Švaros priemonės ne tik valo, bet ir kenkia?
Įvairios reklamos brukte bruka nuomonę, kad namuose pilna bakterijų, nešvarumų ir būtina (be abejo, pakankamai agresyvių valiklių pagalba) juos pašalinti, išvalyti iki neįmanomo švarumo. Tačiau toks pernelyg stropus švarinimasis namuose kartais gali atnešti daugiau žalos negu naudos. Nes daugelyje buityje naudojamų valiklių, baliklių, ploviklių ir pan. savo sudėtyje turi įvairiausių žmogaus organizmą veikiančių medžiagų.
PlačiauMedus gali padėti numesti svorio
Meduje daug mikroelementų ir fermentų. Apie 90 proc. sudaro monosacharidai (gliukozė, fruktozė ir t.t.), o likusi dalis disacharifai (cukrus). Skaidant fermentams medų, mūsų organizme išskiriamas laisvas vandenilis ir deguonis, kurie naikina bakterijas ir virusus, todėl prisideda prie mūsų imuniteto prieš užkrečiamas ligas. Medaus pagrindinės gydomos savybės ir yra fermentuose (diastazės skaičius), ir mikroelementuose, kurie yra natūralūs ir 100 proc. įsisavinami. Vitaminų ir maisto papildų piliulėse esančius mikroelementus organizmas pasisavina tik 5-15proc.
PlačiauGyvūnai gali išmokyti įveikti stresą
Normalu patirti stresą, nes jis kyla ne tik dėl jūsų, bet ir aplinkinių veiksmų. Tačiau didžiausią stresą sukelia savęs gailėjimas, nuolatinis mąstymas, kaip stresinė situacija neigiamai paveikė jus ar jums brangius žmones. Pasidavę neigiamoms emocijoms nebegalite išeiti iš uždaro rato. Stenkitės visą savo dėmesį nukreipti į žmones, kuriuos mylite. Padėkite jiems, rūpinkitės, bendraukite ir pamirškite nemalonią patirtį.
PlačiauReklamos spąstuose arba kaip skaityti maisto produktų etiketes?
Dažna informacija apie maisto produktą ar jo reklama vartotojui pateikiama, nurodant naudingąsias produktų savybes. Tokia informacija neretai lemia produkto pasirinkimą, mat skambiai pateikti teiginiai iškart patraukia pirkėjų dėmesį. Nors kiekvienas žino, kad maisto paskirtis ir yra teikti mitybinę naudą bei palaikyti organizmo sveikatą, retas susimąsto, ar ant pakuotės pateikta informacija yra teisinga ir pagrįsta.
PlačiauŽaliavalgystė: sveikatos eleksyras ar akių dūmimas?
Yra tam tikros ligos, kaip, pavyzdžiui, celiakija, kuomet pacientui privaloma sudaryti specialią dietą, kad jis galėtų gyventi visavertį gyvenimą. Taigi mityba yra gydymo dalis, bet ne pats metodas. Žaliavalgystė – nauja mada, atkeliavusi kartu su ekologijos idėjomis. Tačiau tai nėra naujiena. Žaliavalgystės idėjos buvo žinomos seniai. O jei tai būtų stebuklingas būdas padedantis išgydyti sunkias ligas, šiandien būtų naudojamas labai plačiai. Ar tokia mityba gali pakenkti atsakyti sunku, nes tai, ką darome su savo kūnais, nei šiandien, nei rytoj nepajusime. Tai gana atokūs rezultatai, kuriuos pamatysime po dešimties ar daugiau metų. Teorijų yra daug, tačiau medicinoje pirmenybė teikiama moksliškai pagrįstoms.
PlačiauŠvaruolių vaikai susirgti rizikuoja labiau?
Kalbame apie atopinį dermatitą, arba egzemą. Yra duomenų, kad mažiau išsivysčiusiose šalyse, pvz., Afrikos, vaikų sergančių atopiniu dermatitu labai nedaug. Užtat pažangiose Vakarų šalyse, tokiose kaip Vokietija, įvairiomis alergijomis serga kone kas trečias vaikas. Atopinio dermatito išsivystymas siejamas su pakitusiu imuniniu odos atsaku į vidinius ir išorinius dirgiklius: imuninė sistema, neturėdama jokių priešų sterilioje aplinkoje, pradeda pulti savo organizmo audinius. Tai viena ligos išsivystymo teorijų.
PlačiauGydytojo konsultacija: tegu vaikas auga be maisto priedų
Maisto priedai tikrai padidina alergijos, įsijautrinimo galimybę. Ypač kūdikiai ir maži vaikai iki trejų metų, kada pats alergijos augimo pikas. Maisto priedai imuninę sistemą išbalansuoja: ji pradeda „kreivai“ atsakyti į pasaulį – įsijautrinti kam nereikia.
PlačiauSkatiname gyventi sveikai, bet apie sveikatą beveik nemokome
Ar nėra keista, vaikai mokykloje mokomi daugybės įvairiausių dalykų: chemijos, fizikos, dailės, muzikos… Tačiau pamokų apie sveiką gyvenseną kažkodėl ne per daugiausia. Gydytojai vieningai teigia – nesveikas gyvenimo būdas nuvarys mus visus į kapus anksčiau laiko. O vaikai išgyventi užterštoje ir greito maisto bei streso kupinoje aplinkoje iš mokyklos ateina neparuošti. Nenoriu įžeisti kitų mokslų, tačiau prisipažinsiu, fizikos po mokyklos man mažai kur prireikė, o kaip pagaminti sveikesnį maistą galvoju kasdien.
PlačiauOranžinis vaistas nuo šimto ligų
Šaltalankių uogos – kaulavaisiai turi daug C, PP, B vitaminų, folio rūgšties, gliukozės, geležies, mangano. Vaisiai turi daug vitamino E (saugo odą nuo senėjimo, žalingo saulės spindulių ir laisvųjų radikalų poveikio), vitamino F (reguliuoja medžiagų apykaitą), vitamino A (gerina regos funkciją). Vitaminas P stabdo aterosklerozės vystymąsi, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina žarnyno veiklą. Tiaminas po didelių fizinių ar emocinių krūvių atnaujina nervų sistemą. Oleino rūgštis plečia širdies, smegenų kraujagysles, intensyvina kraujo apytaką, mažina kraujo spaudimą. Serotoninas stiprina organizmo priešinimąsi infekcijoms, spartina kraujo krešėjimą, normalizuoja kraujospūdį. Vaisių išspaudos turi daug ląstelienos, todėl gerina virškinimą.
PlačiauNatūralūs drabužiai – sveikiau?
Renkantis drabužius, kaip ir renkantis maistą, vis svarbesniu kriterijumi tampa ekologiškumas, natūralumas ir poveikis sveikatai. Tačiau ne visada šios sąvokos yra teisingos. Kas gi yra ekologiški arba natūralūs drabužiai? Audiniai, kuriuos drąsiai galime vadinti ekologiškais ir sveikais, gaminami iš lino, vilnos, šilko, kanapių pluošto, medvilnės, bambuko. Labai svarbu tai, kad audiniams naudojami augalai (kanapės, linai, medvilnė) būtų auginami natūraliai, be jokių chemikalų. Lygiai taip pat chemikalai nepageidaujami ir apdirbant šias medžiagas, o dažomi jie tik natūraliais dažais.
PlačiauPusryčiai – sveikas ir skanus moksleivio „dopingas“
Kai patys tėvai dar buvo vaikai, egzistavo trys klasikiniai pusryčių variantai – košė, kiaušiniai ir sumuštiniai. Šuo metu reklama pakeitė mūsų nusistatymus. Ji netgi mūsų sąmonėje patalpino „sausų pusryčių“ sampratą. Tiesa, tai ne šiaip sausas maistas, o visokie dribsniai, rutuliukai, žvaigždutės ir kiti traškūs „pribumbasai“, kuriuos itin patraukliai reklamuoja animaciniai personažai.
PlačiauĮ mokyklą neisiu!
Pasak psichologų natūralu, kad vaikai baiminasi primos klasės. Juk ne kartą yra girdėję, kad žengus į mokyklą viskas pasikeis. Tai visai nauja erdvė. Juk ir suaugusieji pirmą dieną einant į naują darbovietę dreba kojos. Nežinia kaip priims kolegos ir panašiai. Vaikui viskas tas pats.
PlačiauMoters intymi higiena vasarą
Kad lauke tvyrant karščiui ar išvykus į kelionę mėnesinės nesukeltų didesnių nepatogumų nei įprastai, gydytoja rekomenduoja gerai joms pasiruošti. Svarbu įvertinti tai, kad mėnesinės prasidėti gali anksčiau, todėl su savimi nuolat reikėtų turėti higieninių paketų. Vykstant į kelionę ir neturint galimybės laiku apsilankyti higienos prekių parduotuvėje – o galbūt kartais ir tualetu pasinaudoti taip dažnai, kaip reikėtų, gyd. E.Batutienė pataria rinktis daugiau skysčio sugeriančius paketus. Tokiais atvejais didesni arba nakčiai skirti paketai gali būti tikras lobis!
PlačiauVasaros pavojai gamtoje ir keletas būdų jiems įveikti
Odos nudegimas. Nudegimą nuo saulės nesunku atpažinti. Oda būna paraudusi, skausminga, vargina nemalonūs jutimai prisilietus. Sunkesniais atvejais būna patinusi, skaudanti, pūslėta (pūslės įvairaus dydžio), svaigsta galva, nėra apetito, pykina, atsiranda drebulys.
Plačiau
Užduotis vasarai: kas rytą pabraidykime basi po rasą
Refleksoterapeutė prisiminė, kad tokią grūdinimosi idėją ilgai propagavo gydomosios kūno kultūros asas Druskininkų gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parko įk8rėjas ir ilgametis jo vadovas Karolis Dineika. Jo iniciatyva gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parke buvo įrengti takeliai su akmenukais, užlieti vandeniu. Jais pavaikštinėti rekomenduodavo įvairiose sanatorijose besigydantiems žmonėms.
Plačiau
Taisyklės nėščioms vairuotojoms
Didžiausias nepatogumas besilaukiančiai moteriai – praktiškai kasdien reguliuojama vairuotojo sėdynės padėtis. Juk pilvukas auga! Atitraukdama sėdynę, atstumą nuo pilvo iki vairo stenkitės išlaikyti nemažesnį nei 10-15 centimetrų.
PlačiauMityba svečiose šalyse: ko saugotis ir ką išnaudoti?
Kelionės ir apsilankymai svečiose šalyse suteikia malonių pojūčių. Nauji kraštovaizdžiai, pažintys, dar nepažinta kultūra, patiekalai, įspūdžiai praturtina atostogas ir įkrauna vidinės energijos. Tačiau viešint nepažįstamoje šalyje reikia elgtis apdairiai. Ne tik pasirūpinti geru žemėlapiu, saugotis sukčių, bet ir atsakingai rinktis tai, ką valgai. Neatrastas skonis kartais gali suteikti daug naudos, o kartais apkartinti kelionę. Taigi kaip tinkamai išnaudoti svečios šalies gėrybes? Konsultavo gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.
PlačiauGenų dopingas keičia sporto veidą
Įsibėgėjus Londono olimpinėms žaidynėms užfiksuotas kol kas vienas teigiamas dopingo testo rezultatas. Oficialiai patvirtinta, jog Albanijos sunkumų kilnotojas Hysenas Pulaku tapo pirmuoju olimpiečiu, kuris naudojo draudžiamus preparatus. Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) teigimu, liepos 23-iąją atliktame sunkiaatlečio H.Pulaku dopingo teste buvo aptiktas stanozololas.
Lietuviška braškė, kriaušė ar morka – geriausias sveikatos šaltinis
Kaip elgtis esant dideliems karščiams?
Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
Plačiau