Homeopatijoje liga suprantama kaip organizmo vidinės harmonijos pažeidimas. Liga – dinaminis procesas, apimantis visą organizmą. Pastebimi morfologiniai pokyčiai audiniuose yra tik ligos pasekmė, o ne pati liga. Pvz., opa skrandyje nėra vien skrandžio liga, tai – viso organizmo sutrikimo pasekmė. Todėl homeopatijoje vaistas parenkamas atsižvelgiant į viso organizmo ypatumus.
Alopatijoje (tai – gydymas priešingu) medikamentai skiriami slopinti tam tikras organizmo reakcijas (pvz., analgetikai, priešuždegiminiai ir kt. vaistai). Tačiau homeopatai yra pastebėję, kad užslopinus tam tikrus simptomus, dažnai nepašalinama ligos priežastis, ir po kurio laiko išryškėja pažeidimas kitoje, dažniausiai gyvybiškai svarbesnėje, sistemoje. Po to jau kitas specialistas gydo „naują” ligą, nors iš esmės tai yra ta pati neišspręsta problema. Pvz., atopinis bėrimas, užslopintas hormoniniais preparatais, vėliau dažnai pasireiškia bronchine astma,kuri gydoma kaip atskira liga. O gydant homeopatiškai ir praėjus bronchinės astmos simptomams vėl pasireiškia tas pats atopinis bėrimas, kuris buvo iš pradžių.
Tik jam pranykus jau galima pripažinti, kad liga išgydyta.
Homeopatijoje simptomas yra tikslingos organizmo apsauginės reakcijos, siekiant atkurti pažeistą homeostazę, išraiška. Pvz., skausmas, karščiavimas, išskyros iš nosies, kosulys, viduriavimas ūmių ligų atvejais – visa tai yra apsauginė organizmo reakcija. Lėtinių ligų atveju tai mažiau akivaizdu, tačiau tuomet organizmas paprastai iš kelių blogybių renkasi mažesnę, pvz., odos bėrimas vis dėlto yra geriau negu astma. Homeopato tikslas yra ne slopinti atskiras organizmo reakcijas, bet padėti organizmui pačiam jas sureguliuoti. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į tą patį žalojantį veiksnį, todėl gydymo sėkmė priklauso nuo to, kaip tiksliai bus atsižvelgta į konkrečios organizmo reguliacinės reakcijos ypatumus.
Parengta pagal: „Gamtos galia” Nr. 2 (8);
