Cukrinis diabetas neretai vadinamas civilizacijos liga, nes šiuolaikinis gyvenimo būdas jo išsivystymui labai palankus. Cukrinio diabeto simptomai priklauso nuo ligos tipo. I tipo ligai būdingesnė ūmi eiga, didelis silpnumas ir nuovargis, greitas kūno masės mažėjimas, acetono kvapas iš burnos. II tipo cukrinio diabeto atveju liga gali vystytis metų metus ir išlikti visai nepastebėta.
Kas dažniausiai suserga cukriniu diabetu, kokie pagrindiniai jo simptomai ir kokios dažniausios jo komplikacijos?
Kas dažniausiai suserga cukriniu diabetu?
Apskaičiuota, kad cukrinis diabetas dažniausiai „užklumpa“ nuolat persivalgančius ir daug riebaus bei kaloringo maisto vartojančius asmenis. Ligos tikimybę labai didina ir per mažas judrumas, sėslus gyvenimo būdas. Daug įtakos daro antsvoris ar nutukimas, stipri nervinė įtampa, per mažas rūpinimasis savimi. Vis dėlto liga atsiranda ne tik dėl koreguojamųjų faktorių. Ji gali išsivystyti ir dėl genetikos nulemtų veiksnių – tai ypatingai aktualu kalbant apie I tipo cukrinį diabetą. Vyresniame amžiuje dažniau pasitaiko II tipo cukrinis diabetas.
Cukrinis diabetas – tai lėtinė, nuolat progresuojanti liga, todėl tuomet, kai ji aptinkama anksčiau, gydymo prognozės daug geresnės. Būna ir taip, kad liga neaptinkama metų metus ar net dešimtmečius – tuomet jau kenčiama negrįžtamų pokyčių, kurie gali sukelti net neįgalumą ar tapti mirties priežastimi.
Kokie cukrinio diabeto simptomai?
Pagrindiniai cukrinio diabeto simptomai yra troškulys, apetito pakitimai (kamuoja stiprus alkis), odos niežėjimas, įvairios infekcijos, kūno masės mažėjimas. Taip pat pacientas pastebi, kad blogiau gyja žaizdos, jis dažniau šlapinasi, jį kamuoja nuovargis ir silpnumas.
Progresuojant ligai atsiranda regėjimo sutrikimų, be to, vargina odos tirpimas ir niežėjimas. Dažniau kamuoja šlapimo takų infekcijos, didėja kraujo spaudimas. Sergant pirmo tipo cukriniu diabetu itin ryškus staigus kūno masės mažėjimas, labai didelis nuovargis ir silpnumas. Pastebėjus tokius simptomus geriau nedelsti ir kreiptis į gydytojus, nes negydoma liga progresuoja. Pavyzdžiui, I tipo cukrinis diabetas vystosi gana ūmiai, o štai II tipo cukrinis diabetas gali vystytis metų metus.
Kokios cukrinio diabeto komplikacijos?
Deja, bet sergant cukriniu diabetu komplikacijos yra praktiškai neišvengiamos. Ligos aptikimas ankstyvu jos vystymosi periodu padeda išvengti pačių sunkiausių, net mirtinų komplikacijų, o adekvatus gydymas padeda tinkamai kontroliuoti ligą.
Laikas, kuomet išsivystys tam tikrų komplikacijų, labai priklauso nuo įvairių veiksnių – nuo paties paciento sveikatos būklės, gretutinių ligų, gliukozės koncentracijos kraujyje, arterinio kraujo spaudimo rodiklių, kitų maistinių medžiagų apykaitos sutrikimų ir t.t.
Cukrinio diabeto komplikacijos dažniausiai susijusios su tų organų ir organų sistemų sutrikimais, kurie itin jautrūs gliukozės trūkumui. Tarkime, gali sutrikti regėjimas, inkstų funkcija, smegenų kraujotaka, širdies veikla. Pavyzdžiui, cukrinis diabetas yra viena dažniausių aklumo, miokardo infarkto, galvos smegenų insulto ir inkstų nepakankamumo priežastis.
Kita sudėtinga ir gyvenimo kokybę menkinanti komplikacija – varginantys galūnių skausmai, atsirandantys dėl nervinių skaidulų pažeidimų. Dažniausiai pažeidžiamos būtent periferinės kojų nervinės skaidulos. Dėl šios priežasties skauda apatines galūnes, jos tirpsta ir tvinkčioja. Gali atsirasti negyjančių žaizdų, dėl kurių išsivysto gangrena ir kojas belieka tik amputuoti. Pasirodo, cukriniu diabetu sergantiems asmenims galūnės amputuojamos net keliomis dešimtimis kartų dažniau nei sveikiems asmenims.
Ką vertėtų žinoti apie hipoglikemiją?
Komplikacijų gali atsirasti ir perdozavus vaistų ar išgėrus alkoholio, daug judant, dirbant sunkų fizinį darbą ar ilgą laiką nevalgant. Ši pavojinga būklė vadinama hipoglikemija. Jos metu gliukozės kiekis kraujyje būna per mažas. Jai būdingas bendras silpnumas, prakaitavimas, drebulys, jaučiamas širdies plakimas, neramumas (mirties baimė). Cukriniu diabetu sergantys asmenys su savim visuomet turėtų nešiotis cukraus gabalėlių ar čiulpiamų ledinukų, kurie galėtų padėti tuomet, kai jaučiami pirmieji hipoglikemijos simptomai. Apie tokios pagalbos būtinybę turėtų žinoti ir pacientą supantys aplinkiniai, nes sunkios hipoglikemijos metu asmuo gali prarasti sąmonę. Ši būklė labai pavojinga, nes jos metu įvyksta negrįžtamų pokyčių – ypatingai pažeidžiamos smegenys.
Ką reikėtų žinoti apie cukrinio diabeto gydymą?
Daugybė asmenų bijo išgirsti cukrinio diabeto diagnozę vien dėl to, jog mano, kad būtinai reikės leistis insuliną. Vis dėlto šios medžiagų apykaitos sutrikimo diagnozė dar nereiškia, kad iš karto reikės vartoti antidiabetinius vaistinius preparatus ar leistis insuliną. Turint polinkį į cukrinį diabetą gali pakakti ir dietos, be to, šiuolaikiniai geriamieji vaistiniai preparatai rodo teigiamą naudos ir rizikos santykį.
Jei I tipo cukriniam diabetui insulino tikrai prireiks (šio tipo liga serga iki 5-10 proc. visų pacientų, kuriems diagnozuotas cukrinis diabetas), tai II tipo cukrinis diabetas gali būti gydomas kur kas įvairiau. Yra ne viena geriamųjų vaistinių preparatų grupė. Vaistinį preparatą parenka gydytojas, atsižvelgdamas į tai, kiek pažengusi liga, kokios komplikacijos stebimos, kokiomis gretutinėmis ligomis serga pacientas, kaip veikia vieni ar kiti vaistiniai preparatai ir t.t. Metformino hidrochloridas (metforminas) išlieka vienu populiariausių antidiabetinių vaistų, tačiau yra ir kitų medžiagų, kurios gali būti derinamos su dieta ir (arba) insulino preparatais. Lietuvoje jau pradėta prekiauti ilgo veikimo metforminu – kauskite gydytojo ar vaistininko.
