Medicinos straipsniai

Gastroparezė

Įvadas Skrandis, užtikrindamas normalų virškinimo procesą, atlieka daug funkcijų. Jam būdingos re­zervinė, sekrecinė, motorinė, rezorbcinė ir endo­krininė funkcijos. Skrandyje maistas kaupiamas, kelias valandas maišomas, minkomas, daugelis maisto sudedamųjų dalių ištirpsta ir veikiant fer­mentams hidrolizuojama. Skrandžio...

Oscillococcinum® – kvėpavimo takų infekcijoms gydyti ir prevencijai

  Įvadas Oscillococcinum® – homeopatinis vaistinis pre­paratas, skirtas virusinių peršalimo ligų simptomams lengvinti. Šį preparatą 1925 metais sukūrė Josephas Royʼus, kuris išskyrė 200 K muskusinės anties šir­dies ir kepenų ekstraktą. Šis saugus homeopatinis vaistinis preparatas dažnai vartojamas susirgus gri­pu ir...

Asimptominė bakteriurija sergant cukriniu diabetu. Ar visada reikia gydyti?

Įvadas 2 tipo cukrinis diabetas (CD) yra heterogeninė pa­tologija, kuriai būdinga įvairaus laipsnio atsparumas insulinui, sutrikusi insulino sekrecija ir sutrikusi gliu­kozės produkcija. Pacientai, sergantys 2 tipo CD, turi padidėjusią infekcijų riziką. Dažniausia infekcijos vie­ta – šlapimo takai (31–34). Įvairūs...

Atopinio dermatito ir alergijos maistui ryšys

Atopinis dermatitas (AD) yra lėtinė uždegimi­nė odos liga, kuria dažniausiai serga vaikai, tačiau ji pasireiškia ir suaugusiesiems. Ši liga nustatoma daugiau nei 25 proc. vaikų ir 2–3 proc. suaugusiųjų (1). AD diagnozuojamas remiantis klinikiniais po­žymiais. Kai kuriais atvejais atliekama odos biop­sija, odos lopo mėginiai, bendrojo imunoglobulino (Ig) E kraujo serume ištyrimas (1).

Krūties centrai – šiuolaikinis auksinis krūties vėžio gydymo modelis. Krūties centrų sertifikavimas

Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Per metus Europos Sąjungoje (ES) krūties vėžiu suserga apie 275 tūkst., o miršta – 88 tūkst. moterų [1]. Iki 2000 metų ES šalyse krūties vėžys buvo gydomas bendruose chirurgijos skyriuose ir onkologijos centruose. Remiantis geresniais krūties vėžio gydymo rezultatais bei geresne gyvenimo ko- kybe onkologijos centruose, palyginti su bendrais chirurgijos skyriais, 2000-aisiais Europos mastologijos draugija (angl. European Society of Mastology – EUSOMA) paskelbė reikalavimus dėl krūties centrų kūrimo ES šalyse. Mini- malūs krūties centrų reikalavimai [2]:

Krūties vėžys ir kūdikių žindymas

Įvadas Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Sergamumo dažnis šia liga susijęs su didėjančiu krūties vėžio rizikos veiksnių paplitimu, tokių kaip vėlyvas pirmasis nėštumas, žindymo krūtimi praktikos sumažėjimas. Mažiausiai 5–6 mėnesių trukmės kūdikio žindymas krūtimi turi apsauginį poveikį...

Hormoniniam gydymui atsparaus prostatos vėžio optimalios gydymo sekos parinkimas

• +1

  -0

  +1

Istoriškai susiklostė, kad ilgą laiką androgenų slo- pinimo terapija (AnT) buvo vienintelis efektyvus gy- dymas pacientams, sergantiems progresuojančiu ar metastazavusiu prostatos vėžiu (PV). Pastaraisiais metais klinikinėje praktikoje gydymo galimybės išsi- plėtė. Konstatavus hormoniniam gydymui atsparų PV, galima skirti gydymą androgenų ligandų ir receptorių taikinius veikiančius preparatus, citotoksinius medi- kamentus, imunoterapiją ar skirti gydymą radionukli- dais. Platus gydymo pasirinkimas iš esmės lėmė ne tik geresnį klinikinį efektą, bet ir bendrojo išgyvenamu- mo pagerėjimą. Kol kas nėra aiški optimali gydymo seka. Šiuo metu atliekami klinikiniai tyrimai, kurių tikslas yra įvertinti sudėtinio gydymo, derinant kelis gydymo metodus, naudą išgyvenamumui ir simptomų kontrolei, nepageidaujamas reakcijas, gydymo toleravimą.

Radioterapijos ir imunoterapijos derinys onkologijoje

Kiekvienais metais pasaulyje nuo onkologinių ligų miršta apie 8 mln. žmonių. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje sergamumas onkolo- ginėmis ligomis užima 2-ą vietą, o kai kuriose išsivys- čiusiose šalyse – ir 1-ą vietą. Prognozuojama, kad 2030 metais vėžys taps pagrindine mirties priežastimi. Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių. Mūsų šalyje gyvena beveik 100 tūkst. žmonių, kuriems kada nors buvo diagnozuota onkologinė liga. Mirtingumas nuo piktybinių navikų užima 2-ą vietą bendrojoje mirtingumo struktūroje. Didžiausias mirtingumo nuo onkologinių ligų procentas yra 45–64 metų žmonių grupėje, tai yra tarp darbingo amžiaus žmonių. Pagrindiniai piktybinių navikų gydymo metodai iki šiol yra chirurginis, chemoterapija ir radioterapija. Tiesa, šie metodai neužtikrina norimo gydymo efektyvumo, todėl ypač aktualu kurti naujas gydymo strategijas. Prieš 30 metų eksperimentiniuose modeliuose įrodyta imunoterapinių vėžio gydymo būdų nauda, o per pastaruosius 10–15 metų atlikti sėkmingi įvairių imunoterapinių metodų klinikiniai tyrimai. Šiuo metu imunoterapiją aktyviai pradedama taikyti klinikinėje praktikoje, o jos efektyvumui padidinti inicijuojami nauji klinikiniai tyrimai, derinant ją su kitais gydymo metodais. Žinant, kad radioterapija pasižymi imunostimuliuojamuoju poveikiu, 2005 metais pasiūlyta panaudoti radioterapijos ir imunoterapijos derinį onkologijoje.

Cukrinis diabetas: svarbu tinkamai pasinaudoti tuo, ką turime

2 tipo cukrinis diabetas nėra užkrečiamoji liga, tačiau plinta labai smarkiai. 2014 metų Higie­nos instituto duomenimis, Lietu­voje sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu yra apie 94 tūkst., tačiau skaičiuojama, kad antra tiek ne­žino sergą šia liga. Cukrinis diabetas – sunki lėti­nė liga, kuri smarkiai blogina gy­venimo kokybę ir brangiai kainuo­ja. Kasdien Lietuvoje nuo diabeto miršta apie 10 žmonių. Siekiant atkreipti dėmesį į šią ligą, kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Apie ligos diagnostikos, gydymo galimybes, naujienas ir problemas kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endo­krinologijos centro vadovu prof. Vaidotu Urbanavičiumi.

Lygios odos grybelio klinika, diagnostika ir gydymas

• +0

  -1

  -1

Esti apie 50 tūkst. rūšių grybų, tačiau tik apie 500 rūšių yra patogeniškos žmogui. Grybeliai gali pažeisti žmogaus odą, plaukus, nagus, matomas gleivines ir vidaus organų sistemas. Dėl ilgą laiką persistuojančios grybelinės infekcijos gali išsivystyti sensibilizacija, dėl kurios atsiranda alerginės kilmės bėrimai (mikidai). Kai kurios grybelių rūšys (pvz., Fusarium graminearum, Penicillium islandicum ir kt.) išskiria toksinus, turinčius hepatotoksinį ir onkogeninį poveikį. Dažniausi žmogaus patogeniniai grybeliai yra dermatofitai, mielės ir pelėsiai. Grybeliai dauginasi dalydamiesi ir pumpuravimu bei plinta sporomis. Sporos gyvybingos išlieka iki 3–5 m., o virinamos ar kaitinamos autoklave žūsta per 3–5 minutes. Grybeliams daugintis palankiausia yra šilta (28–30° C) ir drėgna aplinka. Patekusios ant pažeistos odos ar jos priklausinių, grybelio sporos pradeda daugintis. Inkubacinis periodas gali užsitęsti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.

Šiuolaikinio atopinio dermatito gydymo apžvalga

Atopinis dermatitas (dar vadinamas atopine ar endogenine egzema, neurodermitu) – viena dažniausių odos ligų: ja serga iki 20 proc. vaikų ir 1–3 proc. suaugusiųjų. Tai lėtinė odos uždegimo liga, sukelianti labai stiprų niežulį. Ji dažnesnė šeimose, kuriose sergama ir kitomis atopinėmis ligomis (astma, alerginiu rinokonjunktyvitu). Atopinio dermatito (AD) patognominių laboratorinių žymenų nėra. Dažniausi požymiai – padidėjusi bendrojo ar alergenui specifinio imunoglobulino E (IgE) koncentracija serume arba su IgE susijęs padidėjęs jautrumas alergenams odos mėginyje – nėra būdingi visiems AD sergantiems pacientams.

Žygis prieš melanomą: daugėja pergalių

Melanoma – vienas piktybiškiausių žmogaus navikų, palyginti efektyviai gydomas, jei diagnozuojamas ankstyvos stadijos. Progresuojančios melanomos prognozė kraštutinai sunki ir dažniausiai nepalanki. Per pastaruosius 30 metų beveik nebuvo pasiekta pažangos gydant progresuojančią melanomą: prieš 2–3 dešimtmečius IV stadijos melanoma sergantys pacientai išgyvendavo vidutiniškai 7–8 mėnesius, t. y. panašiai tiek pat, kiek ir prieš 4–5 dešimtmečius.

Nauja vėžio imunologinės kontrolės teoroja

Bendrai pripažinta, kad vėžio profilaktika ir ankstyvoji diagnostika išlieka svarbiausiomis onkologijos problemomis. Su šiomis problemomis glaudžiai siejasi prof. Elenos Moncevičiūtės- Eringienės teorija, paskelbta tarptautiniame žurnale „Medical Hypotheses“ 2015 m., straipsnyje „Natūralus imunitetas evoliuciniam atavistiniam endotoksinui žmogaus vėžio atveju“ (The natural immunity to evolutionary atavistic endotoxin for human cancer) (bendraautorės: Kristina Rotkevič, Rūta Grikienytė-Grikienis). Teorija per trumpą laiką sulaukė daug teigiamų komentarų.

Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė džiaugiasi produktyviais 2016 metais

Kasmet malonu apžvelgti Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) veiklą, nes ji – išties įspūdinga. Daug Lietuvos kardiologų pabuvojo svarbiuose tarptautiniuose renginiuose. Kiekviena tokia išvyka daugiau ar mažiau virsta kelione į save – suvoki savo vietą, galimybes ir būtinybę judėti į priekį, neatidėlioti darbų, nes medicinos mokslas ir praktika vystosi neįtikėtinai sparčiai. Džiugu, jog Lietuvos kardiologų draugija auga ne tik narių skaičiumi, bet ir svarba rengiant rezidentus, ugdant aukštos kvalifikacijos specialistus, vykdant tęstines podiplomines studijas, svarstant diagnostikos ir gydymo metodikas, vaistų kompensavimo klausimus. Lietuvos kardiologų draugijos metinė konferencija „Kardiologijos naujienos 2016“, kurią organizavo LKD, KKKD, LŠA, LSMU, VU, vyko gruodžio 1 dieną Kaune.

Įžengus į mokslo ir praktikos šventovę, svarbiausiu tampa pacientas

Net 12 metų Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės veiklai sėkmingai vadovavusi ir garbingų įvertinimų europiniu mastu pasiekusi LSMU MA Kardiologijos klinikos prof. dr. Aušra Kavoliūnienė, net ir pasitraukusi iš šių pareigų neliko kardiologų veiklos užribyje. Šie metai profesorei buvo itin darbingi ir prasmingi... Be rimtų projektų įgyvendinimo ir tolesnės jų tąsos, prof. A. Kavoliūnienei buvo suteiktas Metų kardiologo vardas. Taigi kiek svarbus šis įvertinimas ir ko jis įpareigoja? Apie tai – šis mūsų pokalbis...

Efektyvaus LOPL gydymo veiksniai

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) gydymą lemia ne vien veiksmingas inhaliuojamasis vaistas, bet pirmiausia – paciento pastangos laikytis vaistų įkvėpimo režimo, gebėjimo tinkamai įkvėpti vaistus ir naudotis inhaliatoriumi. Apie šios sunkios ligos gydymo ypatumus plačiau kalbamės su gydytoju pulmonologu, Kauno klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėju doc. Alfredu Bagdonu.

LOPL gydymo galimybės geros – trūksta tik paties paciento

Specialistai pastebi, jog kasmet daugėja kvėpavimo sistemos ligomis sergančių žmonių. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, prieš trejus metus pasaulyje apie 210 milijonų žmonių sirgo bronchine astma, apie 300 milijonų – lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). Lietuvoje užregistruota  daugiau nei 50 tūkst. sergančiųjų LOPL, tačiau spėjama, kad jų gali būti gerokai daugiau – tiesiog kai kurie žmonės ignoruoja ligos požymius ir nesikreipia į gydytojus. Apie šios lėtinės, progresuojančios plaučių ligos šiandienos aktualijas kalbamės su VUL Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu prof. dr. Edvardu Danila.

Sudėtinis gerybinės prostatos hiperplazijos gydymas serenoa repens preparatais ir alfa-1 adrenosreceptorius blokuojančiais vaistsais

Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) – svarbi vyrų svei­katos problema, kurios įtaka gyvenimo kokybei yra labai dide­lė. Šios ligos simptomai pasireiškia ketvirtadaliui vyresnių nei 50 metų, iki pusės – vyresnių nei 60 metų vyrų [1]. GPH yra lėtinė liga, kuri užklumpa dar jauno amžiaus vyrus, tačiau pro­gresuoja lėtai ir nepastebimai. Paprasta mikronodulinė ląstelių hiperplazija progresuoja iki makroskopiškai pastebimo prosta­tos išvešėjimo ir didėjimo. Vis auganti ir didėjanti prostata il­gainiui sukelia apatinius šlapimo takų simptomus (AŠTS) – su­silpnėjusią šlapimo srovę, lašėjimą baigiant šlapintis, pūslės ne pilno ištuštinimo jausmą, stranguriją, dažną šlapinimąsi, nik­turiją, neatidėliotiną norą šlapintis [1, 2]. Šie simptomai labai pablogina paciento gyvenimo kokybę, todėl gydant svarbi ne tik greita pagalba, bet ir ilgalaikė ligos kontrolė, komplikaci­jų prevencija [3–5].

Vaikų ir pauuglių, susirgusių vėžiu, vaisingumo išsaugojimo rekomendacijos

• +1

  -0

  +1

Kasmet rengiamas Šiaurės Europos šalių ekspertų susi­tikimas, kuriame sprendžiamos vaikų ir paauglių, sergan­čių vėžiu, vaisingumo išsaugojimo problemos. 2015 metais ekspertų susitikimas vyko Švedijoje, 2016-aisiais – Nor­vegijoje, o 2017-aisiais planuojamas susitikimas ir Lie­tuvoje. Susitikime ekspertai diskutuoja šia aktualia tema, NORDFERTIL (angl. Nordic Centre for Fertility Preserva­tion) ekspertų grupė kuria berniukų ir mergaičių, sergančių onkologinėmis ligomis, vaisingumo išsaugojimo rekomen­dacijas. Pateikiame 2015 metų ekspertų patvirtintas reko­mendacijas berniukams.

Vyrų vaisingumo sutrikimai ir vaisingumo išsaugojimas

Poros nevaisingumą ar vaisingumo sutrikimą gali lemti ir moters, ir vyro nevaisingumas. Pažymima, kad vyrų sper­mos kokybė nuolat prastėja ne tik dėl žinomų rizikos veiksnių (rūkymas, alkoholis, infekcijos, įgimti defektai ar genetinės ligos), bet ir dėl naujai nustatomų (plastiko gaminiai, aplin­kos užterštumas, mitybos įpročiai, mobilieji telefonai, kom­piuteriai, kt.). Taip pat nustatyta, kad tam tikrų ligų ir būklių metu gali būti pažeistas spermatozoidų vystymasis, sutrikti spermos gamyba, todėl gali sumažėti vyrų vaisingumas arba išsivystyti nevaisingumas. Tačiau dabartinės biomedicininės technologijos gali pasiūlyti tam tikrus būdus, kaip išsaugo­ti vyrų vaisingumą prieš ar net ir po sudėtingų ligų gydymo, kad ateityje jie galėtų susilaukti savo genetinių palikuonių. Labiausiai pasaulyje paplitusi biotechnologija – spermato­zoidų apdorojimas konservuojančiomis medžiagomis, jų už­šaldymas ir ilgalaikis saugojimas specialiomis sąlygomis iki jos panaudojimo. Svarbiausia nedelsti, kuo greičiau priimti sprendimą ir spermą užšaldyti iš karto po sudėtingos ligos pa­sireiškimo ir diagnozės nustatymo.