Escitalopram Torrent

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Escitalopram Torrent 5 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Escitalopram Torrent 5 mg plėvele dengtos tabletės

Kiekvienoje tabletėje yra 5 mg escitalopramo (escitalopramo oksalato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė

Escitalopram Torrent 5 mg plėvele dengtos tabletės

Baltos arba beveik baltos, apvalios (maždaug 5,7 mm skersmens), abipus išgaubtos, plėvele dengtos tabletės. Vienoje pusėje įspausta „135“, kitoje – „5“.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Didžiosios depresijos epizodų gydymas.

Panikos sutrikimo su agorafobija ar be jos gydymas.

Socialinio nerimo sutrikimo (socialinės fobijos) gydymas.

Generalizuoto nerimo sutrikimo gydymas.

Obsesinio-kompulsinio sutrikimo gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Neįrodyta, kad saugu vartoti didesnę kaip 20 mg per parą dozę.

Vartojimo metodas

Escitalopram Torrent reikia vartoti vieną kartą per parą. Vaistinį preparatą galima vartoti valgant arba nevalgius.

Dozavimas

Didžiosios depresijos epizodai

Įprastinė kartą per parą geriama dozė yra 10 mg. Atsižvelgiant į paciento reakciją, dozę galima didinti. Didžiausia paros dozė yra 20 mg.

Paprastai depresiją slopinantis poveikis pasireiškia po 2‑4 savaičių. Išnykus simptomams, kad poveikis išliktų, preparato būtina vartoti ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

Panikos sutrikimas su agorafobija arba be jos

Pirmąją savaitę rekomenduojama vartoti 5 mg paros dozę, vėliau ji didinama iki 10 mg. Atsižvelgiant į paciento reakciją, dozę galima didinti toliau. Didžiausia paros dozė yra 20 mg.

Stipriausias poveikis pasireiškia po maždaug 3 mėnesių, gydyti reikia kelis mėnesius.

Socialinio nerimo sutrikimas

Įprastinė kartą per parą vartojama dozė yra 10 mg. Paprastai, kol išnyksta simptomai, gydyti reikia 2‑4 savaites. Atsižvelgiant į paciento reakciją, vėliau dozę galima sumažinti iki 5 mg arba padidinti (didžiausia paros dozė - 20 mg).

Socialinio nerimo sutrikimas yra lėtinė liga, kurią, siekiant, kad poveikis neišnyktų, rekomenduojama gydyti 12 savaičių. Ilgalaikio gydymo tyrimų metu į gydymą reaguojantys pacientai vaistinio preparato vartojo 6 mėnesius, todėl siekiant išvengti ligos atkryčio tokią gydymo trukmę galima apsvarstyti kiekvienam pacientui, tačiau gydymo naudą reikia reguliariai vertinti iš naujo.

Socialinio nerimo sutrikimas yra specifinė liga, kurios diagnozės kriterijai yra aiškiai apibrėžti. Šio sutrikimo negalima painioti su neįprastu drovumu. Gydymas vaistiniais preparatais reikalingas tik tuo atveju, jeigu šis sutrikimas reikšmingai trukdo profesinei arba socialinei veiklai.

Toks gydymas nelygintas su kognityvine elgesio terapija. Gydymas vaistiniais preparatais yra sudedamoji bendro gydymo dalis.

Generalizuoto nerimo sutrikimas

Pradinė dozė – 10 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į individualią paciento organizmo reakciją, dozę galima padidinti iki didžiausios 20 mg paros dozės.

Ligoniai, kurių organizmas reagavo į gydymą, dalyvavo tyrime ir mažiausiai 6 mėnesius vartojo 20 mg paros dozę. Būtina reguliariai iš naujo vertinti gydymo naudą ir dozę (žr. 5.1 skyrių).

Obsesinis - kompulsinis sutrikimas

Pradinė kartą per parą geriama dozė yra 10 mg. Atsižvelgiant į paciento reakciją, dozę galima didinti. Didžiausia paros dozė yra 20 mg.

Obsesinis - kompulsinis sutrikimas yra lėtinė liga, todėl, siekiant užtikrinti, kad simptomai išnyktų, pacientus reikia gydyti pakankamai ilgai. Būtina reguliariai iš naujo vertinti gydymo naudą ir dozę (žr. 5.1 skyrių).

Senyviems pacientams (>65 metų)

Pradinė dozė – 5 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į individualią paciento organizmo reakciją, dozę galima padidinti iki 10 mg paros dozės (žr. 5.2 skyrių).

Escitalopramo veiksmingumas senyviems pacientams, kuriems yra socialinio nerimo sutrikimas, netirtas.

Vaikų populiacija (>18 metų)

Escitalopram Torrent negalima vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams (žr. 4.4 skyrių).

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia. Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), šio vaistinio preparato reikia vartoti atsargiai (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama pradinė pirmąsias dvi savaites vartojama paros dozė yra 5 mg. Atsižvelgiant į paciento reakciją, dozę galima didinti ir vartoti 10 mg paros dozę. Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, šio vaistinio preparato reikia vartoti atsargiai, o dozę didinti labai atidžiai (žr. 5.2 skyrių).

Žmonės, kurių organizme CYP2C19 metabolizuoja silpnai

Pacientams, kurių organizme CYP2C19 metabolizuoja silpnai, pirmąsias dvi gydymo savaites rekomenduojama pradinė 5 mg paros dozė. Atsižvelgiant į organizmo reakciją, dozę galima didinti ir vartoti 10 mg paros dozę (žr. 5.2 skyrių).

Su gydymo nutraukimu susiję simptomai

Negalima gydymo nutraukti staiga. Nutraukiant escitalopramo vartojimą, dozę reikia mažinti palaipsniui bent per vieną ar dvi savaites, kad sumažėtų nutraukimo simptomų atsiradimo rizika (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jeigu sumažinus dozę ar nutraukus gydymą atsiranda netoleruojamų simptomų, galima apsvarstyti anksčiau skirtos dozės vartojimo atnaujinimą. Vėliau gydytojas gali toliau mažinti dozę, tačiau dar lėčiau.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai ar bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Negalima vartoti kartu su neselektyvaus negrįžtamojo poveikio monoaminooksidazės (MAO) inhibitoriais, kadangi yra serotonino sindromo, kuriam būdinga susijaudinimas, tremoras, hipertermija ir kiti simptomai, rizika ( žr. 4.5 skyrių).

Negalima vartoti kartu su grįžtamojo poveikio MAO-A inhibitoriais, pvz., moklobemidu, arba neselektyviuoju grįžtamojo poveikio MAO inhibitoriumi linezolidu, kadangi yra serotonino sindromo atsiradimo rizika ( žr. 4.5 skyrių).

Escitalopramo draudžiama vartoti pacientams, kurių QT intervalas yra pailgėjęs ar kuriems yra įgimtas ilgo QT sindromas.

Escitalopramo draudžiama vartoti kartu su QT intervalą ilginančiais vaistiniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Toliau išvardyti specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės, susiję su SSRI (selektyvaus poveikio serotonino reabsorbcijos inhibitorių) vaistinių preparatų klase.

Vaikų populiacija (jaunesni kaip 18 metų pacientai)

Escitalopram Torrent draudžiama vartoti vaikams ir jaunesniems nei 18 metų paaugliams. Klinikinių tyrimų metu elgesio, siejamo su savižudybe (bandymai nusižudyti ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis), apraiškos dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydytiems antidepresantais, nei vartojusiems placebą. Jei remiantis klinikiniu poreikiu, vis tiek nusprendžiama taikyti gydymą šiuo vaistiniu preparatu, pacientą reikia atidžiai nuolat stebėti dėl polinkio į savižudybę apraiškų. Be to, trūksta ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos vystymuisi.

Paradoksinis nerimas

Jei yra panikos sutrikimas, kai kuriems pacientams gydymo antidepresantais pradžioje gali sustiprėti nerimo simptomai. Paprastai, tęsiant gydymą, tokia paradoksinė reakcija per dvi savaites išnyksta. Siekiant, kad sumažėtų nerimą sukeliančio poveikio rizika, rekomenduojama maža pradinė dozė (žr. 4.2 skyrių).

Traukuliai

Pacientams, kuriems pirmą kartą atsirado traukulių arba kuriems jau yra diagnozuota epilepsija ir traukulių priepuoliai padažnėjo, būtina nutraukti escitalopramo vartojimą. Reikia vengti skirti SSRI grupės preparatus pacientams, kuriems yra nestabili epilepsija, o pacientų, kurių epilepsija yra kompensuota, būklę reikia atidžiai stebėti.

Manija

Pacientus, kuriems yra buvusi manija arba hipomanija, SSRI būtina gydyti atsargiai. Jei prasidėjo manijos fazė, SSRI vartojimą būtina nutraukti.

Cukrinis diabetas

SSRI vartojantiems cukriniu diabetu sergantiems pacientams gali sutrikti glikemijos kontrolė (pasireikšti hipoglikemija arba hiperglikemija). Gali tekti keisti insulino ir (arba) geriamųjų gliukozės kiekį kraujyje mažinančių vaistinių preparatų dozę.

Savižudybė ir mintys apie savižudybę arba būklės pablogėjimas

Depresija yra susijusi su padidėjusia minčių apie savižudybę, savęs žalojimo bei savižudybės rizika (su savižudybe susijusiais reiškiniais). Toks pavojus išlieka tol, kol pasireiškia reikšminga remisija. Kadangi pirmosiomis gydymo savaitėmis ar net ilgiau pagerėjimo gali neatsirasti, pacientas turi būti atidžiai stebimas tol, kol būklė nepagerės. Klinikinė patirtis rodo, kad savižudybės pavojus gali padidėti ankstyvųjų sveikimo stadijų metu.

Kitokios psichikos būklės, gydomos escitalopramu, irgi gali būti susijusios su reiškinių, susijusių su savižudybe, rizikos padidėjimu. Be to, šios būklės gali būti kartu su didžiosios depresijos sutrikimu. Gydant kitokius psichikos sutrikimus, reikia imtis tokių pačių atsargumo priemonių, kaip ir gydant pacientus, kuriems yra didžiosios depresijos sutrikimas.

Jei pacientui prieš gydymą jau buvo su savižudybe susijusių reiškinių, ar pastebėta, kad jis rimtai ketino žudytis, žinoma, kad minčių apie savižudybę atsiradimo ar bandymo žudytis rizika yra didesnė, todėl gydymo laikotarpiu jį reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugę psichikos sutrikimais sergantys pacientai, metaanalizės duomenys parodė, kad jaunesniems kaip 25 metų antidepresantų vartojantiems pacientams su savižudybe siejamo elgesio rizika būna didesnė, lyginant su placebo vartojančiais ligoniais. Paciento (ypač priklausančio didelės rizikos grupei) būklę būtina atidžiai stebėti, ypač ankstyvuoju gydymo laikotarpiu bei keičiant dozę.

Pacientus (ir jų globėjus) reikia perspėti, kad stebėtų, ar neatsiranda klinikinių būklės pablogėjimo simptomų, su savižudybe susijusio elgesio ar minčių apie savižudybę, ir, pasireiškus tokiems simptomams, nedelsdami kreiptųsi į gydytoją.

Akatizija ir psichomotorinis neramumas

SSRI bei SNRI vartojusiems pacientams buvo akatizijos atvejų. Akatizijai būdingas subjektyviai nemalonus ar nerimą keliantis neramumas ir poreikis judėti, dažnai kartu pasireiškiant negalėjimui ramiai sėdėti ar stovėti. Didžiausia akatizijos atsiradimo tikimybė yra per pirmas kelias gydymo savaites. Jeigu atsiranda tokių simptomų, dozės didinimas gali sukelti žalingą poveikį.

Hiponatremija

Vartojant SSRI, tikriausiai dėl sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromo (ang. SIADH), retais atvejais pasireiškė hiponatremija, kuri nutraukus vaistinio preparato vartojimą paprastai išnykdavo. Pacientus, kuriems yra didesnė hiponatremijos rizika, pvz., senyvus žmones, pacientus, kuriems yra kepenų cirozė, arba kurie kartu vartoja kitokių hiponatremiją sukeliančių preparatų, gydyti šiuo vaistiniu preparatu reikia atsargiai.

Kraujavimas

Gauta duomenų, kad vartojant SSRI buvo kraujavimo sutrikimų odoje, pavyzdžiui, ekchimozės bei purpuros atvejų. SSRI rekomenduojama gydyti atsargiai, kurie pacientus, kurie kartu vartoja geriamųjų antikoaguliantų, trombocitų funkciją veikiančių vaistinių preparatų (pvz., netipinių vaistų nuo psichozės bei fenotiazinų, daugelio triciklių antidepresantų, acetilsalicilo rūgšties, nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo (NVNU), tiklopidino ir dipiridamolio), taip pat jei yra polinkis į kraujavimą.

Elektros traukulių terapija (ETT)

Dėl klinikinės patirties stokos SSRI vartoti kartu su ETT reikia atsargiai.

Serotonino sindromas

Escitalopramo vartoti kartu su vaistiniais preparatais, sukeliančiais serotoninerginį poveikį, pvz., sumatriptanu ar kitokiais triptanais, tramadoliu ir triptofanu, rekomenduojama atsargiai.

Pacientams, kurie SSRI vartojo kartu su serotoninerginiais vaistiniais preparatais, buvo retų serotonino sindromo atvejų. Tokių simptomų, kaip susijaudinimas, tremoras, mioklonija ir hipertermija, derinys gali rodyti, kad atsiranda minėta būklė. Jeigu pasireiškia serotonino sindromas, reikia nedelsiant nutraukti SSRI ir serotoninerginių vaistinių preparatų vartojimą bei pradėti simptominį gydymą.

Paprastoji jonažolė

SSRI vartojant kartu su augaliniais preparatais, kuriuose yra paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum), gali dažniau atsirasti nepageidaujamų reakcijų (žr. 4.5 skyrių).

Su gydymo nutraukimu susiję simptomai

Nutraukus vaistinio preparato vartojimą, ypač staiga, nutraukimo simptomų atsiranda dažnai (žr. 4.8 skyrių). Klinikinių tyrimų metu, nutraukus gydymą, nepageidaujamų reiškinių atsirado maždaug 25% pacientų, vartojusių escitalopramo, ir 15% pacientų, vartojusių placebo.

Nutraukimo simptomų atsiradimo rizika gali priklausyti nuo įvairių veiksnių, įskaitant gydymo trukmę ir dozę bei jos mažinimo greitį. Dažniausiai pastebėtos reakcijos yra svaigulys, jutimų sutrikimas (įskaitant paresteziją ir elektros šoko pojūtį), miego sutrikimas (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), susijaudinimas ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, tremoras, sumišimas, prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, palpitacija, emocinis nestabilumas, irzlumas bei regos sutrikimas. Apskritai šie simptomai būna lengvi arba vidutinio sunkumo, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs.

Tokių simptomų paprastai atsiranda per pirmąsias kelias paras po preparato vartojimo nutraukimo, tačiau buvo retų atvejų, kai tokių simptomų atsirado pacientams, kurie netyčia praleido dozę.

Paprastai nutraukimo simptomai išnyksta per 2 savaites negydomi, tačiau kai kuriems pacientams jie gali trukti ilgiau (2‑3 mėn. arba dar ilgiau). Nutraukiant gydymą, escitalopramo dozę rekomenduojama mažinti palaipsniui per kelias savaites ar kelis mėnesius, atsižvelgiant į paciento būklę (žr. 4.2 skyriaus poskyrį „Su gydymo nutraukimu susiję simptomai“).

Išeminė širdies liga

Pacientus, sergančius išemine širdies liga, šiuo vaistiniu preparatu reikia gydyti atsargiai, kadangi klinikinės patirties yra nedaug (žr. 5.3 skyrių).

Uždaro kampo glaukoma

SSRI, įskaitant escitalopramą, gali keisti vyzdžių dydį (sukelti midriazę). Dėl tokio poveikio gali susiaurėti akies kampas, padidėti akispūdis ir pasireikšti glaukoma, ypač jei pacientas turi rizikos veiksnių. Pacientams, kurie serga uždaro kapo glaukoma ar yra sirgę glaukoma, escitalopramo reikia vartoti atsargiai.

QT intervalo pailgėjimas

Nustatyta, kad escitalopramas sukelia nuo dozės priklausomą QT intervalo pailgėjimą. Po vaistinio preparato pasirodymo rinkoje gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimo ir skilvelinės aritmijos, įskaitant paroksizminę polimorfinę skilvelinę tachikardiją, atvejus. Toks poveikis dažniausiai atsirado moterims, pacientams, kuriems buvo hipokalemija, bei pacientams, kurių QT jau buvo pailgėjęs ar kurie sirgo kitomis širdies ligomis (žr. 4.3, 4.5, 4.8, 4.9 ir 5.1 skyrius).

Pacientams, kuriems yra reikšminga bradikardija, kuriuos neseniai ištiko miokardo infarktas ar kurie serga nekompensuotu širdies nepakankamumu, escitalopramo rekomenduojama skirti vartoti atsargiai.

Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, tokie kaip hipokalemija ir hipomagnezemija, didina sunkiai gydomų aritmijų riziką, todėl juos būtina koreguoti prieš gydymo escitalopramu pradžią.

Jei pacientas serga stabilia širdies liga, prieš gydymą būtina apsvarstyti EKG ištyrimą.

Jei gydymo citalopramu metu atsiranda širdies aritmijos požymių, būtina nutraukti gydymą ir padaryti EKG.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Farmakodinaminė sąveika

Vaistiniai preparatai, kurių vartoti kartu su escitalopramu negalima

Negrįžtamojo neselektyvaus poveikio MAO inhibitoriai

Pacientams, vartojusiems SSRI kartu su neselektyvaus negrįžtamojo poveikio monoaminooksidazės (MAO) inhibitoriais, bei pacientams, kurie neseniai baigė vartoti SSRI ir pradėjo vartoti MAO inhibitorių, buvo sunkių reakcijų atvejų (žr.4.3 skyrių). Kai kuriems pacientams pasireiškė serotonino sindromas (žr. 4.8 skyrių).

Escitalopramo vartoti kartu su neselektyvaus negrįžtamojo poveikio MAO inhibitoriais draudžiama. Jei buvo gydoma negrįžtamojo poveikio MAO inhibitoriais, nutraukus jų vartojimą, escitalopramo galima pradėti vartoti po 14 parų. Baigus gydymą escitalopramu, neselektyvaus negrįžtamojo poveikio MAO inhibitorių galima pradėti vartoti ne anksčiau kaip po 7 parų.

Grįžtamojo selektyvaus poveikio MAO-A inhibitorius (moklobemidas)

Kadangi yra serotonino sindromo rizika, escitalopramo vartoti kartu su MAO-A inhibitoriais, pvz., moklobemidu, draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Jeigu šių preparatų vartoti kartu būtina, iš pradžių reikia vartoti mažiausią rekomenduojamą dozę, be to, būtina atidžiau stebėti klinikinę paciento būklę.

Grįžtamojo neselektyvaus poveikio MAO inhibitorius (linezolidas)

Antibiotikas linezolidas yra grįžtamojo neselektyvaus poveikio MAO inhibitorius, escitalopramu gydomiems pacientas jo vartoti negalima. Jeigu šių preparatų vartoti kartu būtina, reikia vartoti mažiausią dozę, be to, būtina atidžiai stebėti klinikinę paciento būklę (žr. 4.3 skyrių).

Negrįžtamojo selektyvaus poveikio MAO-B inhibitorius (selegilinas)

Kadangi gali atsirasti serotonino sindromas, escitalopramo vartoti kartu su selegilinu (negrįžtamojo poveikio MAO - B inhibitoriumi) reikia atsargiai. Raceminis citalopramas buvo saugiai vartojamas kartu su ne didesne kaip 10 mg selegilino paros doze.

QT intervalo pailgėjimas

Farmakodinaminių ir farmakokinetinių escitalopramo ir kitų QT intervalą didinančių vaistinių preparatų sąveikos tyrimų neatlikta. Galimo adityvaus citalopramo ir tokių vaistinių preparatų poveikio paneigti negalima. Dėl šios priežasties escitalopramo vartoti su kitais QT intervalą didinančiais preparatais, tokias kaip IA ir III klasės preparatai nuo širdies ritmo sutrikimo, antipsichotikai (pvz., fenotiazino dariniai, pimozidas, haloperidolis), tricikliai antidepresantai, tam tikri antimikrobiniai preparatai (pvz., sparfloksacinas, moksifloksacinas, į veną leidžiamas eritromicinas, pentamidinas, preparatai nuo maliarijos, ypač halofantrinas), kai kurie antihistamininiai preparatai (astemizolas, mizolastinas), draudžiama.

Vaistiniai preparatai, kurių vartoti kartu su escitalopramu reikia atsargiai

Hipokalemiją/hipomagnezemiją sukeliantys vaistiniai preparatai

Jei vartojama hipokalemiją/hipomagnezemiją sukeliančių vaistinių preparatų, escitalopramu būtina gydyti atsargiai, kadangi tokiu atveju didėja sunkiai gydomų aritmijų rizika (žr. 4.4 skyrių).

Serotoninerginiai vaistiniai preparatai

Escitalopramo vartojant kartu su serotoninerginiais vaistiniais preparatais (pvz., tramadoliu, sumatriptanu ir kitais triptanais), gali pasireikšti serotonino sindromas.

Vaistiniai preparatai, mažinantys traukulių atsiradimo slenkstį

SSRI gali mažinti traukulių atsiradimo slenkstį. Kitų preparatų, kurie taip pat gali mažinti traukulių atsiradimo slenkstį, pvz., antidepresantų (triciklių, SSRI), neuroleptikų (fenotiazinų, tioksantenų ir butirofenonų), meflokvino, bupropiono ir tramadolio, vartoti kartu su escitalopramu būtina atsargiai.

Litis, triptofanas

Gauta duomenų, kad sustiprėja kartu su ličiu arba triptofanu vartojamų SSRI poveikis, todėl SSRI kartu su šiais preparatais reikia vartoti atsargiai.

Paprastoji jonažolė

SSRI vartojant kartu su augaliniais preparatais, kuriuose yra paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum), gali dažniau atsirasti nepageidaujamų reakcijų (žr.4.4 skyrių).

Kraujavimas

Vartojant escitalopramo kartu su geriamaisiais antikoaguliantais, gali pakisti krešėjimą slopinantis poveikis. Pacientams, gydomiems geriamaisiais antikoaguliantais, pradėjus vartoti escitalopramo arba nutraukus jo vartojimą, reikia atidžiai stebėti kraujo krešėjimą (žr. 4.4 skyrių). Jei kartu vartojama nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo (NVNU), gali stiprėti polinkis kraujuoti (žr. 4.4 skyrių).

Alkoholis

Kartu vartojant escitalopramo ir alkoholio, farmakodinaminė ar farmakokinetinė sąveika netikėtina. Vis dėlto kartu su alkoholiu escitalopramo, kaip ir kitokių psichotropinių preparatų, vartoti nerekomenduojama.

Farmakokinetinė sąveika

Kitų vaistinių preparatų įtaka escitalopramo farmakokinetikai

Escitalopramas daugiausia metabolizuojamas dalyvaujant CYP2C19. Mažesnis escitalopramo kiekis gali būti metabolizuojamas dalyvaujant CYP3A4 ir CYP2D6. Gauta duomenų, kad pagrindinis metabolitas S‑DCT (demetilintas escitalopramas) susidaro iš dalies dalyvaujant CYP2D6.

Kartu su kartą per parą vartojama 30 mg omeprazolo (CYP2C19 inhibitorius) doze vartojamo escitalopramo koncentracija plazmoje padidėja vidutiniškai (maždaug 50%).

Kartu su du kartus per parą vartojama 400 mg cimetidino (vidutinio stiprumo bendrasis fermentų inhibitorius) doze vartojamo escitalopramo koncentracija plazmoje padidėja vidutiniškai (maždaug 70%). Escitalopramo vartoti kartu su cimetidinu rekomenduojama atsargiai. Gali reikėti keisti dozę.

Escitalopramo skirti vartoti kartu su CYP2C19 inhibitoriais (pvz., omeprazolu, ezomeprazolu, fluvoksaminu, lansoprazolu, tiklopidinu) arba cimetidinu būtina atsargiai. Jei minėtų preparatų vartojama kartu, reikia stebėti, ar neatsiranda nepageidaujamo poveikio (gali tekti mažinti escitalopramo dozę).

Escitalopramo poveikis kitų vaistinių preparatų farmakokinetikai

Escitalopramas yra CYP2D6 fermento inhibitorius. Escitalopramo vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurie daugiausia metabolizuojami dalyvaujant šiam fermentui ir kurių terapinis indeksas yra siauras, pvz., flekainidu, propafenonu ir metoprololiu (kai vartojama nuo širdies nepakankamumo), arba kai kuriais centrinę nervų sistemą (CNS) veikiančiais preparatais, daugiausia metabolizuojamais dalyvaujant CYP2D6, pvz., antidepresantais (dezipraminu, klomipraminu ir nortriptilinu), arba preparatais nuo psichozės (pvz., risperidonu, tioridazinu ir haloperidoliu) rekomenduojama atsargiai. Gali tekti keisti dozę.

Pacientų, kurie vartojo escitalopramo kartu su dezipraminu arba metoprololiu (CYP2D6 substratai), kraujo plazmoje šių medžiagų koncentracija padidėjo dvigubai.

In vitro tyrimų metu nustatyta, kad escitalopramas gali šiek tiek slopinti CYP2C19. Preparatų, kurių metabolizme dalyvauja CYP2D19, kartu su escitalopramu rekomenduojama skirti vartoti atsargiai.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vaisingumas

Tyrimų su gyvūnais metu gauti duomenys parodė, kad citalopramas gali keisti spermos kokybę (žr. 5.3 skyrių).

Yra pranešimų apie laikinus vyrų, vartojusių kai kurių SSRI, spermos kokybės pasikeitimus.

Poveikio žmogaus vaisingumui iki šiol nepastebėta.

Nėštumas

Duomenų apie nėščių moterų gydymą escitalopramu yra nedaug.

Tyrimai su gyvūnais parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Escitalopram Torrent nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus, be to, būtina atidžiai apsvarstyti naudos ir rizikos santykį.

Moterų, kurios vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, ypač paskutinįjį trimestrą, vartojo Escitalopram Torrent, naujagimius būtina stebėti. Nėštumo metu staiga nutraukti escitalopramo vartojimą negalima.

Moterų, SSRI ar SNRI vartojusių vėlyvuoju gimdymo laikotarpiu, naujagimiams gali atsirasti tokių simptomų: kvėpavimo sutrikimas, cianozė, apnėja, traukuliai, kūno temperatūros nestabilumas, žindymo sutrikimas, vėmimas, hipoglikemija, hipertonija, hipotonija, hiperrefleksija, tremoras, dirglumas, irzlumas, letargija, nuolatinis verkimas, somnolencija, miego sutrikimai. Tai gali būti serotoninerginio poveikio arba nutraukimo sindromo simptomai. Dažniausiai tokios komplikacijos prasideda iš karto arba neužilgo (<24 val.) po gimdymo.

Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad SSRI vartojimas nėštumo laikotarpiu, ypač vėlyvuoju periodu, gali didinti naujagimių nuolatinės plautinės hipertenzijos (NNPH) riziką. Nustatyta, kad tokio poveikio rizika yra maždaug 5 atvejai 1000 nėštumų. Bendrojoje populiacijoje pasireiškia 1‑2 NNPH atvejai 1000 nėštumų.

Žindymas

Tikėtina, kad escitalopramo išsiskiria su moters pienu, todėl gydymo laikotarpiu žindyti nerekomenduojama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nors escitalopramas netrikdo intelektinės veiklos arba psichomotorinio aktyvumo, kaip ir vartojant kitų psichotropinių vaistinių preparatų, gali sutrikti gebėjimas priimti sprendimus ar susilpnėti įgūdžiai. Pacientą būtina įspėti apie galimą poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus riziką.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamų reakcijų dažniausiai atsiranda per pirmąją ar antrąją gydymo savaitę. Gydymą tęsiant, jų sunkumas ir dažnis paprastai sumažėja.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Žemiau išvardytos pagal organų sistemų klases ir pasireiškimo dažnumą suskirstytos SSRI būdingos bei vartojant escitalopramo atsiradusios nepageidaujamos reakcijos, apie kurias duomenų gauta placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų metu arba po preparato patekimo į rinką.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

¹ Gauta duomenų apie minčių apie savižudybę bei su savižudybe susijusio elgesio atsiradimą gydymo escitalopramu metu ar ankstyvuoju laikotarpiu po jo vartojimo nutraukimo (žr. 4.4 skyrių).

² Tokių reiškinių atsirado vartojant SSRI klasės preparatus.

Vaistinių preparatų klasei būdingas poveikis

Epidemiologinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiausia 50 metų ir vyresni pacientai, metu nustatyta, kad SSRI ir triciklių antidepresantų vartojantiems pacientams padidėja kaulų lūžių rizika. Tokio poveikio mechanizmas nežinomas.

Nutraukimo simptomai, pastebėti nutraukus gydymą

SSRI ar SNRI vartojimo nutraukimas, ypač staigus, dažnai sukelia nutraukimo simptomus. Dažniausiai pastebėtos reakcijos yra galvos svaigimas, jutimų sutrikimas (įskaitant paresteziją ir elektros šoko pojūtį), miego sutrikimas (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), susijaudinimas ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, tremoras, sumišimas, smarkus prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, palpitacija, emocinis nestabilumas, dirglumas bei regos sutrikimas. Paprastai tokie reiškiniai būna lengvi arba vidutinio sunkumo ir išnyksta negydomi, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs ir (arba) trukti ilgai. Jei gydyti escitalopramu nebereikia, gydymą rekomenduojama nutraukti palaipsniui mažinant dozę (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

QT intervalo pailgėjimas

Po vaistinio preparato pasirodymo rinkoje gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimo ir skilvelinės aritmijos, įskaitant paroksizminę polimorfinę skilvelinę tachikardiją, atvejus. Toks poveikis dažniausiai atsirado moterims, pacientams, kuriems buvo hipokalemija, bei pacientams, kurių QT jau buvo pailgėjęs ar kurie sirgo kitomis širdies ligomis (žr. 4.3, 4.4, 4.5, 4.9 ir 5.1 skyrius).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Toksinis poveikis

Klinikinių duomenų apie escitalopramo perdozavimą yra nedaug, dažniausiai kartu būdavo perdozuojama ir kitokių vaistinių preparatų. Dažniausiai atsirasdavo lengvų simptomų arba jų neatsirasdavo visai. Mirtini vien tik escitalopramo perdozavimo atvejai yra reti, dažniausiai tuo pat metu buvo vartojama ir kitokių vaistinių preparatų. Išgertos 400‑800 mg vien escitalopramo dozės jokių sunkių simptomų nesukėlė.

Simptomai

Escitalopramo perdozavimo simptomai daugiausia buvo susiję su centrine nervų sistema (atsirasdavo svaigulys, tremoras, susijaudinimas, retai serotonino sindromas, traukuliai ir koma), virškinimo traktu (pasireikšdavo pykinimas ir vėmimas), širdies ir kraujagyslių sistema (atsirasdavo hipotenzija, tachikardija, pailgėdavo QT intervalas ir sutrikdavo širdies ritmas) bei elektrolitų ir skysčių pusiausvyros sutrikimu (pasireikšdavo hipokalemija ir hiponatremija).

Gydymas

Specifinio priešnuodžio nėra. Reikia užtikrinti ir palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, tiekti reikiamą deguonies kiekį ir užtikrinti kvėpavimo funkciją. Būtina apsvarstyti, ar nereikia plauti skrandžio ir skirti vartoti aktyvintosios anglies. Skrandį reikia plauti kiek įmanoma greičiau po tablečių išgėrimo. Taikant bendrąsias simptomines ir palaikomąsias priemones, rekomenduojama stebėti širdies veiklą ir gyvybines funkcijas.

EKG rekomenduojama stebėti perdozavusiems pacientams, kuriems yra stazinis širdies nepakankamumas ar bradikardija, kurie vartoja QT intervalą ilginančių preparatų ar kurių metabolizmas yra sutrikęs, pvz., yra kepenų funkcijos sutrikimas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antidepresantai, selektyvaus poveikio serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, ATC kodas – N 06 AB 10.

Veikimo mechanizmas

Escitalopramas yra selektyvaus poveikio serotonino (5-HT) reabsorbcijos inhibitorius, kuriam būdingas didelis afinitetas pagrindinei prisijungimo vietai. Be to, escitalopramas jungiasi prie alosterinio centro ant serotonino nešiklio, tačiau afinitetas šiai vietai yra maždaug 1000 kartų mažesnis.

Escitalopramo afinitetas 5-HT_1A, 5-HT₂, DA D₁ ir D₂ receptoriams, alfa₁-, alfa₂-, beta adrenoreceptoriams, histamino H₁, muskarino cholinerginiams, benzodiazepinų ir opioidiniams receptoriams yra mažas arba visai nebūdingas.

5-HT reabsorbcijos slopinimas yra vienintelis veikimo mechanizmas, paaiškinantis farmakologinį ir klinikinį escitalopramo poveikį.

Farmakodinaminis poveikis

Dvigubai koduoto placebu kontroliuoto EKG stebėjimo tyrimo su sveikais žmonėmis metu QTc (koreguoto pagal Fridericia) pokytis nuo pradinio rodmens buvo 4,3 ms (90% PI 2,2-6,4), vartojant 10 mg paros dozę, ir 10,7 ms (90% PI 8,6-12,8), vartojant 30 mg paros dozę, kuri yra didesnė nei gydomoji dozė (žr. 4.3, 4.4, 4.5, 4.8 ir 4.9 skyrius).

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Didžiosios depresijos epizodai

Trijų iš keturių dvigubai koduotų placebu kontroliuotų trumpų (8 savaičių trukmės) tyrimų metu gauta duomenų, kad escitalopramas yra veiksmingas gydant ūminius didžiosios depresijos epizodus. Ilgalaikio atkryčio profilaktikos tyrimo metu 274 pacientai, kurie reagavo į pradinį 8 savaičių gydymą 10 mg arba 20 mg escitalopramo paros doze (ši tyrimo fazė buvo atvira), buvo suskirstyti į atsitiktines imtis ir toliau ne ilgiau kaip 36 savaites vartojo arba tokią pačią escitalopramo dozę, arba placebo. Šio tyrimo metu pacientams, kurie tęsė escitalopramo vartojimą, 36 savaičių laikotarpiu atkrytis pasireiškė reikšmingai vėliau nei vartojusiems placebo.

Socialinio nerimo sutrikimas

Escitalopramas buvo veiksmingas ir trijų trumpų (12 savaičių) tyrimų, ir 6 mėnesius trukusio socialinio nerimo sutrikimo atkryčio profilaktikos pacientams, kurie į gydymą reagavo, tyrimo metu. 24 savaites trukusio dozės nustatymo tyrimo metu nustatyta, kad veiksmingos yra 5 mg, 10 mg ir 20 mg escitalopramo dozės.

Generalizuoto nerimo sutrikimas

10 mg ir 20 mg escitalopramo dozės buvo veiksmingos keturių iš keturių placebu kontroliuojamųjų tyrimų metu.

Trijų panašaus plano tyrimų, kuriuose dalyvavo 421 escitalopramu gydytų ir 419 placebą vartojusių pacientų, jungtiniais duomenimis, organizmo reakcija į vaistinį preparatą pasireiškė atitinkamai 47,5% ir 28,9%, o reakcijos nebuvo – atitinkamai 37,1% ir 20,8% tiriamųjų. Stabilus poveikis atsirado po pirmosios gydymo savaitės.

Atsitiktinės atrankos būdu atliktų palaikomojo gydymo 20 mg escitalopramo paros dozės efektyvumo tyrimų, kuriuose dalyvavo 373 pacientai, kurių organizmas reagavo į gydymą pirminio atviru būdu atlikto 12 savaičių trukmės tyrimo metu, duomenimis, vaistinis preparatas 24‑76 savaitėmis buvo veiksmingas.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas

Atsitiktinių imčių dvigubai koduoto klinikinio tyrimo metu 20 mg escitalopramo paros dozės bei placebo poveikis, atsižvelgiant į bendrą Y-BOCS skalės įvertinimą, tapo skirtingu po 12 savaičių. Po 24 savaičių ir 10 mg, ir 20 mg escitalopramo paros dozės poveikis buvo pranašesnis už placebo poveikį.

Escitalopramo 10 mg ir 20 mg paros dozės atkryčio riziką mažinantis poveikis patvirtintas pacientams, kurie reagavo į gydymą escitalopramu 16 savaičių atviroje fazėje bei kurie pradėjo dalyvavimą 24 savaičių atsitiktinių imčių dvigubai koduotoje placebu kontroliuotoje fazėje.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Absorbuojama beveik visa dozė, absorbcija nuo maisto nepriklauso. Vartojant kartotines dozes, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda (vidutinis T_max) vidutiniškai po 4 valandų.

Manoma, kad absoliutus escitalopramo, kaip ir raceminio citalopramo, biologinis prieinamumas yra maždaug 80%.

Pasiskirstymas

Tariamasis išgerto escitalopramo pasiskirstymo tūris (V_d,b/F) yra maždaug 12‑26 l/kg kūno svorio. Prie kraujo plazmos baltymų prisijungia mažiau kaip 80% escitalopramo ir jo svarbiausių metabolitų.

Biotransformacija

Escitalopramas metabolizuojamas kepenyse, susidaro demetilintų ir didemetilintų metabolitų. Abi šios medžiagos sukelia farmakologinį poveikį. Be to, gali būti oksiduotas azotas ir susidaryti N-oksido metabolitas. Dalis nepakitusios pirminės medžiagos ir metabolitų šalinama gliukuronidų pavidalu. Vartojant kartotines dozes, vidutinė demetilo ir didemetilo metabolitų koncentracija paprastai būna atitinkamai 28‑31% ir <5% escitalopramo koncentracijos. Svarbiausias escitalopramo biotransformacijos į demetilintą metabolitą izofermentas yra CYP2C19, tačiau gali dalyvauti ir CYP3A4 bei CYP2D6 izofermentai.

Eliminacija

Pusinės eliminacijos laikas (t_½β) po kartotinių preparato dozių vartojimo trunka maždaug 30 valandų. Išgerto preparato plazmos klirensas (Cl_oral) yra maždaug 0,6 l/min. Pagrindinių metabolitų pusinės eliminacijos laikas yra reikšmingai ilgesnis. Manoma, kad escitalopramas ir pagrindiniai jo metabolitai šalinami tiek per kepenis (vykstant metabolizmui), tiek pro inkstus (didžioji dozės dalis pašalinama metabolitų pavidalu su šlapimu).

Tiesinis / netiesinis pobūdis

Escitalopramo farmakokinetika yra tiesinė. Pusiausvyrinė apykaita plazmoje nusistovi maždaug per 1 savaitę. Vartojant 10 mg paros dozę ir nusistovėjus pusiausvyrinei apykaitai, vidutinė koncentracija kraujo plazmoje būna 50 nanomolių/l (20‑125 nanomoliai/l).

Senyvi pacientai (>65 metų)

Gauta duomenų, kad iš senyvų pacientų organizmo escitalopramas šalinamas lėčiau nei iš jaunesnių pacientų. Senyvų pacientų organizme escitalopramo sisteminė ekspozicija (AUC) būna maždaug 50% didesnė nei jaunų sveikų savanorių (žr. 4.2 skyrių).

Sutrikusi kepenų funkcija

Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (A ir B pagal Child-Pugh kriterijus), escitalopramo pusinės eliminacijos laikas būna maždaug du kartus ilgesnis ir ekspozicija maždaug 60% didesnė negu pacientams, kurių kepenų funkcija normali (žr. 4.2 skyrių).

Sutrikusi inkstų funkcija

Gauta duomenų, kad pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi (kreatinino klirensas 10‑53 ml/min.), organizme raceminio citalopramo pusinės eliminacijos laikas pailgėja, o ekspozicija šiek tiek padidėja. Metabolitų koncentracija plazmoje netirta, bet gali būti padidėjusi (žr. 4.2 skyrių).

Polimorfizmas

Gauta duomenų, kad žmonių, kurių organizme CYP2C19 metabolizuojamas silpnai, kraujo plazmoje escitalopramo koncentracija būna dvigubai didesnė negu pacientų, kurių organizme metabolizmas vyksta ekstensyviai, plazmoje. Pacientams, kurių organizme CYP2D6 metabolizuoja silpnai, reikšmingų ekspozicijos pokyčių nenustatyta (žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Visų įprastinių ikiklinikinių escitalopramo tyrimų neatlikta, nes su žiurkėmis atliktų trumpų escitalopramo ir citalopramo toksikokinetikos ir toksikologinio poveikio tyrimų duomenys buvo panašūs. Dėl šios priežasties visus tyrimų su citalopramu gautus duomenis galima pritaikyti escitalopramui.

Palyginamųjų toksinio poveikio tyrimų su žiurkėmis metu nustatyta, kad po kelių gydymo savaičių escitalopramas ir citalopramas (dozės buvo tokios, kokios sukelia bendrą toksinį poveikį) sukelia toksinį poveikį širdžiai, įskaitant stazinį širdies nepakankamumą. Toksinis poveikis širdžiai labiau koreliavo su didžiausia koncentracija plazmoje nei su sistemine ekspozicija (AUC). Didžiausia koncentracija plazmoje, nesukelianti poveikio, buvo gerokai (8 kartus) didesnė už būnančią preparato vartojant klinikinėje praktikoje, o AUC buvo tik 3–4 kartus didesnis už būnantį preparato vartojant klinikinėje praktikoje. Citalopramo S‑enantiomero AUC buvo 6–7 kartus didesnis už būnantį preparato vartojant klinikinėje praktikoje. Tokie pokyčiai tikriausiai yra susiję su padidėjusiu poveikiu biogeniniams aminams, t.y. pirminio farmakologinio poveikio sukeltu antriniu farmakologiniu poveikiu, sukeliančiu poveikį hemodinamikai (vainikinės kraujotakos sumažėjimą) ir išemiją. Vis dėlto tikslus kardiotoksinio poveikio žiurkėms mechanizmas nėra aiškus. Klinikinė citalopramo vartojimo patirtis bei klinikinių escitalopramo tyrimų metu gauti duomenys nerodo, kad toks poveikis turi klinikinės reikšmės.

Kai kuriuose žiurkių, kurios ilgai vartojo escitalopramo ir citalopramo, audiniuose, pvz., plaučių, antsėklidžio ir kepenų, padidėjo fosfolipidų kiekis. Pakitimų sėklidžių prielipuose ir kepenyse atsirado esant ekspozicijai, panašiai į būnančią žmogaus organizme. Nutraukus vaistinio preparato vartojimą, šie pakitimai išnyko. Fosfolipidų kaupimasis (fosfolipidozė) gyvūnų organizme pastebėtas vartojant daugelio katijoninių amfifilinių preparatų. Ar toks poveikis turi kokios nors reikšmės žmogui, nežinoma.

Toksinio poveikio žiurkių raidai tyrimų metu embriotoksinis poveikis (vaisiaus svorio sumažėjimas bei laikinas kaulėjimo lėtėjimas) pasireiškė tik ekspozicijai (AUC) pakankamai viršijus būnančią klinikinio vartojimo atveju. Sklaidos defektų nepadažnėjo. Prenatalinio ir postnatalinio laikotarpio tyrimų metu nustatyta, kad žindymo laikotarpiu jaunikliai dažniau gaišdavo tik tuo atveju, jei ekspozicija (AUC) pakankamai viršydavo būnančią klinikinio vartojimo atveju.

Tyrimų su gyvūnais metu gauti duomenys parodė, kad citalopramas sukelia vaisingumo ir vaikingumo rodiklių sumažėjimą, implantacijų skaičiaus sumažėjimą bei spermos pokyčius esant didesnei ekspozicijai, nei būna žmogaus organizme.

Duomenų, susijusių su minėtu escitalopramo poveikiu gyvūnams, nėra.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Mikrokristalinė celiuliozė (PH 102)

Kroskarmeliozės natrio druska

Povidonas K-30

Magnio stearatas

Koloidinis bevandenis silicio dioksidas

Talkas

Tabletės plėvelė

Hipromeliozė

Titano dioksidas (E171)

Makrogolis

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Baltos, nepermatomos PVC/MTPE/PVdC-aliuminio lizdinės plokštelės

Pakuotės dydžiai: 20, 28, 30, 50, 56, 98, 100 plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.