Pasaulio gastroenterologijos organizacijos probiotikų skyrimo klinikinėje praktikoje rekomendacijos

Įvadas

Šių metų vasario mėnesį Pasaulio gastroenterologijos organizacija (angl. World Gastroenterology Organisation) išlei- do probiotikų ir prebiotikų skyrimo klinikinėje praktikoje gaires. Šiame straipsnyje apžvelgsime probiotikų istoriją, veikimo mechanizmus, klinikinę reikšmę, minėtas šių preparatų skyrimo klinikinėje praktikoje rekomendacijas.

 

Istorija ir apibrėžimai

Daugiau nei prieš šimtmetį Ilja Mečnikovas, rusų mokslininkas ir Nobelio premijos laureatas, paskelbė, kad pieno rūgšties bakterijos yra naudingos sveikatai. Jis teigė, kad žarnyno autointoksikacija ir senėjimo procesai gali būti su- lėtinti modifikavus žarnų mikroflorą. Mokslininkas, siekdamas pagerinti sveikatos būklę ir pailginti gyvenimo trukmę, sukūrė mitybos planą, į kurį įtraukė fermentuotą pieną [1].

Me t a m s  bė ga nt  pa na ši  kon c e pc i j a  vi s  t o bul ė j o .

1917-aisiais vokiečių mokslininkas Alfredas Nissleʼas išskyrė nepatogeninį E. coli štamą iš kario, kuris didžiulio ši- geliozės protrūkio metu neužsikrėtė enterokolitu. Henryʼis Tissieris, siekdamas sustabdyti kūdikių diarėją, išskyrė bi- fidobakterijas iš krūtimi žindomo kūdikio ir tikėjosi, kad tokios bakterijos pakeis viduriuojančio vaiko mikrobiotą.

Šiandien PubMed yra daugiau nei 1 500 klinikinių tyrimų, kuriuose tyrinėjami probiotikai, ir apie 350, kuriuose analizuojama prebiotikų nauda, apžvalgų. Visi šie tyrimai yra skirtingi, tačiau sukaupti įrodymai patvirtina įvairia- pusę probiotikų ir prebiotikų naudą žmogaus organizmui. Probiotikai – gyvi mikroorganizmai, kurie, skiriami adekvačiu kiekiu, turi įvairiapusės naudos žmogaus sveika- tai [2]. Svarbu pažymėti, kad terminas probiotikai turi būti vartojamas tik gyviems mikroorganizmams, galintiems su- teikti naudos asmens sveikatai, apibrėžti, kai mikrooganiz- mų nauda žmogui yra įrodyta kontroliuojamuose kliniki- niuose tyrimuose.

 

Probiotikų gentys, rūšys ir padermės

Probiotiko padermė apibūdinama rūšimi, porūšiu, raidiniu ir skaitmeniniu pavadinimu, kurie nurodo konkretų kamieną. Mokslinėje bendruomenėje yra sutartinė mikrooganizmų nomenklatūra, pavyzdžiui, Bifidobacterium infantis 35624 , La- ctobacillus casei DN-114 001 arba Saccharomyces boulardii CNCM I-745. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos reko- mendacijomis, probiotikų gamintojai turėtų užregistruoti savo padermes tarptautiniame depozitoriume, kuriame bus suteikia- mas papildomas štamų žymėjimas. Štamų žymėjimas svarbus ir tuo, kad probiotikų efektyvumas yra nuolat siejamas ir ly- ginamas su konkrečiais mikroorganizmų štamais, jų deriniais, įvairiomis mikroorganizmų dozėmis.

Rekomendacijos dėl probiotikų skyrimo klinikinėje praktikoje turi būti siejamos su konkrečiais mikroorganizmų šta- mais ir teiginiais apie jų efektyvumą, įrodytą klinikiniais tyrimais su žmonėmis.

 

Dozavimas ir kokybė

Probiotikų produktų kokybė priklauso nuo atitinkamo gamintojo. Probiotikų produktų gamyboje svarbiausia yra mikro- organizmų gyvybingumo palaikymas, tinkama mikroorganizmų žymėjimo nomenklatūra. Kadangi probiotikai yra gyvas produktas, gyvybingumas gali būti pažeistas netinkamo vaisto saugojimo metu dar iki preparato galiojimo termino pabaigos.

Mikroorganizmų dozė probiotikų produktuose priklauso nuo mikroorganizmų padermės ir konkretaus produkto. Daugelio probiotikų produktų, parduodamų be recepto, vienoje dozėje yra 1–10 mlrd. kolonijas formuojančių vienetų, tačiau kai kurie produktai gali būti efektyvūs ir mažesnėmis dozėmis, o kitų – efektyvumas gali būti pasiekiamas tik skiriant maksimaliomis dozėmis. Dėl šios priežasties neįmanoma nustatyti bendros probiotikų dozės, rekomenduojamos vienu ar kitu atveju. Kiekvie- no probiotiko dozavimas ir efektyvumas privalo būti pagrįstas klinikiniais tyrimais su žmonėmis, įrodant naudą sveikatai.

 

Pritaikymas klinikinėje praktikoje

Toliau straipsnyje pateiksime probiotikų ir prebiotikų pri- taikymo klinikinėje praktikoje apžvalgą.

 

Viduriavimo gydymas ir jo prevencija

Kai kurie probiotikai yra naudingi lengvinant vaikų žarnyno infekcijos ir viduriavimo sukeliamą diskomfortą, trumpina viduriavimo trukmę. Nustatyta, kad peroralinis probiotikų vartojimas sutrumpina vaikų viduriavimą vidutiniškai viena diena. Yra įrodymų, kad probiotikų vartojimas tam tikromis sąlygomis suaugusiųjų ir vaikų viduriavimo prevencijai yra efektyvus.

 

Su antibiotikų vartojimu susijusio viduriavimo prevencija

Remiantis klinikinių tyrimų gautais patikimais įrodymais, probiotikų skyrimas su antibiotikų vartojimu susijusio viduriavimo prevencijai yra efektyvus tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, vartojantiems antibiotikus.

 

Clostridium difficile sukelto viduriavimo prevencija

  1. C. difficile yra 95 proc. pseudomembraninio kolito atvejų sukėlėja. 2016 metais atliktos metaanalizės duomenimis, probiotikų vartojimas patikimai sumažino C. difficile sukelto viduriavimo išsivystymo riziką pacientams, vartojusiems antibiotikus [4]. Mieliagrybio S. boulardii probiotikai bene vieninteliai pasižymi klinikinių tyrimų metu įrodytu efektyvumu gydant C. difficile sukeltą viduriavimą, nes yra natūraliai atsparūs antibiotikams. McFarlando ir kolegų atliktame atsitikinės imties, placebu kontroliuojamame tyrime vertintas S. boulardii efektyvumas gydant C. difficile sukeltą viduriavimą kartu su metronidazolu ir vankomicinu. Tarp vartojusiųjų S. boulardii preparatus stebėtas 50 proc. sumažėjęs infekcijos recidyvų skaičius tiems asmenims, kuriems C. difficile sukeltas viduriavimas iki tol jau buvo recidyvavęs [5].

Helicobacter pylori eradikacija

2016 metais Mastrichto ir Florencijos konsensuso ataskaitoje teigiama, kad probiotikų ir prebiotikų vartojimas gali sumažinti nepageidaujamų reiškinių pasireiškimo dažnį era- dikuojant Helicobacter pylori, tačiau šios rekomendacijos patikimumas nėra didelis. 2014 metais atliktos metaanalizės metu nustatyta, kad su antibiotikais, skirtais eradikuoti H. pylori, vartojant tam tikrus probiotikus, eradikacija yra efektyvesnė [6]. Nėra įrodymų, kad probiotikų monoterapija galėtų eradikuoti H. pylori.

 

Uždegiminės žarnų ligos

 Krono liga

Nedideliame dvigubai aklame tyrime, kuriame dalyvavo 20 vidutinio sunkumo ar sunkia Krono ligos forma sergančių asmenų, gydomų sulfasalazinu ir mesalazinu bei kortikosteroidais, nustatyta, kad su minėtais medikamentais vartojant S. boulardii probiotikus reikšmingai suretėjo tuštinimosi dažnis [7].

 

Opinis kolitas

Nustatyta, kad tam tikri probiotikai yra saugūs ir efektyvūs gydant lengvo ar vidutinio sunkumo opinį kolitą tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Bandomajame tyrime nustatyta, kad S. boulardii probiotikų vartojimas su mesalazinu 4 savaites net 68 proc. pacientų sumažino tuštinimosi dažnį ir kraujo išmatose kiekį [8].

 

Dirgliosios žarnos sindromas

Daugeliu tyrimų nustatyta, kad probiotikų vartojimas gali padėti sumažinti pilvo pūtimą, meteorizmą. Kai kurie probiotikų štamai gali sumažinti funkcinį pilvo skausmą.

 

Apibendrinimas

Probiotikai gali pagerinti virškinimo trakto būklę ir funkcijas, palengvinti gastroenterologinių ligų eigą ar padėti jų išvengti. S. boulardii preparatai yra vieninteliai, kurių efektyvumas yra įrodytas klinikiniais tyrimais antibiotikų sukelto viduriavimo prevencijai, C. difficile sukelto viduriavimo pre vencijai ir gydymui. S. boulardii probiotikai taip pat gali būti vartojami siekiant sumažinti ar sustabdyti bet kokios kilmės viduriavimą, taip pat kontroliuojant uždegiminių žarnų ligų simptomus ir eigą. Mieliagrybių pranašumas gydant virškinimo trakto ligas yra glaudžiai susijęs su natūraliu mieliagrybių atsparumu antibiotikams, kurie negali pakeisti mieliagrybių gyvybingumo ir probiotinių savybių, bei mieliagrybių gebėji- mu moduliuoti skirtingus imuninės sistemos atsakus. S. boulardii ir panašūs probiotikai gali padėti išvengti virškinimo sistemos organų infekcinių ligų ar palengvinti jų eigą, pagerinti imuninį atsaką. Vadinasi, šie preparatai gali būti naudingi ir efektyvus gydant įvairias ligas, slaugant sunkiai sergančius ar vyresnio amžiaus žmones.

 „Gastroenterologija”,  ŽURNALO „INTERNISTAS“ PRIEDAS 2017, Nr. 1 (16)