Lietuvoje jau yra ilgo veikimo metforminas cukriniam diabetui gydyti

Cukrinis diabetas kartais priskiriamas vienai didžiausių šių laikų epidemijų. Ir ne be reikalo – antrojo tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų skaičius visame pasaulyje masiškai auga. Lietuva – ne išimtis. Pastebėta, kad per pandeminį laikotarpį diagnozių skaičius išaugo ypač reikšmingai – galbūt dėl to, kad sveikatos priežiūra, susijusi su kitomis ligomis, buvo kurį laiką „apleista“ – ir ne tik dėl apriboto sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo bei priemonių, taikytų mėginant suvaldyti virusą, bet ir dėl to, kad patys pacientai vis dar bijo kreiptis į gydytojus, eiti į gydymo įstaigas ir aktyviai ieškoti negalavimo priežasčių. Taigi kas yra cukrinis diabetas ir į kokius jo požymius reikėtų atkreipti dėmesį? Koks pirmo pasirinkimo vaistas antro topo cukriniam diabetui gydyti ir kokia pažangesnė naujovė atsirado Lietuvoje?

Kas yra cukrinis diabetas?

Cukrinis diabetas – tai lėtinė endokrininė liga, susijusi su normalių metabolinių procesų pakitimais. Cukrinio diabeto, kitaip žinomo kaip cukraligės, progresavimo mechanizmas yra daugialypis. Cukrinis diabetas susijęs su insulino apykaitos sutrikimais – jis išsivysto tuomet, kai kaip nors pakinta normali insulino sintezė, išskyrimas (sekrecija) ir periferinis jo aktyvumas/ veikimas arba jautrumas insulinui. Paprastai tariant, insulinas yra labai svarbus polipeptidinis hormonas, kurį išskiria kasos beta – ląstelės. Jis labai svarbus gliukozės patekimui į raumenis, į riebalinį audinį, į kepenis ir į kitas svarbias vietas. Jis padeda raumenų ir kepenų ląstelėms iš gliukozės gaminti glikogeną, o riebalines ląsteles priverčia gaminti riebalus ir taip kaupti organizmo nepanaudotą energiją.Taigi jei kasos ląstelės dėl kokių nors priežasčių nesugeba gaminti insulino, susergama pirmojo tipo cukriniu diabetu, jei insulinas tinkamai nepanaudojamas periferijoje (nors kasa jį gamina ir jo kiekis organizme pakankamas arba tik kažkiek sumažėjęs), tuomet susergama antrojo tipo cukriniu diabetu.

Antra ligos forma pasitaiko dažniau

Antro tipo cukrinis diabetas nustatomas daug dažniau nei pirmo tipo šios lėtinės endokrininės ligos forma. Pastebėta, kad cukrinis diabetas dažniausiai nustatomas vyresniems, daugiau sveriantiems ir sėslų gyvenimo būdą propaguojantiems asmenims, kurie neretai serga ir kitomis lėtinėmis ligomis, o štai pirmo tipo cukrinis diabetas dažnai nustatomas dar vaikystėje ar jaunystėje. Anksčiau jis net vadintas jaunuolių diabetu. Pirmo tipo cukrinis diabetas priskiriamas autoimuniniams procesams, kai dėl įvairių priežasčių kasos ląstelės sunyksta ir nebegali gaminti insulino, todėl organizme jo labai trūksta arba iš viso nėra. Vis dėlto pirmo tipo cukriniu diabetu serga iki 5-10 procentų visų šia lėtine liga sergančių pacientų, o didžiąją dalį pacientų „susigriebia“ daug labiau paplitęs antro tipo cukrinis diabetas.

Kokie cukrinio diabeto požymiai?

Dažniausi cukrinio diabeto simptomai yra intensyvus troškulys ir padidėjęs skysčių poreikis, dažnas šlapinimasis, įkyrus odos niežėjimas ir blogesnis įvairių žaizdų gijimas. Troškulio nepadeda numalšinti net labai dideli skysčių kiekiai. Šia liga sergančių asmenų pėdos gali būti sutrūkinėjusios, pažeistos, labai sausos. Toks simptomas vadinamas diabetine pėda. Cukriniu diabetu sergantiems asmenims dažniau išsivysto įvairios pūlingos infekcijos, dažniau kamuoja viršutinių kvėpavimo takų ligos ir šlapimo takų infekcijos. Pirmo tipo ligos atveju itin ryškus staigus svorio kritimas ir labai didelis silpnumas, galintis privesti net prie alpimo ir sąmonės praradimo. Šios ligos paliestus asmenis kamuoja bendras nuovargis, nuolatinis alkis. Labiau pažengusi liga pažeidžia regėjimą, daro įtaką kraujo spaudimo padidėjimui bei įvairiems ir daugialypiams organizmo pažeidimams, pavyzdžiui, labai nukenčia smegenys ir inkstai. Vis dėlto tinkamai gydoma liga gali padėti išvengti sunkių komplikacijų išsivystymo. 

Kuo skiriasi pirmo ir antro tipo cukrinis diabetas?

Jei pirmo tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams insulinas gyvybiškai svarbus ir jis kasdien leidžiamas švirkštais arba insulino pompa, tai antro tipo liga sergantiems asmenims gali pakakti dietos ir gyvenimo būdo korekcijų bei geriamųjų vaistinių preparatų. Abi ligos formos šiais laikais visiškai sėkmingai kontroliuojamos, jei pacientas laikosi gydymo režimo ir visų gydytojų nurodymų bei atsakingai su juo bendradarbiauja. Labai svarbu ir tai, kad pacientas priimtų ligą, su ja susigyventų ir išmoktų tokios kasdienybės, kad gyvenimo kokybė išliktų nepakitusi.

Pati populiariausia ir dažniausiai skiriama vaistinė medžiaga – metforminas. Tai pirmo pasirinkimo vaistinis preparatas, priklausantis grupei vaistų, kurie vadinami biguanidais ir vartojami suaugusiųjų ir vyresnių kaip 10 metų vaikų nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto (2 tipo cukrinio diabeto) gydymui. Insulinas yra kasoje sintezuojamas hormonas, užtikrinantis gliukozės (cukraus) patekimą iš kraujo į organizmą. Gliukozė panaudojama energijai užtikrinti arba kaupiama ateičiai. Jeigu sergama cukriniu diabetu, kasa negamina pakankamo insulino kiekio arba organizmas nesugeba sintezuoto ir išskirto insulino tinkamai panaudoti. Dėl to kraujyje padidėja gliukozės koncentracija. Vartojamas metforminas padeda sumažinti gliukozės kiekį kraujyje iki galimai normalaus lygio. Suaugusiems ir viršsvorio turintiems žmonėms per ilgesnį laikotarpį metforminas padeda taip pat sumažinti su 2 tipo cukriniu diabetu susijusių komplikacijų riziką. Šios dažniausiai skiriamos vaistinės medžiagos vartojimo metu svoris išlieka nepakitęs arba nedaug sumažėja. Taigi metforminas yra vaistas, mažinantis padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, sergantiems diabetu (2 tipo cukriniu diabetu), ypač pacientams turintiems antsvorio, kuriems vien tik dieta ir fiziniu aktyvumu gliukozės kiekio kraujyje sureguliuoti nepavyksta.  Lietuvoje yra gausus pasirinkimas geriamųjų vaistinių preparatų, skirtų antro tipo cukriniam diabetui gydyti, vis dėlto ne visi laikosi reikiamo vartojimo režimo, todėl svarbu minimaliai sumažinti vartojamų tablečių kiekį. Dėl šios priežasties Lietuvoje atsirado pailginto atpalaidavimo tablečių farmacinė forma, kuri leidžia tabletes vartoti tik vieną kartą per parą ir taip pagerinti ne tik vartojimo režimo laikymąsi, bet ir galimą nepageidaujamą poveikį virškinimo traktui.

Farmacininkė Rūtelė Foktienė