Fraxiparine

Tarptautinis pavadinimas	Nadroparino kalcio druska
Vaisto stiprumas	47500anti-Xa TV/5ml
Vaisto forma	injekcinis tirpalas
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Biologinis
Vartojimas	leisti po oda
Registracijos numeris	LT/1/98/0027
Registratorius	Aspen Pharma Trading Limited, Airija
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	2011.05.23
Vaistas perregistruotas

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

Fraxiparine 47500 anti-Xa TV/5 ml injekcinis tirpalas

 

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml injekcinio tirpalo yra 9500 anti-Xa TV nadroparino kalcio druskos.

5 ml injekcinio tirpalo yra 47500 anti-Xa TV nadroparino kalcio druskos.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: benzilo alkoholis (9 mg/ml).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

 

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas.

Skaidrus, nežymiai opalescuojantis, bespalvis arba šiek tiek gelsvas tirpalas.

 

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos 

Tromboembolijos profilaktika:

- bendrųjų bei ortopedinių operacijų atveju;

- esant didelei jos rizikai (kvėpavimo nepakankamumo, kvėpavimo organų infekcijos ir (ar) širdies nepakankamumo atveju) terapiniams pacientams, kurie yra hospitalizuoti intensyviosios terapijos skyriuje.

Tromboembolijos gydymas.

Koaguliacijos profilaktika hemodializės metu.

Nestabiliosios krūtinės anginos ir miokardo infarkto be Q bangos [Q-] gydymas.

 

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Gydant nadroparinu, jo negalima pakeisti kitu mažo molekulinio svorio heparinu, nes įvairių mažo molekulinio svorio heparino preparatų stiprumas išreiškiamas skirtingais vienetais (miligramais arba tarptautiniais vienetais).

Flakonuose esančiam injekciniam tirpalui dozuoti būtina naudoti smulkiai graduotus švirkštus.

Nadroparinas neleidžiamas į raumenis.

Gydant nadroparinu reikia sekti trombocitų kiekį (žr. 4.4 skyrių).

Būtina laikytis specialių rekomendacijų apie tai, kuriuo metu skirti nadroparino, kai atliekama spinalinė ar epidurinė anestezija arba spinalinė liumbalinė punkcija (žr. 4.4 skyrių).

 

Pacientų grupės

Dozavimas suaugusiems žmonėms

Tromboembolijos profilaktika atliekant bendras chirurgines operacijas

Rekomenduojama nadroparino dozė yra 0,3 ml (2850 anti-Xa TV), kuri leidžiama po oda likus 2–4 val. iki operacijos, o vėliau vieną kartą per parą. Gydymą reikia tęsti ne mažiau kaip septynias dienas ar per visą rizikingą laikotarpį, kol pacientas pradės vaikščioti.

 

Tromboembolijos profilaktika atliekant ortopedines operacijas

Po oda leidžiamos dozės priklauso nuo paciento kūno svorio ir apskaičiuojamos pagal žemiau pateiktą lentelę, remiantis patvirtinta doze 38 anti-Xa TV/kg kūno svorio, kuri didinama 50 % ketvirtąją dieną po operacijos. Pradinę dozę reikia suleisti likus 12 val. iki operacijos ir antrąją dozę – praėjus 12 val. po jos. Vėliau kasdien vieną kartą per parą visą rizikingą laikotarpį ir tol, kol ligonis ims vaikščioti. Mažiausia gydymo trukmė yra 10 dienų. 

Kūno svoris (kg)	Likus 12 val. iki operacijos, praėjus 12 val. po jos ir vieną kartą per parą iki 3-iosios dienos po operacijos		Nuo 4-osios dienos po operacijos
	Suleistas kiekis (ml)	Anti-Xa TV	Suleistas kiekis (ml)	Anti-Xa TV
<50 50-69 ≥70	0,2 ml 0,3 ml 0,4 ml	1900 2850 3800	0,3 ml 0,4 ml 0,6 ml	2850 3800 5700

 

Padidėjusios rizikos grupės terapiniams pacientams, kurie yra hospitalizuoti intensyvios terapijos skyriuje dėl kvėpavimo nepakankamumo, kvėpavimo sistemos infekcijos ir (ar) dėl širdies nepakankamumo

Skiriama vieną kartą per parą, leidžiant po oda, dozes parenkant atsižvelgiant į kūno svorį, kaip nurodyta žemiau pateiktoje lentelėje. Gydymą reikia tęsti tol, kol yra tromboembolijos pavojus.

Kūno svoris (kg)	Vieną kartą per parą
	Suleistas kiekis (ml)	Anti-Xa TV
≤70	0,4	3800
>70	0,6	5700

 

Tromboembolijos gydymas

Jeigu nėra kontraindikacijų, kiek galima greičiau reikia pradėti vartoti geriamųjų antikoaguliantų. Nadroparinu gydyti reikia tol, kol bus pasiektas reikiamas tarptautinis normalizuotas santykis (INR).

Rekomenduojama skirti Fraxiparine po oda du kartus per parą (kas 12 val.), įprastinė gydymo trukmė yra 10 dienų. Dozė parenkama pagal kūno svorį, atsižvelgiant į žemiau lentelėje pateiktus nurodymus. Šios dozės paremtos patvirtinta 86 anti-Xa TV/kg kūno svorio doze.

 

Kūno svoris (kg)	Du kartus per parą, įprastinė gydymo trukmė yra 10 dienų
	Suleistas kiekis (ml)	Anti-Xa TV
<50	0,4	3800
50-59	0,5	4750
60-69	0,6	5700
70-79	0,7	6650
80-89	0,8	7600
≥90	0,9	8550

 

Koaguliacijos profilaktika inkstų dializės metu

Pacientui reikia parinkti optimalią individualią dozę atsižvelgiant į technines dializės sąlygas. Paprastai visa Fraxiparine dozė leidžiama į arterinę sistemos šaką kiekvienos procedūros pradžioje. Jeigu nėra padidėjusio kraujavimo pavojaus, atsižvelgiant į paciento kūno svorį, siūlomos toliau pateiktos pradinės dozės, kurių paprastai pakanka 4 val. trunkančiai procedūrai. 

Kūno svoris (kg)	Dializės pradžioje į arterinę sistemos šaką leidžiama dozė
	Suleistas kiekis (ml)	Anti-Xa TV
<50	0,3	2850
50-69	0,4	3800
≥70	0,6	5700

Pacientams su padidėjusia kraujavimo rizika dozę reikia sumažinti per pusę.

Procedūrų, trunkančių ilgiau kaip 4 val., metu galima suleisti mažesnę papildomą dozę. Vėlesnių dializės procedūrų metu, dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į pastebėtą poveikį.

Kiekvienos dializės metu būtina atidžiai stebėti, ar neatsiranda kraujavimo arba krešėjimo dializės sistemoje požymių.

 

Nestabiliosios krūtinės anginos ir miokardo infarkto be Q bangos [Q-] gydymas

Paprastai nadropariną rekomenduojama leisti po oda du kartus per parą (kas 12 val.). Įprastinė gydymo trukmė yra 6 dienos. Klinikinių tyrimų metu pacientams, sergantiems nestabiliąja krūtinės angina ir miokardo infarktu be Q bangos, nadroparinas buvo skiriamas kartu su aspirinu, kurio dozė buvo ne didesnė kaip 325 mg per parą.

Pradinė dozė visa iš karto suleidžiama į veną, o kitos dozės leidžiamos po oda. Dozės turi būti nustatytos pagal paciento kūno svorį, remiantis žemiau lentelėje pateiktomis dozėmis, kurios apskaičiuotos pagal patvirtintą 86 anti-Xa TV/kg kūno svorio dozę.

Kūno svoris (kg)	Pradinė vienkartinė dozė į veną	Poodinės injekcijos (kas 12 val.)	Anti-Xa TV
<50	0,4	0,4	3800
50-59	0,5	0,5	4750
60-69	0,6	0,6	5700
70-79	0,7	0,7	6650
80-89	0,8	0,8	7600
90-99	0,9	0,9	8550
≥100	1,0	1,0	9500

Vaikų populiacija

Nadroparino nerekomenduojama skirti vaikams ir paaugliams, nes nėra pakankamai duomenų apie tai, kokios dozės yra veiksmingos ir saugios jaunesniems nei 18 metų asmenims.

 

Senyviems pacientams

Jei inkstų funkcija yra nesutrikusi, dozės koreguoti nereikia. Prieš pradedant gydymą rekomenduojama ištirti inkstų funkciją (žr. toliau „Inkstų funkcijos sutrikimas“ ir 5.2 skyrių).

 

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Tromboembolijos profilaktika

Pacientams, kurių inkstų funkcija lengvai sutrikusi (kreatinino klirensas lygus arba didesnis nei 50 ml/min.), vaisto dozės mažinti nereikia.

Pacientus, kurių inkstų funkcija sutrikusi vidutiniškai ir sunkiai, nadroparinas veikia stipriau. Šiems pacientams gresia didesnis tromboembolijų ir kraujavimo pavojus.

Jeigu gydantis gydytojas, atsižvelgęs į individualius kraujavimo ir tromboembolijos rizikos veiksnius, nusprendžia sumažinti vaisto dozę pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi vidutiniškai (kreatinino klirensas lygus arba didesnis nei 30 ml/min., bet mažesnis nei 50 ml/min.), dozę reikia mažinti 25–33 %.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi sunkiai (kreatinino klirensas mažesnis nei 30 ml/min.), vaisto dozę reikia sumažinti 25–33 % (žr. 4.4 ir 5.2 skyrių).

Tromboembolijos, nestabiliosios krūtinės anginos ir miokardo infarkto be Q bangos [Q-] gydymas

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi lengvai (kreatinino klirensas lygus arba didesnis nei 50 ml/min.), vaisto dozės mažinti nereikia.

Pacientus, kurių inkstų funkcija sutrikusi vidutiniškai ir sunkiai, nadroparinas veikia stipriau. Šiems pacientams gresia didesnis tromboembolijų ir kraujavimo pavojus.

Jeigu gydantis gydytojas, atsižvelgęs į individualius kraujavimo ir tromboembolijos rizikos veiksnius, nusprendžia sumažinti vaisto dozę pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi vidutiniškai (kreatinino klirensas lygus arba didesnis nei 30 ml/min., bet mažesnis nei 50 ml/min.), dozę reikia mažinti 25–33 % (žr. 4.4 ir 5.2 skyrių).

Nadropariną draudžiama vartoti pacientams, kurių inkstų funkcija sunkiai sutrikusi (žr. 4.4 ir 5.2 skyrių).

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusiJokių tyrimų su pacientais, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, nėra atlikta.

 

Vartojimo metoda

Leisti po oda arba į veną.

Negalima leisti į raumenis.

 

4.3 Kontraindikacijos 

• Padidėjęs jautrumas nadroparinui ar bet kuriai 1 skyriuje nurodytai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.
• Vartojant nadroparino praeityje yra buvusi trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių).
• Aktyvus kraujavimas ar padidėjusi jo rizika dėl krešėjimo sutrikimų (išskyrus ne heparino sukeltą diseminuotą intravaskulinę koaguliaciją).
• Organų pažeidimai, dėl kurių galimas kraujavimas (pvz., aktyvi skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa).
• Hemoraginis galvos smegenų insultas.
• Ūminis infekcinis endokarditas.
• Sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas (kreatinino klirensas <30 ml/min.) ligoniams, gydomiems nuo tromboembolijos sukeltos ligos, nestabiliosios krūtinės anginos ir miokardo infarkto be Q bangos.
• Jaunesniems nei 3 metų vaikams (vaistinio preparato sudėtyje yra benzilo alkoholio).
• Gydant mažo molekulinio svorio heparinais (MMSH), negalima taikyti regioninės nejautros planinių chirurginių procedūrų metu.

 

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Heparino sukelta trombocitopenija

Kadangi heparinas gali sukelti heparino sukeltą trombocitopeniją, viso gydymo kurso nadroparinu metu būtina reguliariai tikrinti trombocitų kiekį.

Retai pasitaikė heparino sukeltos trombocitopenijos, kuri buvo susijusi su arterijų ar venų tromboze, atvejų (kai kurie iš jų buvo sunkūs). Tokią galimybę reikia turėti omenyje, jeigu pasireiškia:

• trombocitopenija;
• bet koks žymus trombocitų kiekio sumažėjimas (30–50 % pradinio trombocitų kiekio);
• trombozės sunkėjimas gydymo metu;
• trombozė, atsiradusi gydymo metu;
• diseminuota intravaskulinė koaguliacija.

Tokiais atvejais gydymą nadroparinu reikia nutraukti.

Šie reiškiniai tikriausiai yra imuninės - alerginės kilmės ir pirmojo gydymo kurso metu paprastai pasireiškia 5–21 gydymo dieną, bet gali atsirasti ir anksčiau, jei kada nors anksčiau buvo heparino sukelta trombocitopenija.

Jei pacientui kada nors anksčiau yra buvusi trombocitopenija, kuri atsirado gydymo heparinu (standartiniu ar mažo molekulinio svorio) metu, esant būtinybei, pacientą nadroparinu gydyti galima, tačiau tada reikia ypač atidžiai jį stebėti ir ne rečiau kaip kartą per parą tikrinti trombocitų kiekį. Jei atsiranda trombocitopenija, gydymą nadroparinu būtina nedelsiant nutraukti.

Gydymo heparinu (standartiniu ar mažo molekulinio svorio) metu atsiradus trombocitopenijai, reikia apsvarstyti heparino keitimo kitos rūšies antitromboziniais preparatais galimybę. Jei to padaryti neįmanoma, o hepariną skirti būtina, tada reikia apsvarstyti kitų mažo molekulinio svorio heparino preparatų skyrimo galimybę. Tokiu atveju trombocitų kiekį reikia sekti kartą per dieną ir gydymą tuoj pat nutraukti, jei pakeitus preparatą toliau mažėja trombocitų skaičius (žr. 4.3 skyrių). 

Trombocitų agregacijos mėginys in vitro, diagnozuojant heparino sukeltą trombocitopeniją, yra mažai naudingas.

Atsargiai skirti nadropariną, esant toliau aprašytoms būklėms, nes jos gali būti susijusios su padidėjusia kraujavimo rizika:

• kepenų nepakankamumas;
• inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2, 4.3 ir 5.2 skyrius);
• sunki arterinė hipertenzija;
• praeityje buvusi opa ar kitoks organų pažeidimas, dėl kurio gali prasidėti kraujavimas;
• gyslainės ir tinklainės kraujotakos sutrikimai;
• pooperacinis laikotarpis po galvos, nugaros smegenų arba akies operacijų.

 

Inkstų funkcijos sutrikimas

Žinoma, kad nadroparinas išskiriamas daugiausia per inkstus, todėl jo poveikis sustiprėja tiems pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, padidėja kraujavimo pavojus, todėl juos reikia gydyti atsargiai.

Sumažinti vaisto dozę, kai kreatinino klirensas yra 30–50 ml/min., gydytojas gali nuspręsti įvertinęs individualų kraujavimo ir tromboembolijos pavojų pacientui (žr. 4.2 skyrių).

 

Senyvo amžiaus pacientai

Jei inkstų funkcija nesutrikusi, dozės koreguoti nereikia. Prieš pradedant gydymą rekomenduojama ištirti inkstų funkciją (žr. 4.3 skyrių).

 

Hiperkalemija

Heparino preparatai gali slopinti antinksčių gaminamo aldosterono išsiskyrimą ir sukelti hiperkalemiją, ypač jeigu paciento kraujyje yra padidėjęs kalio kiekis. Taip atsitinka, kai pacientas serga cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, kai pacientui yra buvusi metabolinė acidozė, ar vartoja kalį organizme sulaikančių vaistų (pvz., angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorių, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU)).

Hiperkalemijos rizika didėja, ilgėjant gydymo trukmei, bet paprastai šis pokytis yra laikinas. 

Pacientams, kuriems yra tokia rizika, reikia nuolat tirti kalio koncentraciją kraujo plazmoje.

 

Spinalinė, epidurinė anestezija, spinalinė liumbalinė punkcija ir kartu vartojami vaistai

Pacientams, kuriems taikoma spinalinė ar epidurinė anestezija, MMSH vartojimas retais atvejais gali būti susijęs su hematomomis, kurios gali sukelti ilgalaikį arba nuolatinį paralyžių. Spinalinės, epidurinės hematomos rizika padidėja, kai įvedamas epidurinis kateteris arba kartu vartojama vaistų, galinčių paveikti kraujo krešėjimą, pvz., nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), vaistų, kurie slopina trombocitų agregaciją ar kitų antikoaguliantų. Rizika taip pat didėja atliekant kartotinę bei traumuojančią spinalinę arba epidurinę liumbalinę punkciją.

Neuraksialinės blokados skyrimas pacientams, vartojantiems antikoaguliantų, turėtų būti gerai apgalvotas, įvertinant laukiamą naudą ir galimą riziką. Pacientams, kuriems reikia atlikti operaciją taikant neuraksialinę anesteziją, reikia gerai apsvarstyti antikoaguliantų skyrimo būtinybę ir laukiamos naudos bei galimos rizikos santykį.

Pacientams, kurie yra gydomi nadroparinu, atliekant spinalinę liumbalinę punkciją, spinalinę ar epidurinę anesteziją, tarp nadroparino injekcijos ir spinalinio arba epidurinio kateterio ar adatos įvedimo ir ištraukimo turi praeiti mažiausiai 12 valandų – kai skiriamos profilaktinės nadroparino dozės, arba 24 valandos – kai skiriamos gydomosios dozės, atsižvelgiant į vaistinio preparato savybes ir paciento duomenis. Pacientams, sergantiems inkstų funkcijos sutrikimu, gali prireikti ilgesnio intervalo. Kitos dozės negalima vartoti anksčiau kaip po keturių valandų. Nadropariną vartoti pakartotinai galima tik pabaigus chirurginę procedūrą. 

Pacientus būtina atidžiai stebėti ir dažnai tikrinti, ar neatsiranda neurologinio pažeidimo požymių ar simptomų, pavyzdžiui, nugaros skausmas, jutimų ir motorikos sutrikimai (apatinių galūnių nutirpimas ir silpnumas), žarnyno ir (arba) šlapimo pūslės funkcijos sutrikimas. Pastebėjus neurologinius sutrikimus, būtina nedelsiant gydyti. Slaugytojos turėtų būti išmokytos atpažinti tokius sutrikimus. Pacientams reikia nurodyti, kad pajutę bet kurį iš išvardytų sutrikimų, apie juos nedelsdami praneštų savo gydytojui.

Jeigu įtariama, kad atsirado spinalinės hematomos požymių ar simptomų, reikia nedelsiant pradėti skubios diagnostikos ir gydymo, įskaitant nugaros smegenų dekompresijos, procedūras.

Jeigu kateterio įdūrimo vietoje pasireiškia reikšmingas arba aiškus kraujavimas, prieš pradedant arba atnaujinant gydymą heparinu, reikia atidžiai įvertinti naudos ir rizikos santykį.

 

Salicilatai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir trombocitų agregaciją slopinantys vaistai

Venų tromboembolijos profilaktikai ar gydymui ir krešėjimo profilaktikai hemodializės metu nerekomenduojama kartu su nadroparinu vartoti aspirino ar kitų salicilatų, NVNU ir trombocitų agregaciją slopinančių medikamentų, nes gali padidėti kraujavimo rizika (žr. 4.5 skyrių). Jeigu šių vaistų kartu vartoti yra būtina, reikia atidžiai stebėti pacientą.

Klinikinių tyrimų metu gydant nestabilią krūtinės anginą ir miokardo infarktą be Q bangos, nadroparino buvo skiriama kartu su aspirinu, kurio dozė buvo ne didesnė kaip 325 mg per parą (žr. 4.2 skyrių).

 

Odos nekrozė

Labai retais atvejais yra pasitaikę odos nekrozės atvejų. Ji pirmiausiai pasireiškė purpura ar infiltruotomis arba skausmingomis eriteminėmis dėmėmis su bendrais simptomais arba be jų. Tokiais atvejais gydymas turi būti nedelsiant nutrauktas.

Fraxiparine sudėtyje yra benzilo alkoholio (9 mg/ml). Negalima skirti neišnešiotiems kūdikiams ir naujagimiams. Kūdikiams ir vaikams iki 3 metų gali sukelti toksinių ir anafilaktoidinių reakcijų.

 

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Pacientams, kurie yra gydomi geriamais antikoaguliantais, sisteminiais gliukokortikosteroidais ir dekstranais, nadropariną reikia skirti atsargiai. Kai pacientams, kurie yra gydomi nadroparinu, pradedamas gydymas geriamaisiais antikoaguliantais, gydymas nadroparinu turi būti tęsiamas tol, kol bus pasiektas reikiamas tarptautinis normalizuotas santykis (INR).

Nerekomenduojama kartu su nadroparinu vartoti salicilatų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir trombocitų agregaciją slopinančių medikamentų, nes gali padidėti kraujavimo rizika: slopinama trombocitų funkcija ir gali pasireikšti ulcerogeninis poveikis skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinei (žr. 4.4 skyrių).

Klinikinių tyrimų metu gydant nestabilią krūtinės anginą ir miokardo infarktą be Q bangos, nadroparino buvo skiriama kartu su aspirinu, kurio dozė buvo ne didesnė kaip 325 mg per parą (žr. 4.2 skyrių).

 

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vaisingumas

Klinikinių nadroparino poveikio vaisingumui tyrimų nėra atlikta.

 

Nėštumo laikotarpis

Tyrimų su gyvūnais metu teratogeninio ir toksinio poveikio vaisiui nepastebėta. Tačiau klinikinių duomenų apie vaisto prasiskverbimą per placentą yra labai nedaug. Todėl, vartoti nadropariną nėštumo laikotarpiu nerekomenduojama, nebent gydymo nauda yra didesnė už galimą riziką.

 

Žindymo laikotarpis

Apie nadroparino patekimą į žindyvės pieną duomenų yra mažai, todėl šio preparato vartoti žindymo laikotarpiu nerekomenduojama.

 

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Apie nadroparino poveikį gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus duomenų nėra.

 

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Toliau išvardyti nepageidaujamo poveikio simptomai pagal organų sistemas ir dažnį.

Nepageidaujamo poveikio simptomų dažnis apibūdintas taip: labai dažni (≥1/10), dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai reti (<1/10 000).

 

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Labai dažni: įvairių vietų kraujavimas (įskaitant spinalinės hematomos atvejus), ypač ligoniams, kuriems yra ir kitų rizikos veiksnių (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Reti: trombocitopenija (tame tarpe heparino sukelta trombocitopenija) (žr. 4.4 skyrių), trombocitozė.

Labai reti: eozinofilija, išnykstanti nutraukus gydymą.

 

Imuninės sistemos sutrikimai

Labai reti: padidėjusio jautrumo reakcijos (įskaitant angioedemą ir odos reakcijas), anafilaksinė reakcija.

 

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Labai reti: laikina hiperkalemija dėl heparino slopinančio poveikio aldosteronui, ypač pacientams, kuriems yra rizikos veiksnių (žr. 4.4 skyrių).

 

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Dažni: transaminazių aktyvumo padidėjimas, dažniausiai laikinas.

 

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Reti: bėrimas, dilgėlinė, eritema, niežulys.

Labai reti: odos nekrozė, dažniausiai pasireiškianti injekcijos vietoje (žr. 4.4 skyrių).

 

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Labai dažni: nedidelės kraujosruvos injekcijos vietoje.

Kartais gali atsirasti kietų mazgelių, tačiau tai nėra heparino inkapsuliacija. Šie mazgeliai paprastai išnyksta po kelių dienų.

Dažni: reakcija injekcijos vietoje.

Reti: injekcijos vietos kalcinozė.

Kalcinozė dažniausiai pasitaiko asmenims, turintiems sutrikusią kalcio fosfato gamybą, pvz., kai kuriais lėtinio inkstų nepakankamumo atvejais. 

Ilgai gydant Fraxiparine, gali pasireikšti osteoporozė.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Labai reti: priapizmas.

 

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

 

4.9 Perdozavimas

Simptomai

Švirkščiamo į veną ar po oda vaistinio preparato svarbiausias klinikinis perdozavimo simptomas yra kraujavimas. Būtina tikrinti trombocitų kiekį ir kitus krešumo rodmenis. Nedideliam kraujavimui stabdyti ypatingų priemonių reikia retai, paprastai pakanka sumažinti nadroparino dozę ar ją suleisti vėliau.

 

Gydymas

Protamino sulfatas vartotinas tiktai sunkiu atveju. Jis žymiai neutralizuoja nadroparino antikoaguliacinį poveikį, tačiau tam tikras anti-Xa aktyvumas išlieka.

0,6 ml protamino sulfato neutralizuoja maždaug 950 TV anti-Xa nadroparino. Parenkant protamino dozę, reikia atsižvelgti į laiką, kuris praėjo po heparino injekcijos ir atsižvelgiant į tai, protamino dozę gali tekti atitinkamai mažinti.

 

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antitromboziniai vaistai, heparino preparatai, ATC kodas –B01AB06.

 

Veikimo mechanizmas

Nadroparinas yra mažo molekulinio svorio heparinas (MMSH), pagamintas depolimerizuojant įprastinį hepariną. Jis yra glikozaminoglikanas, kurio vidutinė molekulinė masė – maždaug 4300 daltonų.

Nadroparinas stipriai jungiasi prie plazmos baltymo antitrombino III (AT III). Tai sąlygoja pagreitėjusį Xa faktoriaus slopinimą, dėl ko padidėja nadroparino antitrombinio poveikio galimybės.

Iš kitos pusės nadroparino antitrombinį aktyvumą padidina audinių faktoriaus kelio inhibitoriaus (AFKI) stimuliacija, fibrinolizės suaktyvinimas tiesiogiai atpalaiduojant iš endotelio ląstelių audinių plazminogeno aktyvatorių ir kraujo reologinių parametrų pasikeitimas (sumažėjęs kraujo klampumas ir padidėjęs trombocitų bei granuliocitų membranų takumas).

 

Farmakodinamika

Nadroparino anti-Xa aktyvumo santykis su anti-IIa aktyvumu yra didelis. Antitrombinis Fraxiparine poveikis yra greitas ir ilgas.

Lyginant su nefrakcionuotu heparinu, nadroparinas silpniau veikia trombocitų funkciją ir jų agregaciją bei labai nežymiai – pirminę hemostazę.

 

5.2 Farmakokinetinės savybės

Nadroparino farmakokinetinės savybės nustatytos remiantis jo biologiniu aktyvumu, t.y. matuojant anti-Xa aktyvumą plazmoje.

Absorbcija

Suleidus preparato po oda, didžiausia anti-Xa koncentracija (C_max – didžiausia vaisto koncentracija plazmoje) pasiekiama maždaug per 3–5 val. (T_max – laikas, per kurį vaisto koncentracija tampa didžiausia).

Biologinis prieinamumas beveik visiškas (maždaug 88 %). 

Suleidus preparato į veną, didžiausia anti-Xa koncentracija plazmoje susidaro greičiau nei per 10 min. Pusinės eliminacijos periodas yra maždaug 2 val.

 

Eliminacija

Suleidus preparato po oda, pusinės eliminacijos periodas yra maždaug 3,5 val. Tačiau suleidus 1900 anti-Xa TV, anti-Xa aktyvumas trunka ne mažiau kaip 18 val.

 

Tam tikros pacientų grupės

 

Senyvi pacientai

Senyviems pacientams paprastai būna susilpnėjusi inkstų funkcija, todėl vaisto šalinimas šiems pacientams yra lėtesnis (žr. toliau „Inkstų funkcijos sutrikimas“). Reikia turėti omenyje inkstų funkcijos sutrikimus šio amžiaus grupės pacientams ir atitinkamai koreguoti dozę (žr. 4.2 ir 4.4 skyrių).

 

Sutrikusi inkstų funkcija

Atliekant į veną vartojamo nadroparino farmakokinetikos klinikinį tyrimą, kuriame dalyvavo pacientai, sergantys įvairaus laipsnio inkstų funkcijos sutrikimu, buvo nustatyta koreliacija tarp nadroparino klirenso ir kreatinino klirenso. Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi vidutiniškai (kreatinino klirensas 36–43 ml/min.), vidutinis nadroparino AUC (plotas po koncentracijos kreive) ir pusinės eliminacijos periodas buvo atitinkamai 52 % ir 39 % didesnis nei sveikų savanorių. Šių pacientų organizme vidutinis nadroparino klirensas plazmoje buvo sumažėjęs iki 63 % normalaus dydžio. Tyrimo metu buvo pastebėta didelių individualių rodiklių skirtumų. Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi sunkiai (kreatinino klirensas 10–20 ml/min.), ir vidutinis AUC, ir pusinės eliminacijos periodas buvo atitinkamai 95 % ir 112 % didesnis nei sveikų savanorių. Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi sunkiai, nadroparino klirensas plazmoje buvo sumažėjęs iki 50 % to dydžio, kuris būna sveikų savanorių organizme. Asmenų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 3–6 ml/min.) ir atliekamos hemodializės procedūros, vidutinis AUC ir pusinės eliminacijos periodas buvo atitinkamai 62 ir 65 % didesnis nei sveikų savanorių. Pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas ir atliekamos hemodializės procedūros, nadroparino klirensas plazmoje buvo sumažėjęs iki 67 % to dydžio, kuris būna sveikų žmonių organizme (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įvertinus įprastinių ikiklinikinių farmakologinio saugumo tyrimų duomenis, buvo nustatyta, kad kartotinės vaistinio preparato dozės žmogui neturi specifinio toksinio, genotoksinio, mutageninio poveikio bei toksinio poveikio dauginimosi sistemai.

 

6. FARMACINĖ INFORMACIJA 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Kalcio hidroksido tirpalas

arba

Praskiesta vandenilio chlorido rūgštis (pH koregavimui)

Injekcinis vanduo

Benzilo alkoholis 

 

6.2 Nesuderinamumas 

Suderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šio vaistinio preparato maišyti su kitais negalima.

 

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

Atidarius flakoną injekcinis tirpalas tinkamas vartoti 28 dienas, laikant žemesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

 

6.4 Specialios laikymo sąlygos 

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

Negalima užšaldyti. Neatšaldyti, nes šalta injekcija gali būti skausminga.

 

6.5 Pakuotė ir jos turinys

5 ml flakonas yra pagamintas iš I tipo bespalvio stiklo, užkimštas chlorbutilo arba teflonu dengtu gumos kamščiu ir uždengtas nuplėšiamuoju aliuminio dangteliu su spalvota nuimama arba nuplėšiama plastikine apsauga.

Kartono dėžutėje yra 10 flakonų.

 

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Prieš pradedant vartoti nadroparino injekcinį tirpalą, jį reikia apžiūrėti. Pastebėjus spalvos ar kitokių pokyčių, preparato vartoti negalima.