Skausmu vadinamas nemalonus sensorinis ar emocinis potyris, susijęs su esamu ar galimu audinio pažeidimu ar nusakomas kaip toks pažeidimas. Tokį skausmo apibrėžimą pateikia Tarptautinė skausmo studijų asociacija. Nustatyta, kad apie 90% pacientų, sergančių įvairios kilmės ūminėmis ligomis, skundžiasi skausmu, o lėtinis skausmas nuolat vargina beveik 10% visos žmonių populiacijos ir neretai ilgainiui tampa atskira liga. Taigi labai svarbu laiku nustatyti skausmo priežastis ir pradėti atitinkamą gydymą.

Skausmo priežastys ir klasifikacija

Skiriamos dvi pagrindinės skausmo rūšys:

Ūmus skausmas – apsauginė organizmo reakcija į pavojų (pvz.: sužeidimą). Šio skausmo atveju priežastis dažniausiai lengvai atpažįstama (trauma, operacija, sužalojimas) ir gali būti tikslingai šalinama. Ūmaus skausmo trukmė trumpesnė nei 1 mėnesis. Šiam skausmui taip pat priskiriamas ir dantų skausmas, nugaros bei galvos skausmai, menstruacinis skausmas.

Lėtinis skausmas – ilgiau nei 6 mėnesius trunkantis skausmas, ilgainiui tampantis atskira liga. Priežastys dažniausiai sunkiai atpažįstamos, todėl nelengva rasti ir tinkamiausią gydymo metodą. Lėtinį skausmą dažniausiai sukelia įvairūs vėžiniai susirgimai (beveik 50% atvejų, tai pats pirmas vėžinio susirgimo simptomas), sąnarių bei stuburo ligos.

Skausmas skirstomas ir pagal jį sukėlusias priežastis:

·         Fiziologinis (nociceptinis) skausmas – kyla dėl nociceptorių dirginimo (terminis, cheminis, mechaninis poveikis), tačiau neretai ilgiau užtrukęs gali tapti patologiniu skausmu, kurio priežastis nustatyti tampa sunku

·         Neuropatinis skausmas – kyla dėl periferinių nervų pažeidimų (amputacijos (fantominiai skausmai), virusinės ligos, cukrinis diabetas)

·         Centrinis skausmas – kyla dėl centrinių (galvos ir nugaros smegenų) nervų pažeidimo (virusinės ligos, išsėtinė sklerozė, insultas)

·         Psichosomatinis skausmas – kyla esant blogai psichologinei būklei (organinės priežastys nenustatomos)

Skausmo diagnostika bei pagrindiniai simptomai

Kadangi skausmas yra subjektyvus pojūtis ir kiekvienas žmogus jį suvokia skirtingai, skausmą išmatuoti bei nustatyti laboratoriniais ar instrumentiniais tyrimais beveik neįmanoma. Todėl skausmo diagnostikai dažniausiai naudojamos įvairios skalės - vizualinė analoginė skalė (pacientas skausmą įvertina balais nuo 0 iki 10), skausmo toleravimo skalė, Wong-Baker veido mimikos skalė (dažniausiai naudojama mažiems vaikams) ir kt. Ilgiau trunkančio skausmo atveju, gali būti vedami „skausmo dienoraščiai“.

Visgi, norint tiksliau išsiaiškinti skausmo priežastis, tikslinga surinkti išsamią ligos bei gyvenimo anamnezę, įvertinti paciento psichologinę būklę, atlikti bendrą bei neurologinį kūno ištyrimą, kai kuriais atvejais atlikti specialiuosius tyrimus (užrašyti EKG, EEG, atlikti KT, BMR).

Skausmą taip pat lengviau diagnozuoti, jeigu pacientas tiksliai žino skausmo šaltinį ir apibrėžia skausmo rūšį (pagal intensyvumą skausmas gali būti: lengvas, vidutinio intensyvumo, stiprus, labai stiprus ir nepakeliamas). Priklausomai nuo skausmą sukėlusios priežasties, pacientai taip pat gali skųstis pykinimu, silpnumu, intensyviu prakaitavimu. Gali būti pakitusi veido išraiška, kūno padėtis (dėl raumenų įtempimo).

Tik nustačius skausmo rūšį, pobūdį, įvertinus intensyvumą, trukmę bei individualias ligonio savybes (gretutinės ligos, tolerancija skausmui, psichologinė būklė, alergija medikamentams), galima pradėti gydymą.

Gydymo principai

Kadangi skausmą gali sukelti įvairios priežastys, o pats skausmas kiekvienu atveju pasireikšti skirtingu intensyvumu ir būti suvokiamas skirtingai, nėra vieno optimalaus skausmo gydymo būdo tinkamo visais atvejais. Todėl gydymas turi būti individualus ir specifinis, o pagrindinis tikslas – sumažinti ar nutraukti skausmą ir normalizuoti ligonio funkcinę būklę.

Skausmas dažniausiai gydomas medikamentiniu būdu kartu taikant ir nemedikamentines priemones (fizioterapinės procedūros, masažas, judėjimo terapija, psichoterapija, autogeninės treniruotės ir kt.). Taikant medikamentinį gydymą, dažniausiai remiamasi PSO pasiūlyta skausmo pakopinio gydymo schema, kai silpnas skausmas gydomas nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais (NPUV), vidutinio intensyvumo skausmas – NPUV kartu su silpnais narkotiniais analgetikais ir stiprus skausmas – NPUV kartu su stipriais narkotiniais analgetikais. Taigi, taikant medikamentinį gydymą, vartojami skirtingų grupių vaistai, kurie gali būti tarpusavyje derinami. Nepamirškime, kad vaisto pasirinkimą nulemia netik skausmo intensyvumas, bet ir individualios paciento savybės, vaisto saugumas, efektyvumas bei veikimo greitis (ypač svarbu ūmaus skausmo atveju).

Visus šiuos reikalavimus atitinka deksketoprofenas (Dolmen) – veiklusis (kairysis) ketoprofeno (NPUV) stereoizomeras (2000 m. už aktyviųjų stereoizomerų išskyrimą buvo paskirta Nobelio premija). Šis vaistas, gali būti skiriamas lengvo ir vidutinio stiprumo raumenų (pvz., sergant mialgija, miozitu, radikulopatija) ir kaulų (pvz., sergant osteoartritu), skausmingų mėnesinių (dismenorėjos), dantų skausmo malšinimui. Deksketoprofenas ypač tinkamas ūmaus skausmo slopinimui, kai reikalingas trumpalaikis, bet greitas ir efektyvus poveikis. Taip pat įrodytas teigiamas efektas malšinant migrenos priepuolius, pooperacinį skausmą, inkstų dieglius ir netgi onkogeninį skausmą.

Deksketoprofenas veikia greitai (dėl sudėtyje esančios trometamolio druskos, pagreitinančios vaisto rezorbciją skrandyje iki 1000 kartų) bei efektyviai slopina skausmą (būdingas netik periferinis, bet ir centrinis skausmą slopinantis poveikis), pasižymi kitomis NPUV būdingomis savybėmis (uždegimo malšinimas, audinių edemos mažinimas). Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad 12,5-25 mg deksketoprofeno (Dolmen) analgeziniu poveikiu prilygsta sintetiniam narkotikui tramadoliui. Tyrimai taip pat parodė, kad pavartojus 14 mg deksketoprofeno, skausmas pradeda pastebimai mažėti po 15 minučių, sumažėja iki vos juntamo per 45 min., o visiškas analgezinis efektas pasiekiamas per 2 val., kuris trunka 4-5 val.

Dolmen yra gaminamas ir tiekiamas tabletėmis po 25 mg (įprastinė dozė suaugusiajam, kuri skiriama 3 kartus per dieną, 30 min. prieš valgį). Silpnesnio skausmo atveju gali būti skiriama ir pusė tabletės, tačiau ir poveikis bus trumpesnis.