Kristaus gimimas prilygsta stebuklui. Paprasto žmogaus gyvybės pradžia ir atėjimas į šį pasaulį seniai be paslapties šydo. Dar daugiau: žmogus pretenduoja sukurti žmogų ir tai jam sekasi.
Apie nevaisingumą ir dirbtinį apvaisinimą – pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docente, Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja Laima Maleckiene.
– Jūs esate viena gydytojų, kuri tiria ir gydo nevaisingumą. Kas jį sukelia, kodėl daugėja žmonių, negalinčių susilaukti vaikų?
– Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10 proc. porų visame pasaulyje turi vaisingumo sutrikimų. Lietuvoje tikslios statistikos nėra, tačiau dėl šio sutrikimo į medikus kasmet kreipiasi apie du tūkstančius naujų porų. Nevaisingumas diagnozuojamas, kai nenaudojant kontracepcijos priemonių moteris per metus nepastoja. Nevaisingumas gali būti dėl moters, vyro arba abiejų partnerių vaisingumo sutrikimų. Moterų nevaisingumo priežastis gali būti kiaušintakių pažeidimai, ovuliacijos sutrikimai, gimdos patologija. Taip pat gali būti kaltas vyresnis moters amžius, kai dėl išsimokslinimo ir karjeros nėštumas atidedamas vėlesniam laikui. Manoma, kad ir vyrų, ir moterų vaisingumui mažėti reikšmės gali turėti gyvenimo būdo ypatumai, kenksmingi aplinkos veiksniai, stresas, per reti lytiniai santykiai.
– Išvardijote moterų nevaisingumo priežastis. Ar dažniausiai dėl jų sutuoktiniai neturi vaikų?
– Pastaruoju metu daugėja porų, negalinčių susilaukti vaikų dėl vyrų nevaisingumo. Anksčiau galvota, kad įvairūs vyrų spermos pokyčiai sudaro 10–30 proc. porų nevaisingumo, bet dabar manoma, kad ši priežastis yra daug dažnesnė. Spermos pokyčius lemia genetika, endokrininės, uždegimų ligos ir kitos priežastys. Spermatozoidų kiekiui ir judrumui neigiamą poveikį daro įvairūs žalingi aplinkos veiksniai, ilgalaikis sėdimas darbas, nutukimas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas.
– Vadinasi, sutuoktiniams ieškant nevaisingumo priežasčių, išsitirti reikia abiem: ir moteriai, ir vyrui?
– Šeimai ar porai, įtariančiai, kad turi vaisingumo sutrikimų, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos kliniką, kur turėtų būti atliekamas pirminis ištyrimas. Vyro vaisingumo įvertinimas ištiriant ejakuliatą yra vienas pirmųjų nevaisingos poros tyrimų. Jeigu spermos tyrimo rezultatai atitinka normą‚ tuomet išsamiai vertinamas moters vaisingumas. Deja, mažiau išsilavinusi visuomenės dalis neretai galvoja, kad tik moteris gali turėti vaisingumo problemų ir į gydytojus kreipiasi tik ji. Moteris ryžtasi daugybei įvairių tyrimų, iš jų ir invazinėms procedūroms, o kai kurie vyrai nenori atlikti paprasto jų vaisingumą įvertinančio tyrimo – spermogramos. Žinoma, tai yra šeimos tarpusavio santykių ir nėštumo motyvacijos reikalas.
– Kokie tyrimai atliekami moterims?
– Moterų ištyrimas prasideda gydytojo konsultacija, aiškinantis nevaisingumo trukmę, lytinių santykių dažnumą, mėnesinių ciklo pobūdį, persirgtas ligas. Įvertinamas moters amžius. Po to atliekamas ginekologinis tyrimas, vidiniai organai ištiriami ultragarso aparatu. Visos moterys dėl nevaisingumo tiriamos, ar neserga chlamidioze. Dažniausiai tai nustatoma, paėmus tepinėlį iš gimdos kaklelio. Ovuliacija vertinama, nustatant progesterono kiekį kraujyje atitinkamą mėnesinių ciklo dieną. Kiaušintakių pratekamumas įvertinamas atliekant invazines procedūras – histerosalpingogramą ar laparoskopiją. Pirmoji yra atliekama rentgeno kabinete, dažniausiai be jokių skausmo malšinamųjų, kai leidžiamas kontrastinis tirpalas pro gimdos kaklelio kanalą ir rentgenu stebima, ar skiriasi tirpalas pro kiaušintakius į pilvaplėvės ertmę. Laparoskopija atliekama, kai yra bendra nejautra: atlikus kelis nedidelius pjūvius pilvo sienoje į pilvaplėvės ertmę įvedamas laparoskopas bei chirurginiai instrumentai ir apžiūrimi kiaušintakiai, kiaušidės, gimda, taip pat leidžiamas kontrastinis tirpalas pro gimdos kaklelį ir stebima, kaip jis skiriasi pro kiaušintakius. Diagnostine laparoskopija dažniausiai atliekami galutiniai nevaisingos moters tyrimai. Retais atvejais reikalingos ir kitų specialistų – genetikų, endokrinologų, urologų, psichologų konsultacijos ar kiti papildomi tyrimai.
– Dėl ko kiaušintakiai gali būti užakę? Galbūt galima to išvengti?
– Kiaušintakius dažniausiai pažeidžia lytiniu keliu plintančios infekcijos – chlamidiozė ir gonorėja. Lytinių organų chlamidiozė yra viena labiausiai paplitusių lytiniu keliu plintančių ligų, bet dažniausiai moteris nieko blogo nejaučia ir net neįtaria, kad ja užsikrėtė. Negydytos chlamidiozės padariniai – pažeisti kiaušintakiai ir nevaisingumas. Mažojo dubens organų operacijos, negimdiniai nėštumai, sunkaus laipsnio endokrininė liga – endometriozė taip pat gali sutrikdyti kiaušintakių funkciją.
– Ir tai jau visos moterų ir vyrų nevaisingumo priežastys?
– Būna ir neaiškios kilmės nevaisingumas. Maždaug kas dešimtai šeimai, atlikus visus abiejų partnerių vaisingumą įvertinančius tyrimus, nerandama jokių sutrikimų. Tokiais atvejais įtariami imunologiniai, genetiniai ar kiti kol kas dar nežinomi veiksniai, prieš kuriuos tradicinė medicina kol kas yra bejėgė.
– Tokioms ir neišgydomų sutrikimų turinčioms poroms patariate pasinaudoti dirbtinio apvaisinimo metodais?
– Mes ištiriame nevaisingą porą, po to aptariame, kokios galėtų būti gydymo galimybės ir pastojimo prognozė. Gydymas, panaudojant pagalbinius apvaisinimo būdus, dažniausiai siūlomas, kai užakę abu moters kiaušintakiai arba smarkiai pakitusi sperma – tais atvejais, kai nėra tikimybės pastoti natūraliu būdu arba taikant mažiau agresyvų gydymą. Visuomet aptariama, ar nevaisingumo gydymas porai priimtinas etikos, religijos ir kitais aspektais bei finansiniu požiūriu. Neišgydomų vaisingumo sutrikimų turinčioms šeimoms visuomet pasiūlome įvaikinimo galimybę.
– Jei vyras yra absoliučiai nevaisingas, argi gali padėti pagalbinis apvaisinimas?
– Jei vyro sperma yra netinkama apvaisinti ir pagalbiniai būdai yra neefektyvūs, o moters vaisingumas normalus, daugelyje šalių galima pasinaudoti donorų spermos banko paslaugomis. Žinoma, jeigu šeimai tai priimtina. Spermos bankų veikla yra reglamentuota įstatymais. Pacientams, norintiems pasinaudoti donoro sperma, pateikiami duomenys apie donoro amžių, rasę, plaukų ir akių spalvą, ūgį, išsilavinimą, bet donorystė yra anoniminė. Lytinių ląstelių donorystė Lietuvoje nėra įteisinta, todėl mūsų šalies pilietės, norinčios pasinaudoti donoro sperma, vyksta į Latviją, Estiją ar kitas užsienio šalis.
– Metodas, kai moteriai suleidžiama donoro sperma, nėra dirbtinis apvaisinimas?
– Ne, tai nėra dirbtinis apvaisinimas. Tokia procedūra vadinama intrauterinine inseminacija. Į specialią terpę įdėti donoro spermatozoidai pro ploną kateterį suleidžiami moteriai į gimdą. Taip apvaisinimas įvyksta natūraliu būdu moters organizme.
– O kam reikalingas apvaisinimas mėgintuvėlyje?
– Mėgintuvėlyje naudojant papildomas technologijas sudaromos sąlygos spermatozoidui patekti į moters lytinę ląstelę, kai vyro spermoje spermatozoidų yra labai mažai arba jie nejudrūs. Moteriai yra skiriami kiaušides stimuliuojantys vaistai, kurie subrandina kelias ar keliolika lytinių ląstelių, vadinamąsias kiaušialąstes. Kol kas nėra priemonių, padedančių numatyti, kiek lytinių ląstelių subręs. Kuo daugiau jų subręsta, tuo didesnė tikimybė sulaukti nėštumo. Plona adata išpunktuotos kiaušialąstės dedamos į indą su specialia terpe ir spermatozoidais, kur ir įvyksta apvaisinimas. Beje, jis gali ir neįvykti. Kiek kiaušialąsčių apsivaisins per vieną gydymo ciklą, numatyti negalima, todėl tik po kelių parų paaiškėja, ar užsimezgė nauja gyvybė. Jei apvaisinimas įvyksta, vienas ar keli embrionai yra patalpinami moters gimdoje, kur toliau nėštumas vystosi natūraliu būdu arba nustoja vystytis ir įvyksta persileidimas.
– Sakoma, kad didėjantis gimstančių trynukų skaičius yra dirbtinio apvaisinimo pasekmė?
– Jei į gimdą perkeliami trys ar daugiau embrionų, trynukų tikimybė išties yra didelė. Daugiavaisis nėštumas šiuo metu laikomas pagrindine dirbtinio apvaisinimo komplikacija, nes kuo daugiau gimdoje auga vaisių, tuo didesnė tikimybė, kad nėštumas pasibaigs priešlaikiniu gimdymu. Neišnešioti vaikai turi daugybę sveikatos problemų, sukeliančių neįgalumą. Pagrindinė dirbtinio apvaisinimo siekiamybė yra vienvaisis išnešiotas nėštumas.
– O kodėl negalima apvaisinti tik vienos kiaušialąstės?
– Bandymai apvaisinti tik vieną kiaušialąstę ir pasiekti, kad moteris pastotų ir pagimdytų, gali užtrukti labai ilgai. Moteriai tektų daugybę kartų stimuliuoti kiaušides ir punktuoti folikulus, rizikuojant jos sveikata ir galbūt net gyvybe. Toks gydymas būtų labai brangus ir lydimas ilgalaikės psichologinės įtampos.
– Dėl to išrastas embrionų šaldymas, prieš kurį nusiteikusi ir Bažnyčia, ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto oponentai?
– Pagalbinio apvaisinimo tikslas yra vienvaisis nėštumas, todėl pastaruoju metu dažniausiai į gimdą perkeliamas vienas embrionas, o kiti užšaldomi. Nėštumo sėkmė po pirmojo gydymo ciklo dažniausiai sudaro tik 20–30 proc., todėl nesėkmės atveju atšildytą embrioną galima perkelti į gimdą. Tai daryti, kol moteris pastos. Pakartotinai embrionai į gimdą perkeliami, kai jau yra natūralus mėnesinių ciklas, taip išvengiama agresyvios kiaušidžių stimuliacijos vaistais ir folikulų punkcijų. Toks gydymas sukelia mažesnę riziką moters sveikatai, sumažina gydymo išlaidas ir, svarbiausia, padidėja nėštumo tikimybė. Kaušialąsčių užšaldymas kol kas nėra sėkmingas ir tik nedaugelyje užsienio centrų bandoma naudoti šią technologiją.
– Embrionų šaldymas skamba žiauriai. Negana to, tai dvelkia prekyba žmonėmis.
– Tai diskusinis klausimas. Dirbtinio apvaisinimo įstatymas turi tiksliai numatyti, kas būtų daroma su pertekliniais embrionais.
– Ir vis dėlto kalbame apie žmogų, kurio gimimas šimtmečiais buvo didžiausias stebuklas, paslaptis. Gal, užuot plėtojus dirbtinio apvaisinimo technologijas, vertėtų daugiau rūpintis moterų ir vyrų vaisingumo išsaugojimu?
– Būtų idealu, kad žmonės neturėtų vaisingumo sutrikimų. Deja, ši liga, kaip ir kitos, kamuoja ne tokią jau mažą visuomenės dalį. Mano nuomone, daugelis nevaisingumo priežasčių mums vis dar yra nežinomos: galbūt tai nulemia natūrali gamtos atranka, galbūt įvairios genetinės priežastys. Žinomiems veiksniams, mažinantiems vyrų ir moterų vaisingumą, mes galime daryti įtaką ir stengtis išsaugoti lytinę sveikatą. Medik
