.

Tokių minčių tikimybė yra didesnė:

• jeigu anksčiau galvojote apie savižudybę arba susižalojimą;
• jeigu esate jaunuolis. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad didesnė suicidinio elgesio rizika yra psichinių sutrikimų turintiems jaunuoliams (iki 25 metų amžiaus), kurie yra gydomi antidepresantu.

Jeigu Jums bet kada kilo minčių apie susižalojimą arba savižudybę, kreipkitės į gydytoją arba važiuokite tiesiai į ligoninę.

Jums gali būti naudinga pasakyti artimajam ar artimam draugui, kad jaučiatės prislėgtas arba turite nerimo sutrikimų, ir paprašyti jų perskaityti šį lapelį. Galite paprašyti jų pasakyti, jei jie mano, kad Jūsų depresija ar nerimas pasunkės arba jeigu jiems neramu dėl Jūsų elgesio pokyčių.

Burnos sausumas

Burnos sausumas pasireiškia 10 % venlafaksiną vartojusių pacientų. Tai gali padidinti karieso riziką, todėl būtina ypatingai rūpintis savo dantų higiena.

Diabetas

Vartojant Venlafaxin-ratiopharm, gali keistis gliukozės koncentracija kraujyje, todėl gali prireikti keisti vaistų diabetui gydyti dozavimą.

Vartojimas vaikams ir paaugliams

Venlafaxin-ratiopharm paprastai negalima vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams ir paaugliams. Taip pat turite žinoti, kad jaunesniems kaip 18 metų pacientams vartojant šios klasės vaistus, yra didesnė šalutinio poveikio, pvz., mėginimo nusižudyti, minčių apie savižudybę ir priešiškumo (daugiausia agresijos, priešiško elgesio ir pykčio) pasireiškimo rizika. Nežiūrint to, gydytojas gali skirti Venlafaxin-ratiopharm jaunesniam kaip 18 metų pacientui, jei ji(s) nusprendžia, kad tai geriausiai atitinka jo(s) interesus. Jeigu gydytojas skyrė Venlafaxin-ratiopharm jaunesniam kaip 18 metų pacientui ir norite tai aptarti, grįžkite pas gydytoją. Jeigu jaunesniam kaip 18 metų pacientui vartojant Venlafaxin-ratiopharm pasireiškė arba pasunkėjo bent vienas iš aukščiau išvardytų simptomų, turite informuoti gydytoją. Taip pat dar nenustatytas ilgalaikis Venlafaxin-ratiopharm vartojimo šiai amžiaus grupei saugumas augimo, brendimo ir pažinimo bei elgesio raidos požiūriu.

Kiti vaistai ir Venlafaxin-ratiopharm

Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Jūsų gydytojas nuspręs, ar galite vartoti Venlafaxin-ratiopharm kartu su kitais vaistais.

Nepradėkite ir nenutraukite jokių vaistų vartojimo, įskaitant įsigytus be recepto, natūralius ir augalinius preparatus, nepasitarę su gydytoju arba vaistininku.

• Monoamino oksidazės inhibitoriai, kuriais gydoma depresija ar Parkinsono liga. Jeigu per praėjusias 14 parų vartojote šių vaistų, pasakykite gydytojui (MAOI: žr. skyrių „Kas žinotina prieš vartojant Venlafaxin-ratiopharm“);
• Serotonino sindromas:

vartojant venlafaksiną, ypač kartu su kitais vaistais, gali pasireikšti potencialiai gyvybei pavojinga būklė serotonino sindromas arba į piktybinį neurolepsinį sindromą (PNS) panašios reakcijos (žr. skyrių „Galimas šalutinis poveikis“).

Tai gali būti šie vaistai:

• triptanai (vartojami nuo migrenos);
• depresijai gydyti skirti vaistai, pvz., SNRI, SSRI, tricikliniai vaistai arba vaistai, kurių sudėtyje yra ličio;
• vaistai, kurių sudėtyje yra antibiotiko linezolido (vartojamo infekcijoms gydyti);
• vaistai, kurių sudėtyje yra grįžtamojo poveikio MAOI moklobemido (vartojamo depresijai gydyti);
• vaistai, kurių sudėtyje yra sibutramino (vartojamo svoriui mažinti);
• vaistai, kurių sudėtyje yra tramadolio, fentanilio, tapentadolio, petidino ar pentazocino (stipriam skausmui malšinanti skirti vaistai);
• vaistai, kurių sudėtyje yra dekstrometorfano (kosuliui gydyti);
• vaistai, kurių sudėtyje yra metadono (skirtas priklausomybei nuo opioidinių vaistų gydyti bei stipriam skausmui malšinti);
• vaistai, kurių sudėtyje yra metileno mėlio (dideliam methemoglobino kiekiui kraujyje gydyti);
• preparatai, kurių sudėtyje yra jonažolių (dar vadinamų Hypericum perforatum; natūralus arba augalinis preparatas, vartojamas lengvai depresijai gydyti);
• preparatai, kurių sudėtyje yra triptofano (pvz., vartojami miego sutrikimams ir depresijai gydyti);
• vaistai nuo psichozės (gydoma liga, kuria sergant, pasireiškia šie simptomai: girdimi, matomi arba juntami reiškiniai, kurių nėra, pasireiškia klaidingi įsitikinimai, neįprastas įtarumas, neaiškūs samprotavimai ir uždarumas).

Serotonino sindromo požymiai ir simptomai gali apimti kelis iš šių: neramumas, haliucinacijos, koordinacijos netekimas, greitas širdies plakimas, pakilusi kūno temperatūra, staigūs kraujospūdžio pokyčiai, sustiprėję refleksai, viduriavimas, koma, pykinimas, vėmimas.

Sunkesnės formos serotonininio sindromo simptomai gali būti panašūs į piktybinio neurolepsinio sindromo (PNS). Gali atsirasti tokių PNS požymių ir simptomų derinys: karščiavimas, dažnas širdies plakimas, prakaitavimas, raumenų sustingimas, sumišimas, raumenų fermentų suaktyvėjimas (nustatoma pagal kraujo tyrimą).

Jeigu galvojate, kad pasireiškė serotonininio sindromo simptomai, nedelsdami pasakykite gydytojui arba vykite į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių.

Jūs privalote pasakyti Jūsų gydytojui, jeigu vartojate vaistus, kurie veikia širdies ritmą.

Šių vaistų pavyzdžiai yra:

antiaritmikai, tokie kaip kvinidinas, amjodaronas, sotalolis ar dofetilidas (vaistai, vartojami nenormaliam širdies ritmui gydyti);

antipsichotikai, tokie kaip tioridazinas (taip pat žr. Serotonininį sindromą aukščiau);

antibiotikai, tokie kaip eritromicinas ar moksifloksacinas (vartojamas bakterinėms infekcijoms gydyti);

antihistamininiai vaistai (vartojami alergijai gydyti).

Toliau nurodyti vaistai taip pat gali sąveikauti su Venlafaxin-ratiopharm; juos reikia vartoti atsargiai. Ypač svarbu paminėti gydytojui arba vaistininkui, jeigu vartojate vaistus, kurių sudėtyje yra:

• ketokonazolo (priešgrybelinis vaistas);
• haloperidolio arba risperidono (psichinėms būklėms gydyti);
• metoprololio (beta blokatoriaus, vartojamo aukštam kraujospūdžiui ir širdies sutrikimams gydyti).

Pasakykite savo gydytojui jei vartojate geriamuosius kontraceptikus.

Venlafaxin-ratiopharm vartojimas su maistu, gėrimais ir alkoholiu

Venlafaxin-ratiopharm reikia vartoti su maistu (žr. 3 skyrių „Kaip vartoti Venlafaxin-ratiopharm“).

Vartodami Venlafaxin-ratiopharm turite vengti vartoti alkoholinius gėrimus.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Pasakykite savo gydytojui ir/arba akušeriui jeigu vartojate vaistą Venlafaxin-ratiopharm. Kuomet nėštumo metu vartojami vaistai panašūs į serotonino reabzorbcijos inhibitorius (SRI) gali padidėti rizika atsirasti būklei kuri yra pavojinga kūdikiui, vadinama persistuojančia naujagimių plaučių hipertenzija, kurios metu kūdikis greičiau kvėpuoja ir pamėlsta. Paprastai šie simptomai atsiranda per pirmas 24 valandas po kūdikio gimimo. Jeigu šie požymiai pasireiškia Jūsų kūdikiui, nedelsiant kreipkitės į gydytoją ir/arba akušerį.

Jeigu šį vaistą vartojate nėštumo metu, gimusiam naujagimiui gali pasireikšti kiti simptomai: naujagimis negali tinkamai žįsti, kartu sutrinka jo kvėpavimas. Jeigu gimusiam kūdikiui pasireiškia šie simptomai ir Jums neramu dėl to, kreipkitės į gydytoją ir (arba) akušerę, kurie galės jums patarti.

Žindymo laikotarpis

Venlafaxin-ratiopharm patenka į motinos pieną. Yra poveikio kūdikiui rizika. Todėl turite aptarti šį klausimą su gydytoju; gydytojas nuspręs, ar turite nutraukti žindymą, ar gydymą Venlafaxin-ratiopharm.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Nevairuokite ir nevaldykite jokių prietaisų ar mechanizmų, kol nesužinojote, kaip Venlafaxin-ratiopharm Jus veikia.

3.Kaip vartoti Venlafaxin-ratiopharm

Venlafaxin-ratiopharm visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Rekomenduojama pradinė dozė, skiriama depresijai, generalizuotam nerimo sutrikimui ir socialinio nerimo sutrikimui gydyti, yra 75 mg per parą. Šią dozę gydytojas gali laipsniškai didinti ir, jei reikia, net iki maksimalios 375 mg paros dozės depresijai gydyti. Jeigu Jums gydomas panikos sutrikimas, gydytojas pradės nuo mažesnės dozės (37,5 mg), po to dozę laipsniškai didins. Maksimali paros dozė, skiriama generalizuotam nerimo sutrikimui, socialinio nerimo sutrikimui ir panikos sutrikimui gydyti, yra 225 mg. Vaisto Venlafaxin-ratiopharm 37,5  mg dozės vartoti neįmanoma. Šiai dozei vartoti reikia kitą rinkoje esantį vaistą. Kokį vaistą vartoti, Jums nurodys gydytojas ar vaistininkas.

Venlafaxin-ratiopharm vartokite kiekvieną dieną maždaug tuo pat metu, ryte arba vakare. Reikia praryti visą kapsulę užgeriant skysčiu; kapsulės nereikia atidaryti, traiškyti, kramtyti ar tirpinti.

Venlafaxin-ratiopharm reikia vartoti su maistu.

Jei Jūsų kepenų arba inkstų veikla sutrikusi, pasakykite gydytojui, nes galbūt Jums reikės skirti kitą Venlafaxin-ratiopharm dozę arba kitą rinkoje esantį vaistą.

Nenutraukite Venlafaxin-ratiopharm vartojimo nepasitarę su gydytoju (žr. skyrių „Nustojus vartoti Venlafaxin-ratiopharm“).

Pavartojus per didelę Venlafaxin-ratiopharm dozę

Pavartoję didesnį Venlafaxin-ratiopharm kiekį nei skyrė gydytojas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Galimo perdozavimo simptomai gali būti šie: greitas širdies plakimas, budrumo būklės pokyčiai (nuo mieguistumo iki komos), miglotas matymas, traukuliai arba priepuoliai ir vėmimas.

Pamiršus pavartoti Venlafaxin-ratiopharm

Pamiršę pavartoti dozę, vartokite ją iš karto, kai prisiminsite. Tačiau jeigu netrukus reikės vartoti kitą dozę, praleistos dozės nevartokite ir vartokite tik vieną dozę, kaip įprasta. Per parą nesuvartokite didesnio Venlafaxin-ratiopharm kiekio už Jums skirtą paros kiekį.

Nustojus vartoti Venlafaxin-ratiopharm

Nenustokite vartoti vaisto ir nemažinkite dozės, nepasitarę su gydytoju, net jeigu jaučiatės geriau. Jeigu Jūsų gydytojas mano, kad Jums nebereikia vartoti Venlafaxin-ratiopharm, ji(s) gali paprašyti Jūsų prieš visiškai nutraukiant gydymą pamažu mažinti dozę. Nustatyta, kad nustojus vartoti Venlafaxin-ratiopharm pasireiškia šalutinis poveikis, ypač kai Venlafaxin-ratiopharm vartojimas nutraukiamas staiga arba dozė sumažinama per greitai. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti tokie simptomai: nuovargis, svaigulys, apsvaigimas, galvos skausmas, nemiga, košmarai, burnos sausumas, apetito netekimas, pykinimas, viduriavimas, nervingumas, susijaudinimas, sumišimas, spengesys ausyse, dilgsėjimo arba retai elektros šoko pojūčiai, silpnumas, prakaitavimas, traukuliai arba į gripą panašūs simptomai.

Jūsų gydytojas patars Jums, kaip reikia laipsniškai nutraukti Venlafaxin-ratiopharm vartojimą. Jeigu Jums pasireiškia bet kuris iš šių arba kiti varginantys simptomai, kreipkitės į gydytoją.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

4.Galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Jeigu Jums pasireiškia bent viena iš toliau nurodytų reakcijų, nebevartokite Venlafaxin-ratiopharm. Nedelsdami pasakykite gydytojui arba vykite į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių, jei atsiranda:

• krūtinės spaudimas, švokštimas, rijimo arba kvėpavimo sutrikimas;
• veido, gerklės, plaštakų arba pėdų patinimas;
• nervingumas arba nerimas, svaigulys, tvinkčiojimo pojūčiai, staigus odos paraudimas ir (arba) šilumos pojūtis;
• sunkus bėrimas, niežėjimas arba dilgėlinė (paraudusios ar išbalusios odos bėrimas ruplėmis, kurios dažnai niežti);
• serotonino sindromo požymiai ir simptomai, įskaitant neramumą, haliucinacijas, koordinacijos netekimą, dažną širdies plakimą, kūno temperatūros padidėjimą, staigius kraujospūdžio pokyčius, refleksų sustiprėjimą, viduriavimą, komą, pykinimą, vėmimą. Sunkesnės formos serotonininis sindromas gali būti panašus į piktybinį neurolepsinį sindromą (PNS). Gali pasireikšti tokių PNS požymių ir simptomų derinys: karščiavimas, dažnas širdies plakimas, prakaitavimas, sunkus raumenų sustingimas, sumišimas, raumenų fermentų suaktyvėjimas (nustatoma pagal kraujo tyrimą).

Kitas šalutinis poveikis, apie kurį reikia pasakyti gydytojui, yra:

kosulys, švokštimas, kvėpavimo pasunkėjimas ir kūno temperatūros padidėjimas;

juodos (į degutą panašios) išmatos arba kraujas išmatose;

odos ar akių pageltimas, niežėjimas ir šlapimo patamsėjimas. Tai gali būti kepenų uždegimo simptomai (hepatitas);

širdies sutrikimai, pavyzdžiui, dažnas ar nereguliarus širdies plakimas, pakilęs kraujospūdis;

akių sutrikimai, pavyzdžiui, miglotas matymas, išsiplėtę vyzdžiai;

nervų sutrikimai: svaigulys, dilgsėjimas, judėjimo sutrikimas, traukuliai ar priepuoliai;

psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, padidėjęs aktyvumas ir euforija (pernelyg pakili nuotaika);

skyrių „Kaip vartoti Venlafaxin-ratiopharm“ ir skyrelį gydymo nutraukimo simptomai (žr. „);

kraujavimo pailgėjimas: įsipjovus arba susižeidus, kraujavimas gali nesustoti ilgiau nei įprastai.

Jeigu pradėję vartoti šį vaistą išmatose pastebėjote mažų baltų rutulių ar granulių, nesijaudinkite. Venlafaxin-ratiopharm kapsulių viduje yra veikliosios medžiagos (venlafaksino) rutuliukų (maži balti rutuliukai). Šie rutuliukai atsipalaiduoja iš kapsulės skrandyje. Jiems lėtai slenkant skrandžiu ir žarnomis, venlafaksinas yra lėtai atpalaiduojamas. Rutuliukų ,,apvalkalas“ neištirpsta, o pasišalina su išmatomis. Taigi, net jeigu išmatose matote rutuliukus, vaisto dozė jau yra absorbuota.

Viso šalutinio poveikio sąrašas

Labai dažni: pasireiškia daugiau kaip 1 iš 10 vaistą vartojusių žmonių

• Svaigulys, galvos skausmas.
• Pykinimas, burnos džiūvimas.
• Prakaitavimas (įskaitant prakaitavimą naktimis).

Dažni: pasireiškia ne daugiau kaip 1 iš 10 vaistą vartojusių žmonių

• Apetito sumažėjimas.
• Sumišimas, atsiskyrimo nuo savęs pojūtis, orgazmo nebuvimas, lytinio potraukio susilpnėjimas, nervingumas, nemiga, nenormalūs sapnai.
• Mieguistumas, drebulys, dilgčiojimas ir „adatėlių“ dygsėjimas, raumenų tonuso padidėjimas.
• Regėjimo sutrikimas, įskaitant miglotą matymą, vyzdžių išsiplėtimas, akies nesugebėjimas automatiškai keisti prisitaikymą matyti toli ir arti esančius objektus.
• Skambėjimas ausyse (ūžimas).
• Dažno širdies plakimo jutimas.
• Kraujospūdžio padidėjimas, paraudimas.
• Žiovulys.
• Vėmimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas.
• Šlapinimosi padažnėjimas, šlapinimosi pasunkėjimas.
• Mėnesinių ciklo sutrikimai, pavyzdžiui, gausesnis kraujavimas arba gausesnis nereguliarus kraujavimas, nenormali ejakuliacija ar nenormalus orgazmas (vyrams), erekcijos funkcijos sutrikimas (impotencija).
• Silpnumas (astenija), nuovargis, šaltkrėtis.
• Cholesterolio koncentracijos kraujyje padidėjimas.

Nedažni: pasireiškia ne daugiau kaip 1 iš 100 vaistą vartojusių žmonių

• Haliucinacijos, atsiskyrimo nuo realybės pojūtis, susijaudinimas, nenormalus orgazmas (moterims), jausmų ir emocijų trūkumas, pernelyg didelio susijaudinimo jutimas, griežimas dantimis.
• Nerimastingumo jutimas arba negalėjimas ramiai pasėdėti arba pastovėti, alpimas, nevalingi raumenų judesiai, koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimas, skonio pojūčio sutrikimas.
• Greitas širdies plakimas, svaigimo pojūtis (ypač staigiai atsistojant).
• Dusulys.
• Vėmimas krauju, juodos (deguto spalvos) išmatos arba kraujas išmatose. Tai gali būti vidinio kraujavimo požymis.
• Gali pasireikšti bendras odos ir gleivinių, ypač veido, burnos, liežuvio, gerklės arba rankų ir kojų patinimas ir (arba) iškilusis niežtintysis išbėrimas (dilgėlinė), jautrumo saulės šviesai padidėjimas, mėlynės, išbėrimas, nenormalus plaukų slinkimas.
• Negalėjimas pasišlapinti.
• Kūno masės padidėjimas, kūno masės sumažėjimas.

Reti: pasireiškia ne daugiau kaip 1 iš 1000 vaistą vartojusių žmonių

• Traukuliai ar priepuoliai.
• Nesugebėjimas kontroliuoti šlapinimosi.
• Pernelyg didelis aktyvumas, mąstymo pagreitėjimas ir poreikio miegoti sumažėjimas (manija).

Dažnis nežinomas: dažnis negali būti nustatytas iš turimų duomenų

• Kraujo plokštelių kiekio sumažėjimas kraujyje, dėl kurio padidėja mėlynių atsiradimo arba kraujavimo rizika, kraujo sutrikimas, dėl kurio padidėja infekcijos rizika.
• Veido ar liežuvio patinimas, dusulys arba kvėpavimo pasunkėjimas, dažnai pasireiškiantis kartu su odos išbėrimais (tai gali būti sunki alerginė reakcija).
• Pernelyg didelis skysčių suvartojimas (sutrikimas, kuris vadinamas sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromu).
• Natrio koncentracijos kraujyje sumažėjimas.
• Mintys apie savižudybę ir savižudiškas elgesys. Buvo pranešta apie mąstymo apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejus vartojant venlafaksiną arba netrukus po gydymo užbaigimo (žr. 2 skyrių ,,Kas žinotina prieš vartojant Venlafaxin-ratiopharm).
• Orientacijos sutrikimas ir sumišimas, dažnai pasireiškiantys kartu su haliucinacijomis (kliedesiais), agresyvumas.
• Kūno temperatūros padidėjimas, pasireiškiantis kartu su raumenų sustingimu, sumišimu ar susijaudinimu bei prakaitavimu, arba mėšlungiški raumenų judesiai, kurių negalite kontroliuoti. Tai gali būti sunkios būklės, vadinamos piktybiniu neurolepsiniu sindromu, simptomai. Euforijos jutimas, mieguistumas, nuolatiniai dažni akių judesiai, nerangumas, neramumas, girtumo pojūtis, prakaitavimas arba raumenų sustingimas. Tai yra serotonino sindromo simptomai. Raumenų sustingimas, spazmai ir nevalingi judesiai.
• Sunkus akies skausmas ir regėjimo susilpnėjimas arba miglotas matymas.
• Galvos sukimasis.
• Kraujospūdžio sumažėjimas, nenormalus, dažnas ar nereguliarus širdies plakimas. Tai gali pasireikšti apalpimu. Netikėtas kraujavimas, pavyzdžiui, kraujavimas iš dantenų, kraujas šlapime arba vėmimas krauju, netikėtas mėlynių atsiradimas arba kraujagyslių įtrūkimai (venų įtrūkimai).
• Kosulys, švokštimas, dusulys ir kūno temperatūros padidėjimas. Tai gali būti plaučių uždegimo, susijusio su baltųjų kraujo ląstelių kiekio padidėjimu (plaučių eozinofilija), simptomai.
• Sunkūs pilvo ar nugaros skausmai (jie gali rodyti sunkų žarnų, kepenų ar kasos sutrikimą).
• Niežėjimas, odos ar akių pageltimas, šlapimo patamsėjimas arba į gripą panašūs simptomai. Tai yra kepenų uždegimo (hepatito) simptomai. Nedideli kepenų fermentų aktyvumo kraujyje pokyčiai.
• Odos išbėrimas, dėl kurio gali pasireikšti sunkus odos pūslėtumas ar lupimasis, niežėjimas, lengvas išbėrimas.
• Nepaaiškinamas raumenų skausmas, skausmingumas ar silpnumas (rabdomiolizė).
• Nenormalus pieno išsiskyrimas.

Venlafaxin-ratiopharm kartais sukelia nepageidaujamą poveikį, apie kurį galite nežinoti, pvz., kraujospūdžio padidėjimą arba nenormalų širdies plakimą; nežymius kepenų fermentų aktyvumo, natrio ar cholesterolio kiekio pokyčius kraujyje. Rečiau Venlafaxin-ratiopharm gali sumažinti trombocitų kiekį kraujyje, dėl to gali padidėti kraujosruvų atsiradimo ar kraujavimo rizika. Todėl gydytojas gali norėti retkarčiais atlikti kraujo tyrimus, ypač jeigu vartojate Venlafaxin-ratiopharm ilgą laiką.

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nemokamu telefonu 8 800 73568 arba užpildyti interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT-09120 Vilnius), nemokamu fakso numeriu 8 800 20131, el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt, taip pat per Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt). Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

5.Kaip laikyti Venlafaxin-ratiopharm

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Ant buteliuko, lizdinės plokštelės ar dėžutės po „Tinka iki“, nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Lizdinė plokštelė

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Buteliukas

Buteliuką laikyti sandarų, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

6.Pakuotės turinys ir kita informacija

Venlafaxin-ratiopharm sudėtis

Veiklioji medžiaga yra venlafaksinas.

Kiekvienoje pailginto atpalaidavimo kietojoje kapsulėje yra 75 mg venlafaksino (hidrochlorido pavidalu).

Pagalbinės medžiagos:

Kapsulės turinys:hipromeliozė, amonio metakrilato kopolimeas B, bazinis butilintas metakrilato kopolimeras, natrio laurilsulfatas, magnio stearatas.

Kapsulės apvalkalas:titano dioksidas ( E171), želatina, raudonasis geležies oksidas (E 172).

Venlafaxin-ratiopharm išvaizda ir kiekis pakuotėje

Kūno spalvos nepermatomos pailginto atpalaidavimo kietosios kapsulės, kurių viduje yra dvi apvalios abipus išgaubtos tabletės.

PVC/PE/PVDC/Al arba PVC/PVDC/Al lizdinės plokštelės

Pakuotėje yra 7, 10, 14, 28, 30, 35, 50, 56, 60, 70, 98, 100 pailginto atpalaidavimo kietųjų kapsulių.

Baltas DTPE buteliukas su baltu PP dangteliu

Pakuotėje yra 250 pailginto atpalaidavimo kietųjų kapsulių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Registruotojas ir gamintojas

Registruotojas

ratiopharm GmbH

Graf - Arco - Str. 3

89079 Ulm

Vokietija

Gamintojai

Merckle GmbH

Ludwig-Merckle-Strasse 3

89143 Blaubeuren

Vokietija

arba

Pharmathen S.A.

6, Dervenakion Str.

15351 Pallini Attikis

Graikija

Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į vietinį registruotojo atstovą.

Šis vaistas EEE valstybėse narėse registruotas tokiais pavadinimais:

Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą peržiūrėtas 2015-10-23

• • • • • • • • • • • • • http://www.vvkt.lt/Išsami informacija apie šį vaistą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje .