Radioterapijos ir imunoterapijos derinys onkologijoje
Kiekvienais metais pasaulyje nuo onkologinių ligų miršta apie 8 mln. žmonių. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje sergamumas onkolo- ginėmis ligomis užima 2-ą vietą, o kai kuriose išsivys- čiusiose šalyse – ir 1-ą vietą. Prognozuojama, kad 2030 metais vėžys taps pagrindine mirties priežastimi. Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių. Mūsų šalyje gyvena beveik 100 tūkst. žmonių, kuriems kada nors buvo diagnozuota onkologinė liga. Mirtingumas nuo piktybinių navikų užima 2-ą vietą bendrojoje mirtingumo struktūroje. Didžiausias mirtingumo nuo onkologinių ligų procentas yra 45–64 metų žmonių grupėje, tai yra tarp darbingo amžiaus žmonių. Pagrindiniai piktybinių navikų gydymo metodai iki šiol yra chirurginis, chemoterapija ir radioterapija. Tiesa, šie metodai neužtikrina norimo gydymo efektyvumo, todėl ypač aktualu kurti naujas gydymo strategijas. Prieš 30 metų eksperimentiniuose modeliuose įrodyta imunoterapinių vėžio gydymo būdų nauda, o per pastaruosius 10–15 metų atlikti sėkmingi įvairių imunoterapinių metodų klinikiniai tyrimai. Šiuo metu imunoterapiją aktyviai pradedama taikyti klinikinėje praktikoje, o jos efektyvumui padidinti inicijuojami nauji klinikiniai tyrimai, derinant ją su kitais gydymo metodais. Žinant, kad radioterapija pasižymi imunostimuliuojamuoju poveikiu, 2005 metais pasiūlyta panaudoti radioterapijos ir imunoterapijos derinį onkologijoje.
PlačiauCukrinis diabetas: svarbu tinkamai pasinaudoti tuo, ką turime
2 tipo cukrinis diabetas nėra užkrečiamoji liga, tačiau plinta labai smarkiai. 2014 metų Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu yra apie 94 tūkst., tačiau skaičiuojama, kad antra tiek nežino sergą šia liga. Cukrinis diabetas – sunki lėtinė liga, kuri smarkiai blogina gyvenimo kokybę ir brangiai kainuoja. Kasdien Lietuvoje nuo diabeto miršta apie 10 žmonių. Siekiant atkreipti dėmesį į šią ligą, kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Apie ligos diagnostikos, gydymo galimybes, naujienas ir problemas kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovu prof. Vaidotu Urbanavičiumi.
PlačiauLygios odos grybelio klinika, diagnostika ir gydymas
Esti apie 50 tūkst. rūšių grybų, tačiau tik apie 500 rūšių yra patogeniškos žmogui. Grybeliai gali pažeisti žmogaus odą, plaukus, nagus, matomas gleivines ir vidaus organų sistemas. Dėl ilgą laiką persistuojančios grybelinės infekcijos gali išsivystyti sensibilizacija, dėl kurios atsiranda alerginės kilmės bėrimai (mikidai). Kai kurios grybelių rūšys (pvz., Fusarium graminearum, Penicillium islandicum ir kt.) išskiria toksinus, turinčius hepatotoksinį ir onkogeninį poveikį. Dažniausi žmogaus patogeniniai grybeliai yra dermatofitai, mielės ir pelėsiai. Grybeliai dauginasi dalydamiesi ir pumpuravimu bei plinta sporomis. Sporos gyvybingos išlieka iki 3–5 m., o virinamos ar kaitinamos autoklave žūsta per 3–5 minutes. Grybeliams daugintis palankiausia yra šilta (28–30° C) ir drėgna aplinka. Patekusios ant pažeistos odos ar jos priklausinių, grybelio sporos pradeda daugintis. Inkubacinis periodas gali užsitęsti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.
PlačiauŠiuolaikinio atopinio dermatito gydymo apžvalga
Atopinis dermatitas (dar vadinamas atopine ar endogenine egzema, neurodermitu) – viena dažniausių odos ligų: ja serga iki 20 proc. vaikų ir 1–3 proc. suaugusiųjų. Tai lėtinė odos uždegimo liga, sukelianti labai stiprų niežulį. Ji dažnesnė šeimose, kuriose sergama ir kitomis atopinėmis ligomis (astma, alerginiu rinokonjunktyvitu). Atopinio dermatito (AD) patognominių laboratorinių žymenų nėra. Dažniausi požymiai – padidėjusi bendrojo ar alergenui specifinio imunoglobulino E (IgE) koncentracija serume arba su IgE susijęs padidėjęs jautrumas alergenams odos mėginyje – nėra būdingi visiems AD sergantiems pacientams.
PlačiauŽygis prieš melanomą: daugėja pergalių
Melanoma – vienas piktybiškiausių žmogaus navikų, palyginti efektyviai gydomas, jei diagnozuojamas ankstyvos stadijos. Progresuojančios melanomos prognozė kraštutinai sunki ir dažniausiai nepalanki. Per pastaruosius 30 metų beveik nebuvo pasiekta pažangos gydant progresuojančią melanomą: prieš 2–3 dešimtmečius IV stadijos melanoma sergantys pacientai išgyvendavo vidutiniškai 7–8 mėnesius, t. y. panašiai tiek pat, kiek ir prieš 4–5 dešimtmečius.
PlačiauNauja vėžio imunologinės kontrolės teoroja
Bendrai pripažinta, kad vėžio profilaktika ir ankstyvoji diagnostika išlieka svarbiausiomis onkologijos problemomis. Su šiomis problemomis glaudžiai siejasi prof. Elenos Moncevičiūtės- Eringienės teorija, paskelbta tarptautiniame žurnale „Medical Hypotheses“ 2015 m., straipsnyje „Natūralus imunitetas evoliuciniam atavistiniam endotoksinui žmogaus vėžio atveju“ (The natural immunity to evolutionary atavistic endotoxin for human cancer) (bendraautorės: Kristina Rotkevič, Rūta Grikienytė-Grikienis). Teorija per trumpą laiką sulaukė daug teigiamų komentarų.
PlačiauLietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė džiaugiasi produktyviais 2016 metais
Kasmet malonu apžvelgti Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) veiklą, nes ji – išties įspūdinga. Daug Lietuvos kardiologų pabuvojo svarbiuose tarptautiniuose renginiuose. Kiekviena tokia išvyka daugiau ar mažiau virsta kelione į save – suvoki savo vietą, galimybes ir būtinybę judėti į priekį, neatidėlioti darbų, nes medicinos mokslas ir praktika vystosi neįtikėtinai sparčiai. Džiugu, jog Lietuvos kardiologų draugija auga ne tik narių skaičiumi, bet ir svarba rengiant rezidentus, ugdant aukštos kvalifikacijos specialistus, vykdant tęstines podiplomines studijas, svarstant diagnostikos ir gydymo metodikas, vaistų kompensavimo klausimus. Lietuvos kardiologų draugijos metinė konferencija „Kardiologijos naujienos 2016“, kurią organizavo LKD, KKKD, LŠA, LSMU, VU, vyko gruodžio 1 dieną Kaune.
PlačiauĮžengus į mokslo ir praktikos šventovę, svarbiausiu tampa pacientas
Net 12 metų Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės veiklai sėkmingai vadovavusi ir garbingų įvertinimų europiniu mastu pasiekusi LSMU MA Kardiologijos klinikos prof. dr. Aušra Kavoliūnienė, net ir pasitraukusi iš šių pareigų neliko kardiologų veiklos užribyje. Šie metai profesorei buvo itin darbingi ir prasmingi... Be rimtų projektų įgyvendinimo ir tolesnės jų tąsos, prof. A. Kavoliūnienei buvo suteiktas Metų kardiologo vardas. Taigi kiek svarbus šis įvertinimas ir ko jis įpareigoja? Apie tai – šis mūsų pokalbis...
PlačiauEfektyvaus LOPL gydymo veiksniai
Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) gydymą lemia ne vien veiksmingas inhaliuojamasis vaistas, bet pirmiausia – paciento pastangos laikytis vaistų įkvėpimo režimo, gebėjimo tinkamai įkvėpti vaistus ir naudotis inhaliatoriumi. Apie šios sunkios ligos gydymo ypatumus plačiau kalbamės su gydytoju pulmonologu, Kauno klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėju doc. Alfredu Bagdonu.
PlačiauLOPL gydymo galimybės geros – trūksta tik paties paciento
Specialistai pastebi, jog kasmet daugėja kvėpavimo sistemos ligomis sergančių žmonių. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, prieš trejus metus pasaulyje apie 210 milijonų žmonių sirgo bronchine astma, apie 300 milijonų – lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). Lietuvoje užregistruota daugiau nei 50 tūkst. sergančiųjų LOPL, tačiau spėjama, kad jų gali būti gerokai daugiau – tiesiog kai kurie žmonės ignoruoja ligos požymius ir nesikreipia į gydytojus. Apie šios lėtinės, progresuojančios plaučių ligos šiandienos aktualijas kalbamės su VUL Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu prof. dr. Edvardu Danila.
PlačiauSudėtinis gerybinės prostatos hiperplazijos gydymas serenoa repens preparatais ir alfa-1 adrenosreceptorius blokuojančiais vaistsais
Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) – svarbi vyrų sveikatos problema, kurios įtaka gyvenimo kokybei yra labai didelė. Šios ligos simptomai pasireiškia ketvirtadaliui vyresnių nei 50 metų, iki pusės – vyresnių nei 60 metų vyrų [1]. GPH yra lėtinė liga, kuri užklumpa dar jauno amžiaus vyrus, tačiau progresuoja lėtai ir nepastebimai. Paprasta mikronodulinė ląstelių hiperplazija progresuoja iki makroskopiškai pastebimo prostatos išvešėjimo ir didėjimo. Vis auganti ir didėjanti prostata ilgainiui sukelia apatinius šlapimo takų simptomus (AŠTS) – susilpnėjusią šlapimo srovę, lašėjimą baigiant šlapintis, pūslės ne pilno ištuštinimo jausmą, stranguriją, dažną šlapinimąsi, nikturiją, neatidėliotiną norą šlapintis [1, 2]. Šie simptomai labai pablogina paciento gyvenimo kokybę, todėl gydant svarbi ne tik greita pagalba, bet ir ilgalaikė ligos kontrolė, komplikacijų prevencija [3–5].
PlačiauVaikų ir pauuglių, susirgusių vėžiu, vaisingumo išsaugojimo rekomendacijos
Kasmet rengiamas Šiaurės Europos šalių ekspertų susitikimas, kuriame sprendžiamos vaikų ir paauglių, sergančių vėžiu, vaisingumo išsaugojimo problemos. 2015 metais ekspertų susitikimas vyko Švedijoje, 2016-aisiais – Norvegijoje, o 2017-aisiais planuojamas susitikimas ir Lietuvoje. Susitikime ekspertai diskutuoja šia aktualia tema, NORDFERTIL (angl. Nordic Centre for Fertility Preservation) ekspertų grupė kuria berniukų ir mergaičių, sergančių onkologinėmis ligomis, vaisingumo išsaugojimo rekomendacijas. Pateikiame 2015 metų ekspertų patvirtintas rekomendacijas berniukams.
PlačiauVyrų vaisingumo sutrikimai ir vaisingumo išsaugojimas
Poros nevaisingumą ar vaisingumo sutrikimą gali lemti ir moters, ir vyro nevaisingumas. Pažymima, kad vyrų spermos kokybė nuolat prastėja ne tik dėl žinomų rizikos veiksnių (rūkymas, alkoholis, infekcijos, įgimti defektai ar genetinės ligos), bet ir dėl naujai nustatomų (plastiko gaminiai, aplinkos užterštumas, mitybos įpročiai, mobilieji telefonai, kompiuteriai, kt.). Taip pat nustatyta, kad tam tikrų ligų ir būklių metu gali būti pažeistas spermatozoidų vystymasis, sutrikti spermos gamyba, todėl gali sumažėti vyrų vaisingumas arba išsivystyti nevaisingumas. Tačiau dabartinės biomedicininės technologijos gali pasiūlyti tam tikrus būdus, kaip išsaugoti vyrų vaisingumą prieš ar net ir po sudėtingų ligų gydymo, kad ateityje jie galėtų susilaukti savo genetinių palikuonių. Labiausiai pasaulyje paplitusi biotechnologija – spermatozoidų apdorojimas konservuojančiomis medžiagomis, jų užšaldymas ir ilgalaikis saugojimas specialiomis sąlygomis iki jos panaudojimo. Svarbiausia nedelsti, kuo greičiau priimti sprendimą ir spermą užšaldyti iš karto po sudėtingos ligos pasireiškimo ir diagnozės nustatymo.
PlačiauPOMI-T slopina prostatos specifinį antigeną ir prostatos vėžio progresavimą
Visuose augaliniuose produktuose gausu mūsų gyvybei palaikyti būtinų maistinių medžiagų bei kitų biologiškai aktyvių cheminių junginių, iš kurių didžiausią grupę sudaro polifenoliai. Kiekviena augalo biologiškai aktyvi medžiaga, vitaminas, mineralas ar fermentas atlieka tik jam gamtos patikėtą darbą, tačiau veikdami...
PlačiauVaikų stomatitas: etiologija, klinika, diagnostika ir gydymas
Burnos ertmės sveikata – vienas svarbiausių geros vaiko savijautos veiksnių. Apie vaikų dantų higieną ir sveikatą kalbama nemažai, tačiau vertėtų nepamiršti ir burnos gleivinės pažeidimų, kurie, atrodytų, yra menki, tačiau darantys didžiulę įtaka bendrai vaiko būklei. Skausmingumas, peršėjimas ar niežulys trikdo vaiko mitybą, miego režimą, mažylis neretai tampa irzlus, verksmingas. Kadangi vaikas dėl amžiaus dar nesugeba įvardyti skaudamos vietos, daugelis tėvų, siekdami suprasti, kodėl mažylis jaučiasi prastai, atsisako valgyti, patiria nemažai streso.
PlačiauSkydliaukės mazgai: kada reikėtų sunerimti?
Skydliaukės mazgai – dažnas radinys klinikiniame dar- be. Gydytojui tenka atskirti, kada tai yra tik atsitiktinis ge- rybinis radinys, o kada jau reikia imtis rimtesnių veiksmų. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad vietovė- se, kuriose nėra jodo stokos, čiuopiamų mazgų skydliaukėje randama iki 5 proc. moterų ir iki 1 proc. vyrų [1, 2]. Atrodytų, skaičiai nėra dideli, tačiau atliekant skydliau- kės ultragarsinį tyrimą, mazgų nustatoma net 19–68 proc. (didesnis dažnis vyresnėms moterims) [3, 4]. Kliniškai svarbūs iš jų 7–15 proc., kuriems galima įtarti skydliau- kės vėžį [5, 6]. Dažniausiai – tai gerai diferencijuoti navi- kai: daugiau nei 90 proc. atvejų nustatoma papilinė karcinoma [7]. Šiame straipsnyje apžvelgiami svarbiausi naujausių Amerikos Skydliaukės asociacijos gairių aspektai, apibrėžiantys skydliaukės mazgų ir įtariamo skydliaukės vėžio ištyrimą.
PlačiauHIPOPARATIROIDIZMAS: etiologija, simptomatika, diagnostika, gydymas
Hipoparatiroidizmas – paratiroidinio hormono (PTH) trūkumas – gali išsivystyti, kai dėl autoimuninės sistemos, chirurginių intervencijų, infekcijos ar kitų priežasčių pa- žeidžiamos prieskydinės liaukos, kai sutrinka prieskydinių liaukų vystymasis, PTH veikimas, gamyba ar išskyrimas. PTH ir vitaminas D yra pagrindiniai serumo kalcio regu- liatoriai, tiesiogiai veikiantys kaulus bei kepenis, netiesio- giai – virškinimo traktą. Kai PTH sekrecija yra per maža, kraujyje vystosi hipokalcemija. Šios būklės sukeliami pa- dariniai gali būti nuo vos pastebimų simptomų iki gyvybei pavojingų traukulių, širdies sustojimo ir priklauso nuo hi- pokalcemijos sunkumo, trukmės. Šiame straipsnyje apžvel- giama hipoparatiroidizmo etiologija, simptomai, diagnos- tika ir gydymas.
PlačiauCukrinio diabeto gydymo naujienos: ligą bandoma įveikti per naujas patogenezės grandis
Cukrinis diabetas (CD) – kol kas neišgydomas. Vis dėlto sergantis CD žmogus gyventi gali, nes ligą galima kontroliuoti. Kontroliuodamas ligą, žmogus gali išvengti ar atitolinti diabetines komplikacijas, išlikti darbingas. Kokie nauji medikamentai gali padėti sergančiajam geriau valdyti ligą? Apie CD gydymo problemas ir naujienas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologe doc. dr. Egle Varanauskiene.
PlačiauHiperurikemija – žmogaus (d)evoliucijos pasekmė?
Žmogaus vystymosi istorija apima keletą evoliucinių pokyčių, kurie padėjo išsaugoti įvairius „žmogaus“ šeimos subjektus, o keletas tokių evoliucinių pokyčių sukėlė tam tikrų pasekmių, kurias galima išmatuoti cirkuliuojančiame kraujyje. Viena iš jų – šlapimo rūgštis. Šios rūgšties vaidmuo evoliucijoje veikiausiai yra susijęs su jos antioksidaciniu poveikiu, kuris leido žmonių rūšiai išlikti oksidantų gausioje aplinkoje. Pastaruoju metu įvykę labai dideli gyvenimo sąlygų pokyčiai paskatino serume esančios šlapimo rūgšties (d)evoliucinę įtaką. Šis junginys skatina širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligų vystymąsi, kurios didina žmonių populiacijos sergamumą ir mirštamumą.
PlačiauNerimo sutrikimai ir jų gydymas
Nurodoma, kad nerimas vargina apie 24 proc. visų dėl psichikos sutrikimų besikreipiančių ligonių. Dažniausi iš jų yra tokie pirminiai nerimo sutrikimai, kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, panikos sutrikimas ir socialinė fobija. Plačiai paplitęs ir antrinis, arba reakcinis, nerimas. Jį sukelia įvairios somatinės priežastys ir psichologiniai procesai. Nenuostabu, kad nerimo diagnostika ir gydymas gydytojo praktikoje yra aktualus klausimas.
Plačiau