Medicinos straipsniai

Šiuolaikinio atopinio dermatito gydymo apžvalga

Atopinis dermatitas (dar vadinamas atopine ar endogenine egzema, neurodermitu) – viena dažniausių odos ligų: ja serga iki 20 proc. vaikų ir 1–3 proc. suaugusiųjų. Tai lėtinė odos uždegimo liga, sukelianti labai stiprų niežulį. Ji dažnesnė šeimose, kuriose sergama ir kitomis atopinėmis ligomis (astma, alerginiu rinokonjunktyvitu). Atopinio dermatito (AD) patognominių laboratorinių žymenų nėra. Dažniausi požymiai – padidėjusi bendrojo ar alergenui specifinio imunoglobulino E (IgE) koncentracija serume arba su IgE susijęs padidėjęs jautrumas alergenams odos mėginyje – nėra būdingi visiems AD sergantiems pacientams.

Žygis prieš melanomą: daugėja pergalių

Melanoma – vienas piktybiškiausių žmogaus navikų, palyginti efektyviai gydomas, jei diagnozuojamas ankstyvos stadijos. Progresuojančios melanomos prognozė kraštutinai sunki ir dažniausiai nepalanki. Per pastaruosius 30 metų beveik nebuvo pasiekta pažangos gydant progresuojančią melanomą: prieš 2–3 dešimtmečius IV stadijos melanoma sergantys pacientai išgyvendavo vidutiniškai 7–8 mėnesius, t. y. panašiai tiek pat, kiek ir prieš 4–5 dešimtmečius.

Nauja vėžio imunologinės kontrolės teoroja

Bendrai pripažinta, kad vėžio profilaktika ir ankstyvoji diagnostika išlieka svarbiausiomis onkologijos problemomis. Su šiomis problemomis glaudžiai siejasi prof. Elenos Moncevičiūtės- Eringienės teorija, paskelbta tarptautiniame žurnale „Medical Hypotheses“ 2015 m., straipsnyje „Natūralus imunitetas evoliuciniam atavistiniam endotoksinui žmogaus vėžio atveju“ (The natural immunity to evolutionary atavistic endotoxin for human cancer) (bendraautorės: Kristina Rotkevič, Rūta Grikienytė-Grikienis). Teorija per trumpą laiką sulaukė daug teigiamų komentarų.

Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė džiaugiasi produktyviais 2016 metais

Kasmet malonu apžvelgti Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) veiklą, nes ji – išties įspūdinga. Daug Lietuvos kardiologų pabuvojo svarbiuose tarptautiniuose renginiuose. Kiekviena tokia išvyka daugiau ar mažiau virsta kelione į save – suvoki savo vietą, galimybes ir būtinybę judėti į priekį, neatidėlioti darbų, nes medicinos mokslas ir praktika vystosi neįtikėtinai sparčiai. Džiugu, jog Lietuvos kardiologų draugija auga ne tik narių skaičiumi, bet ir svarba rengiant rezidentus, ugdant aukštos kvalifikacijos specialistus, vykdant tęstines podiplomines studijas, svarstant diagnostikos ir gydymo metodikas, vaistų kompensavimo klausimus. Lietuvos kardiologų draugijos metinė konferencija „Kardiologijos naujienos 2016“, kurią organizavo LKD, KKKD, LŠA, LSMU, VU, vyko gruodžio 1 dieną Kaune.

Įžengus į mokslo ir praktikos šventovę, svarbiausiu tampa pacientas

Net 12 metų Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės veiklai sėkmingai vadovavusi ir garbingų įvertinimų europiniu mastu pasiekusi LSMU MA Kardiologijos klinikos prof. dr. Aušra Kavoliūnienė, net ir pasitraukusi iš šių pareigų neliko kardiologų veiklos užribyje. Šie metai profesorei buvo itin darbingi ir prasmingi... Be rimtų projektų įgyvendinimo ir tolesnės jų tąsos, prof. A. Kavoliūnienei buvo suteiktas Metų kardiologo vardas. Taigi kiek svarbus šis įvertinimas ir ko jis įpareigoja? Apie tai – šis mūsų pokalbis...

Efektyvaus LOPL gydymo veiksniai

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) gydymą lemia ne vien veiksmingas inhaliuojamasis vaistas, bet pirmiausia – paciento pastangos laikytis vaistų įkvėpimo režimo, gebėjimo tinkamai įkvėpti vaistus ir naudotis inhaliatoriumi. Apie šios sunkios ligos gydymo ypatumus plačiau kalbamės su gydytoju pulmonologu, Kauno klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėju doc. Alfredu Bagdonu.

LOPL gydymo galimybės geros – trūksta tik paties paciento

Specialistai pastebi, jog kasmet daugėja kvėpavimo sistemos ligomis sergančių žmonių. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, prieš trejus metus pasaulyje apie 210 milijonų žmonių sirgo bronchine astma, apie 300 milijonų – lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). Lietuvoje užregistruota  daugiau nei 50 tūkst. sergančiųjų LOPL, tačiau spėjama, kad jų gali būti gerokai daugiau – tiesiog kai kurie žmonės ignoruoja ligos požymius ir nesikreipia į gydytojus. Apie šios lėtinės, progresuojančios plaučių ligos šiandienos aktualijas kalbamės su VUL Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu prof. dr. Edvardu Danila.

Sudėtinis gerybinės prostatos hiperplazijos gydymas serenoa repens preparatais ir alfa-1 adrenosreceptorius blokuojančiais vaistsais

Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) – svarbi vyrų svei­katos problema, kurios įtaka gyvenimo kokybei yra labai dide­lė. Šios ligos simptomai pasireiškia ketvirtadaliui vyresnių nei 50 metų, iki pusės – vyresnių nei 60 metų vyrų [1]. GPH yra lėtinė liga, kuri užklumpa dar jauno amžiaus vyrus, tačiau pro­gresuoja lėtai ir nepastebimai. Paprasta mikronodulinė ląstelių hiperplazija progresuoja iki makroskopiškai pastebimo prosta­tos išvešėjimo ir didėjimo. Vis auganti ir didėjanti prostata il­gainiui sukelia apatinius šlapimo takų simptomus (AŠTS) – su­silpnėjusią šlapimo srovę, lašėjimą baigiant šlapintis, pūslės ne pilno ištuštinimo jausmą, stranguriją, dažną šlapinimąsi, nik­turiją, neatidėliotiną norą šlapintis [1, 2]. Šie simptomai labai pablogina paciento gyvenimo kokybę, todėl gydant svarbi ne tik greita pagalba, bet ir ilgalaikė ligos kontrolė, komplikaci­jų prevencija [3–5].

Vaikų ir pauuglių, susirgusių vėžiu, vaisingumo išsaugojimo rekomendacijos

• +1

  -0

  +1

Kasmet rengiamas Šiaurės Europos šalių ekspertų susi­tikimas, kuriame sprendžiamos vaikų ir paauglių, sergan­čių vėžiu, vaisingumo išsaugojimo problemos. 2015 metais ekspertų susitikimas vyko Švedijoje, 2016-aisiais – Nor­vegijoje, o 2017-aisiais planuojamas susitikimas ir Lie­tuvoje. Susitikime ekspertai diskutuoja šia aktualia tema, NORDFERTIL (angl. Nordic Centre for Fertility Preserva­tion) ekspertų grupė kuria berniukų ir mergaičių, sergančių onkologinėmis ligomis, vaisingumo išsaugojimo rekomen­dacijas. Pateikiame 2015 metų ekspertų patvirtintas reko­mendacijas berniukams.

Vyrų vaisingumo sutrikimai ir vaisingumo išsaugojimas

Poros nevaisingumą ar vaisingumo sutrikimą gali lemti ir moters, ir vyro nevaisingumas. Pažymima, kad vyrų sper­mos kokybė nuolat prastėja ne tik dėl žinomų rizikos veiksnių (rūkymas, alkoholis, infekcijos, įgimti defektai ar genetinės ligos), bet ir dėl naujai nustatomų (plastiko gaminiai, aplin­kos užterštumas, mitybos įpročiai, mobilieji telefonai, kom­piuteriai, kt.). Taip pat nustatyta, kad tam tikrų ligų ir būklių metu gali būti pažeistas spermatozoidų vystymasis, sutrikti spermos gamyba, todėl gali sumažėti vyrų vaisingumas arba išsivystyti nevaisingumas. Tačiau dabartinės biomedicininės technologijos gali pasiūlyti tam tikrus būdus, kaip išsaugo­ti vyrų vaisingumą prieš ar net ir po sudėtingų ligų gydymo, kad ateityje jie galėtų susilaukti savo genetinių palikuonių. Labiausiai pasaulyje paplitusi biotechnologija – spermato­zoidų apdorojimas konservuojančiomis medžiagomis, jų už­šaldymas ir ilgalaikis saugojimas specialiomis sąlygomis iki jos panaudojimo. Svarbiausia nedelsti, kuo greičiau priimti sprendimą ir spermą užšaldyti iš karto po sudėtingos ligos pa­sireiškimo ir diagnozės nustatymo.

POMI-T slopina prostatos specifinį antigeną ir prostatos vėžio progresavimą

• +5

  -2

  +3

Visuose augaliniuose produktuose gausu mūsų gyvybei palaikyti būtinų maistinių medžiagų bei kitų biologiškai ak­tyvių cheminių junginių, iš kurių didžiausią grupę sudaro polifenoliai. Kiekviena augalo biologiškai aktyvi medžia­ga, vitaminas, mineralas ar fermentas atlieka tik jam gam­tos patikėtą darbą, tačiau veikdami...

Vaikų stomatitas: etiologija, klinika, diagnostika ir gydymas

• +1

  -0

  +1

Burnos ertmės sveikata – vienas svarbiausių geros vaiko savijautos veiksnių. Apie vaikų dantų higieną ir sveikatą kalbama nemažai, tačiau ver­tėtų nepamiršti ir burnos gleivinės pažeidimų, ku­rie, atrodytų, yra menki, tačiau darantys didžiulę įtaka bendrai vaiko būklei. Skausmingumas, per­šėjimas ar niežulys trikdo vaiko mitybą, miego režimą, mažylis neretai tampa irzlus, verksmin­gas. Kadangi vaikas dėl amžiaus dar nesugeba įvardyti skaudamos vietos, daugelis tėvų, siekda­mi suprasti, kodėl mažylis jaučiasi prastai, atsisa­ko valgyti, patiria nemažai streso.

Skydliaukės mazgai: kada reikėtų sunerimti?

• +1

  -1

  0

Skydliaukės mazgai – dažnas radinys klinikiniame dar- be. Gydytojui tenka atskirti, kada tai yra tik atsitiktinis ge- rybinis radinys, o kada jau reikia imtis rimtesnių veiksmų. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad vietovė- se, kuriose nėra jodo stokos, čiuopiamų mazgų skydliaukėje randama iki 5 proc. moterų ir iki 1 proc. vyrų [1, 2]. Atrodytų, skaičiai nėra dideli, tačiau atliekant skydliau- kės ultragarsinį tyrimą, mazgų nustatoma net 19–68 proc. (didesnis dažnis vyresnėms moterims) [3, 4]. Kliniškai svarbūs iš jų 7–15 proc., kuriems galima įtarti skydliau- kės vėžį [5, 6]. Dažniausiai – tai gerai diferencijuoti navi- kai: daugiau nei 90 proc. atvejų nustatoma papilinė karcinoma [7]. Šiame straipsnyje apžvelgiami svarbiausi naujausių Amerikos Skydliaukės asociacijos gairių aspektai, apibrėžiantys skydliaukės mazgų ir įtariamo skydliaukės vėžio ištyrimą.

HIPOPARATIROIDIZMAS: etiologija, simptomatika, diagnostika, gydymas

Hipoparatiroidizmas – paratiroidinio hormono (PTH) trūkumas – gali išsivystyti, kai dėl autoimuninės sistemos, chirurginių intervencijų, infekcijos ar kitų priežasčių pa- žeidžiamos prieskydinės liaukos, kai sutrinka prieskydinių liaukų vystymasis, PTH veikimas, gamyba ar išskyrimas. PTH ir vitaminas D yra pagrindiniai serumo kalcio regu- liatoriai, tiesiogiai veikiantys kaulus bei kepenis, netiesio- giai – virškinimo traktą. Kai PTH sekrecija yra per maža, kraujyje vystosi hipokalcemija. Šios būklės sukeliami pa- dariniai gali būti nuo vos pastebimų simptomų iki gyvybei pavojingų traukulių, širdies sustojimo ir priklauso nuo hi- pokalcemijos sunkumo, trukmės. Šiame straipsnyje apžvel- giama hipoparatiroidizmo etiologija, simptomai, diagnos- tika ir gydymas.

Cukrinio diabeto gydymo naujienos: ligą bandoma įveikti per naujas patogenezės grandis

• +2

  -0

  +2

Cukrinis diabetas (CD) – kol kas neišgydomas. Vis dėlto sergantis CD žmogus gyventi gali, nes ligą galima kontroliuoti. Kontroliuodamas ligą, žmogus gali išvengti ar atitolinti diabetines komplikacijas, išlikti darbingas. Kokie nauji medikamentai gali padėti sergančiajam geriau valdyti ligą? Apie CD gydymo problemas ir naujienas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologe doc. dr. Egle Varanauskiene.

Hiperurikemija – žmogaus (d)evoliucijos pasekmė?

Žmogaus vystymosi istorija apima keletą evoliucinių pokyčių, kurie padėjo išsaugoti įvairius „žmogaus“ šeimos subjektus, o keletas tokių evoliucinių pokyčių sukėlė tam tikrų pasekmių, kurias galima išmatuoti cirkuliuojančiame kraujyje. Viena iš jų – šlapimo rūgštis. Šios rūgšties vaidmuo evoliucijoje veikiausiai yra susijęs su jos antioksidaciniu poveikiu, kuris leido žmonių rūšiai išlikti oksidantų gausioje aplinkoje. Pastaruoju metu įvykę labai dideli gyvenimo sąlygų pokyčiai paskatino serume esančios šlapimo rūgšties (d)evoliucinę įtaką. Šis junginys skatina širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligų vystymąsi, kurios didina žmonių populiacijos sergamumą ir mirštamumą.

Nerimo sutrikimai ir jų gydymas

• +1

  -2

  -1

Nurodoma, kad nerimas vargina apie 24 proc. visų dėl psichikos sutrikimų besikreipiančių ligo­nių. Dažniausi iš jų yra tokie pirminiai nerimo sutri­kimai, kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, pani­kos sutrikimas ir socialinė fobija. Plačiai paplitęs ir antrinis, arba reakcinis, nerimas. Jį sukelia įvairios somatinės priežastys ir psichologiniai procesai. Ne­nuostabu, kad nerimo diagnostika ir gydymas gydy­tojo praktikoje yra aktualus klausimas.

Ketogeninė dieta gali padėti suretinti epilepsijos priepuolius

• +1

  -0

  +1

Pastaruoju metu pasaulyje stebimas didelis susidomėjimas ketogeninėmis dietomis, kaip priemone gydyti suaugusius pacientus, sergan­čius vaistams atsparia epilepsija. Kadangi iki šiol minėtos dietos dažniausiai buvo rekomen­duojamos vaikams, dauguma publikacijų yra pa­remtos tyrimais, kuriuose analizuotas ketogeni­nių dietų aktyvumas būtent vaikams, o studijų su suaugusiaisiais trūksta. Pagrindinės priežas­tys, ribojančios ketogeninių dietų pritaikymą su­augusiesiems, yra praktikos trūkumas, išanksti­nė nuomonė, kad tokios dietos laikytis yra labai sunku, per menkos gydytojų, besirūpinančių epi­lepsija sergančiais suaugusiaisiais, žinios apie šį gydymo būdą (1).

Migrenos priepuolių gydymas triptanais. Ar jie visi vienodi?

Galvos skausmas – tai labiausiai paplitęs simpto­mas, kurio priežastys gali būti labai įvairios. Galvos skausmas nėra vienodas. Trys pagrindinės pirminio galvos skausmo rūšys – tai migrena, įtampos tipo ir klasterinis galvos skausmas. Klinikinėje praktikoje 90 proc. atvejų – tai migrena ir įtampos galvos skaus­mas. Migrena yra idiopatinė galvos skausmo liga, ku­riai būdingas vidutinio stiprumo ar stipraus, dažnai vienpusio ir pulsuojančio galvos skausmo priepuo­liai, kuriuos sustiprina fizinė veikla, lydi vegetaciniai simptomai (pykinimas, vėmimas, fotofobija, fonofo­bija). Ankstyvoje priepuolio pradžioje vazoaktyvūs peptidai išsiskiria iš pagrindinių sensorinių nervų ga­lūnėlių, inervuojančių meningines kraujagysles. Pep­tidai dirgina perivaskulinius trišakius nervus ir suke­lia galvos dangalų arterijų išsiplėtimą, perivaskulinį uždegimą ir kraujo plazmos baltymų skverbimąsi į perivaskulinį tarpą. Jei ši grandinė nepertraukiama, tuomet paskatinamas galvos skausmas, gali išsivys­tyti hiperalgezija ir alodinija. Abu šie požymiai – tai užsitęsusios migrenos priepuoliai. Išskiriama migre­na be auros, migrena su aura, lėtinė migrena, migre­nos komplikacijos, galima migrena ir epizodiniai sin­dromai, susiję su migrena. Migrenos priepuolį gali išprovokuoti maistas ir maisto papildai, ryški šviesa, kvapai, dieta ir alkis, žemi garsai, aukščio kitimas keliaujant, stresas, oro pokyčiai, kofeinas, alkoholis, miego pokyčiai, hormonų svyravimai.

Esant ūminiam gerklės skausmui, pirmenybė – ne antibiotikams

Ūminis gerklės skausmas – tai simptomas, kurį dažniausiai sukelia uždegiminis procesas ryklėje, tonzilėse ar nosiaryklėje. Dažniausi sukėlėjai yra virusai. Ūminis gerklės skausmas pasireiškia kar­tu su kitais peršalimo simptomais. Per metus vir­šutinių kvėpavimo takų infekcijos suaugusiuosius užklumpa 2–4 kartus, o vaikus – 6–8 kartus, daž­niausiai šaltuoju metų laiku. Be virusų, ūminį ger­klės skausmą gali sukelti ir bakterijos, tokios kaip Streptococcus pyogenes (A grupės beta hemolizi­nis streptokokas), C ir G grupės beta hemoliziniai streptokokai, Mycoplasma pneumonia bei Chla­mydia pneumonia (1 lentelė) (1). Galimos ir ne­infekcinės kilmės ūminis gerklės skausmas, pasi­reiškiantis patyrus traumą (pvz., svetimkūniui pa­tekus su maistu), rūkant, sergant gastrozofaginio refliukso liga. Gerklę skauda ir sergant lėtiniu ri­nitu, vėlesnių stadijų nosiaryklės navikais. Įpras­tinė gerklės skausmo priežastis – virusinis farin­gitas, gerklės gleivinės uždegimas (50–80 proc. visų atvejų).