Pediatrė, vaikų gastroenterologė Inita Kažė
Rygos vaikų klinikinė universitetinė ligoninė, Latvija
Straipsnyje supažindinama su naujausiu požiūriu į vaiko maitinimą pirmaisiais gyvenimo metais. Jame perteikiama žinomos užsienyje vaikų gastroenterologės sukaupta patirtis, kuri padės perprasti maitinimo principus šiuo reikšmingu vaiko vystymosi periodu ir įgyvendinti juos praktikoje.
Kūdikio maitinimo krūtimi naudos įrodymai
Pastaruoju metu sukaupta daug įrodymų, kad motinos pienas yra ypatingas, jis labai skiriasi nuo pramoniniu būdu gaminamų mišinių. Todėl nuolat pastebimai didėja motinos, maitinančios savo pienu vaiką pirmaisiais jo gyvenimo metais (ypač pirmuosius šešis mėnesius), vaidmuo. Tyrimų duomenimis, motinos pienas skatina sveiką kūdikio augimą, visavertį organizmo vystymąsi (ypač anksčiau laiko gimusių vaikų). Yra žinoma, kad maitinimas krūtimi turi didelę reikšmę vaiko protiniam vystymuisi. Tad pageidautina iki 6 mėnesių vaiką maitinti tik krūtimi. Reikia pridurti, kad dalinis maitinimas motinos pienu ar maitinimas krūtimi bent trumpu periodu vaiko sveikatai taip pat naudingas.
Pastaraisiais dešimtmečiais įrodyta, kad maitinant krūtimi sumažėja vaiko infekcinio pobūdžio diarėjos, ūminių vidurinės ausies uždegimų, taip pat apatinių kvėpavimo takų infekcijų rizika. Maitinimas krūtimi sumažina ir vaiko nutukimo bei cukrinio diabeto išsivystymo dažnumą. Nors iki šiol neišsiaiškintas staigios kūdikių mirties sindromo mechanizmas (vienas dažniausių tyrimų objektų), tačiau įrodyta, kad maitinimas krūtimi, net ir dalinis, šio sindromo pasireiškimo riziką per visą kūdikystę sumažina 50 proc.
Literatūroje teigiama, kad maitinimas krūtimi gali pristabdyti celiakijos vystymąsi. Viename iš tyrimų apie maitinimo krūtimi ir celiakijos sąsajas padaryta išvada, kad, į krūtimi maitinamo kūdikio racioną įtraukus glitimo turinčių produktų ir taip maitinant ilgesnį laiką, sumažėja celiakijos rizika.
Vis dar diskutuojama, ar maitinimas krūtimi tik pristabdo celiakijos simptomus, ar ir užtikrina nuolatinę apsaugą. Dėl šios priežasties ieškant sąsajų tarp maitinimo krūtimi ir celiakijos būtini ilgalaikių tyrimų rezultatai.
Kalbant apie astmą, atopinį dermatitą ir švokštimą tyrimų duomenys dėl teigiamo maitinimo krūtimi poveikio yra nevienareikšmiai, nes nėra surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima palyginti su kontroline grupe arba mišiniais maitintais vaikais.
Yra žinoma, kad šių problemų prevencijai ilgalaikis maitinimas krūtimi yra labai reikšmingas, tačiau teigiamos alergijos anamnezės atveju šeimoje maitinimas krūtimi vaiko alergijai kelio visiškai neužkirs.
Papildomo maitinimo reikšmė
Kokia papildomo maitinimo esmė? Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sąvoką „papildomas maitinimas“ interpretuoja kaip laiko periodą, per kurį vaikas kartu su motinos pienu gauna kitų maisto produktų ir skysčių. Papildomą maitinimą galima traktuoti kaip tarpinį etapą, kai į vaiko nuo 6 mėnesių iki dvejų metų mitybą greta motinos pieno arba mišinių palaipsniui įtraukiami ir kietos konsistencijos maisto produktai.
Norint pradėti maitinti papildomai, reikalinga tokia renalinių ir virškinamojo trakto funkcijų fiziologinė branda, kad būtų virškinami pieno neturintys produktai. Manoma, kad 6 mėnesių vaiko virškinimo sistema yra patobulėjusi, t.y. virškinimo fermentų sistema yra pakankamai išsivysčiusi ir skrandis bei žarnynas gali perdirbti įvairius maisto produktus. Šiuo periodu pereinama nuo mitybos su didele riebalų koncentracija prie mitybos su didele angliavandenių koncentracija, ir ji susijusi su hormoniniu atsaku (pvz., insulinas, antinksčių hormonai). Rezultatas – virškinimo funkcijų prisitaikymas prie gaunamo maisto, padidinant kai kurių fermentų funkcijų aktyvumo brandos laipsnį.
Vaiko galvos ir kaklo raumenys jau yra pakankamai stiprūs, kad galėtų kontroliuoti galvos judesius ir vykdytų lūpų, liežuvio ir rijimo koordinaciją. Oraliniai refleksai yra pakankamai išsivystę, kad vaikas galėtų praryti tirštos konsistencijos maistą.
Mažylio imuninė sistema sugeba „priimti“ kitus maisto produktus ir pati kovoti su patogeniniais mikroorganizmais bei alergenais. Reikia pabrėžti, kad tokio amžiaus vaiko inkstai yra pakankamai išsivystę ir jų veikla nepasunkinama. Vadinasi, 6 mėnesių vaiko organizmas yra pasiruošęs priimti ir kitus maisto produktus.
Papildomo maitinimo ir maitinimo krūtimi derinimas
Tarp profesionalų dažnai kyla diskusijos apie krūtimi maitinamus vaikus ir papildomo maitinimo pradžią. Manoma, kad 6 mėnesių sulaukę krūtimi maitinami vaikai iš motinos pieno negauna būtino kalorijų kiekio, baltymų, geležies, cinko ir kai kurių riebaluose tirpstančių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino A. Mes, gydytojai, krūtimi maitintų vaikų tėvams rekomenduojame vaiką motinos pienu maitinti ir vėliau. Tačiau, atsižvelgdami į motinos ir vaiko sveikatos būklę, po 6 mėnesių tėvai patys turi spręsti, ar tęsti maitinimą krūtimi.
Jei krūtimi maitinanti motina yra veganė (t.y. gyvulinės kilmės maistą vartoja ribotais kiekiais arba visai nevartoja) ir nevartoja maisto papildų, vaikui gresia kognityvinio vystymosi sutrikimų rizika.
Veganinį maistą gaunančiam kūdikiui išsivysto energijos, baltymų, vitamino B12, kalcio ir riboflavino trūkumas, taip pat pastebimas lėtesnis augimas ir ilgiau trunkantis psichomotorinis vystymasis. Gydytojų užduotis – įrodyti tėvams, kad gyvulinės kilmės produktus būtina vartoti bent minimaliai, šitaip siekiant apsaugoti vaiką nuo maisto medžiagų trūkumo.
Kada pradėti duoti karvės pieno ?
Kalbant apie papildomą maitinimą, viena dažniausių diskusijų temų yra karvės pienas. Daugumoje valstybių šį pieną rekomenduojama pradėti vartoti ne anksčiau kaip nuo 12 vaiko gyvenimo mėnesio. Kelios šalys (Kanada, Švedija, Danija) rekomenduoja karvės pieną įtraukti į mitybą nuo 9 arba 10 mėnesio.
Vienas svarbiausių argumentų atidėti maitinimą karvės pienu – geležies trūkumo prevencija. Manoma, jog karvės pienas neturi pakankamai geležies. Tyrimais įrodyta, kad, per dieną suvartojant daugiau kaip 500 ml karvės pieno produktų, atsiranda geležies trūkumas. Duomenys rodo, kad, anksti (iki 9 mėnesio) pradėjus duoti šį pieną, vaikui gali atsirasti mikroskopinis žarnyno kraujavimas.
Sudėtimi karvės pienas skiriasi nuo motinos pieno ir pramoniniu būdu ruošiamų mišinių. Jame yra daug baltymų, mineralinių medžiagų ir sočiųjų riebalų rūgščių, o motinos pieno ir pieno mišinių sudėtyje yra labai svarbių ilgųjų grandinių polinesočiųjų riebalų rūgščių (α linoleno rūgšties ir linolo rūgšties), kurių kaupimasis smegenų pilkojoje medžiagoje ir akies tinklainėje užtikrina kognityvinį ir regos vystymąsi. Tad Europos pediatrų gastroenterologų asociacija (ESPGHAN) pirmaisiais gyvenimo metais karvės pieną vaikui rekomenduoja duoti nedideliais kiekiais – ne kaip pagrindinį gėrimą.
Kada į racioną įtraukti kitų produktų?
Mėsoje gausu tokių mikroelementų, kaip geležis, cinkas ir arachidono rūgštys, kurie teigiamai veikia kognityvinį vystymąsi. Motinos pieno sudėtyje yra mažai geležies – ilgainiui, vaiką maitinant tik juo, išsivysto geležies trūkumo anemija. Norint to išvengti, taip pat siekiant vaikams užtikrinti kognityvinį vystymąsi, ESPGHAN į papildomo maisto racioną rekomenduoja įtraukti geležies turinčių produktų (pavyzdžiui, mėsos) ir ilgųjų grandinių nesočiųjų riebalų rūgščių turinčių (pavyzdžiui, riebios žuvies) produktų.
Jau prieš 20 metų įrodyta, kad vaiką pradėjus papildomai maitinti anksčiau nei jam sueis 4 mėnesiai, atopinio dermatito išsivystymo rizika padidėja 2,9 karto (Fergusson D.M. et al., 1990). Tuo tarpu, per anksti pradedant duoti pieno neturinčių produktų, pavyzdžiui, vaisių ir vaisių sulčių, jokios atopinio dermatito rizikos nėra.
Naujos specialistų rekomendacijos
2006 m. Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos draugija (American College of Allergy, Asthma, and Immunology) publikavo gaires, kuriose rekomendavo pieno produktų vaikams pradėti duoti tik nuo 12 mėn., kiaušinių – nuo 2 metų, o riešutų, žuvų ir jūros produktų – nuo 3 metų. Tokia nuomonė sukėlė didelį atgarsį tarp specialistų. Priešingai nei anksčiau vyravusi nuomonė dėl alerginę reakciją sukeliančių produktų ilgalaikio vengimo, šiandien rekomenduojama pereiti prie ankstyvo papildomo maitinimo, kuris indukuotų specifinę oralinę
mitybos toleranciją, šitaip sumažinant alergijos išsivystymo riziką. Viename naujausių tyrimų (Poole JA et al., 2006) nustatyta sąsaja tarp vėlai (t.y. po 6 mėnesių) į mitybą įtrauktų kviečių turinčių produktų vartojimo ir padidėjusio alergijos kviečiams išsivystymo lygio. Todėl šiuo metu pradeda vyrauti nuomonė, kad papildomai maitinti reikėtų pradėti 4–6 vaiko mėnesį, šitaip sumažinant alergijos maistui išsivystymo riziką.
Praktinės rekomendacijos tėvams
Papildomo maitinimo pradžia tėvams yra labai svarbus ir sunkus laikotarpis, bet kartu visiems jiems tai ir įdomus mokymosi laikas. Tėvai turi sugebėti rasti sąsajų tarp vaiko elgesio ir duodamų naujų maisto produktų. Kūdikiai tampa smalsūs, naują produktą nori nagrinėti, čiupinėti ir ragauti, o tėvai turi suvokti, kada mažylis yra pakankamai sotus (dažniausiai jis tai parodo, į kitą pusę pasukdamas galvą arba išspjaudamas maistą).
Pradėdami maitinti papildomai, tėvai vaiką moko valgyti šaukšteliu. Jie dažnai baiminasi, kad mažylis nepradėtų žiaukčioti ir neužspringtų. Tačiau vaikui iki 9 mėnesių gali pasireikšti smarkus žiaukčiojimas, nes vystosi kramtymo refleksas, būtinas valgant tirštą homogeniškos konsistencijos maistą.
Mokslinėje literatūroje papildomą maitinimą dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo ryžių. Pirmas patiekalas turi būti pusiau skystos konsistencijos, kuri gaunama naują maistą sumaišius su motinos pienu arba su prieš tai vartotu mišiniu. Pusiau skystos konsistencijos maistas rekomenduojamas iki 8 mėnesio, po to jis turi būti minkštas, tirštas ir sumaltas, o nuo 10–12 mėnesio vaikas turėtų valgyti susmulkintą maistą.
Dauguma 9–12 mėnesių vaikų jau turi praktinių manualinių sugebėjimų pavalgyti savarankiškai, atsigerti iš standartinio puoduko jį laikydami savo rankose, taip pat mažylis jau gali valgyti ir kitiems šeimos nariams paruoštą maistą (susmulkinus iki mažų kąsnelių ir maitinant šaukštu). Maždaug 10 mėnesių sulaukusiam vaikui labai svarbu valgyti gabaliukais susmulkintą maistą. Šito nepadarius, didėja problemų vėlesniu laikotarpiu rizika.
Todėl vaikui svarbu valgyti maisto produktus, kurių konsistencija atitinka jo amžių. Pradedant maitinti papildomai, tėvams iškyla klausimas, kaip greit į vaiko racioną įtraukti naujų maisto produktų. Literatūroje jų į vaiko mitybą rekomenduojama įtraukti palaipsniui per 3–4 dienas. Norint išvengti alerginės reakcijos, vaikui naująjį maisto produktą patariama vartoti 7 dienas. Reikia pastebėti, kad tai priklauso nuo situacijos. Jei vaikui yra alergijos atsiradimo rizika, naujus maisto produktus į jo racioną rekomenduojama įtraukti labai lėtai, o štai sveikiems vaikams tai galima padaryti per trumpesnį laikotarpį. 6–8 mėnesių vaiką reikėtų papildomai maitinti 2–3 kartus per dieną, o 9 –11 mėnesių mažylį – 3 ar 4 kartus per dieną.
Kitas svarbus klausimas pradedant maitinti papildomai – druskos ir cukraus vartojimas. Galvojant apie vaiko sveikatą ateityje, druskos ir saldumynų jam rekomenduojama duoti kuo mažiau.
Apibendrinimas
Anksčiau vaiko mityba pirmaisiais jo gyvenimo metais buvo orientuojama į mitybos nepakankamumo išsivystymo prevenciją. Didėjant ekonominei gerovei, šios problemos dažnumas daugelyje valstybių pastebimai sumažėjo. Šiais laikais rūpinamasi tuo, kad vėlesniu vaiko gyvenimo laikotarpiu sumažėtų įvairių ligų, kurioms tiesiogiai įtaką turėtų mityba pirmaisiais gyvenimo metais, rizika.
Jei iki šiol papildomo maitinimo procesas priklausė nuo kiekvienos šalies mitybos tradicijų ir prieinamų maisto produktų, tai pastaruoju metu pastebimai auga susidomėjimas moksliniais įrodymais, paremtais tinkamos ir optimalios mitybos principais.
Žurnalas “Gydymo menas”
Komentarai