Nauji reikalavimai vaistinėms gali dar labiau pabranginti vaistus?

Vasaros pabaigoje Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ėmė skambinti pavojaus varpais, vertindama Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo naująją redakciją, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) nutarimu buvo patvirtinta šių metų liepos 11 dieną. Pagal šio teisinio akto reikalavimus vaistinės, kurių patalpose nebus užtikrintas dienos (natūralus) apšvietimas, gali turėti problemų – bus priverstos patalpas įrengti pagal nustatytą tvarką arba… išsikelti ir ieškoti patalpų kitur – kur jos atitiktų naujuosius reikalavimus. O tai esą tiesiogiai susiję su papildomomis finansinėmis „injekcijomis“, neišvengiamai – ir su galimu vaistų pabrangimu.

Pasirinkimo nebus

Naujojoje Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo redakcijoje yra numatyta, kad nuo 2023 metų lapkričio 1 dienos įsigalios naujas reikalavimas dėl patalpų apšvietimo. Esą jeigu patalpose, kuriose nuolat dirbama, nėra natūralaus apšvietimo, jis privalo būti įrengtas bent jau darbuotojų poilsiui skirtose patalpose. Kaip žinia, šalyje yra nemažai vaistinių, kurių patalpose dienos apšvietimas nėra užtikrintas. Būtent šios vaistinės, kaip nerimavo Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, susidurs su rimtais sunkumais. Mat norint dirbti pagal naują nustatytą tvarką, papildomi finansiniai nuostoliai – neišvengiami. „Tokios vaistinės, kuriose nėra natūralaus apšvietimo, pagal naujuosius reikalavimus negalės vykdyti veiklos, todėl privalės arba atlikti patalpų rekonstrukciją, arba nutraukti veiklą tokiose  patalpose, – svarstė LVA valdybos pirmininkė, pabrėždama, jog vaistinės daugeliu atvejų yra įsikūrusios prekybos centruose, kur natūralaus apšvietimo dažniausiai nėra nei darbo vietoje, nei poilsio zonoje.

– O vaistinės patalpų rekonstrukcija yra susijusi su papildomais finansiniais ištekliais, lygiai taip pat, kaip ir vaistinės veiklos nutraukimas. Juk patalpų nuomos sutartis nutraukiant anksčiau sutartyje numatyto laiko, grės baudos, netesybos ir pan.“.

Esą gali nutikti ir taip, kad rekonstrukcija patalpose negalės būti atliekama, vadinasi, veiklą nori nenori teks nutraukti. Tai, anot LVA valdybos pirmininkės K. Nemaniūtės-Gagės, irgi susiję su papildoma finansine našta. O ta finansinė našta, kad vaistinės kuo mažiau ją pajustų, gali būti nukreipta į vaistinės prekių kainų augimą. K. Nemaniūtės-Gagės nuomone, šešerių metų pereinamasis laikotarpis – per trumpas, kad vaistinės numatytiems pokyčiams ramiai pasiruoštų ir juos galėtų įgyvendinti be finansinių nuostolių. Esą vien vaistinių patalpų nuomos ilgalaikės sutartys paprastai sudaromos dešimčiai metų!

SAM pozicija: darbuotojams reikia sudaryti tinkamas sąlygas dirbti

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai į pareikštus priekaištus vaistininkams turi ką atsakyti. Kaip žiniasklaidai paaiškinto SAM Rizikos sveikatai valdymo ir kurortologijos skyriaus vyr. Specialistė Giedrė Namajūnaitė, minėto teisės akto paskirtis yra užtikrinti, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos darbuotojų asmens higienai, fiziologinių poreikių tenkinimui, poilsiui ir pan. „Nauja redakcija šie reikalavimai išdėstyti siekiant juos suderinti su pasikeitusiais teisės aktais: Darbo kodeksu, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais teisės aktais, – pabrėžė ji.

– Nuostata, kad jeigu patalpose, kuriose nuolat dirbama, nėra natūralaus apšvietimo, jis turi būti poilsio patalpose, įtvirtinta siekiant užtikrinti kokybišką darbuotojų poilsį, jų saugą ir sveikatą. Natūrali šviesa turi įtakos žmogaus sveikatai ir darbingumui, veikia stimuliuojamai, gerina nuotaiką, yra svarbi normaliam paros miego ritmui“. SAM atstovės nuomone, minėti reikalavimai bus privalomi po šešerių metų, o tai – pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis. Negana to, tokie patys reikalavimai esą numatyti ne tik vaistinėms – visų sektorių įmonėms, taip pat ir teikiančioms sveikatos priežiūros paslaugas, vykdančioms prekybą. Todėl vaistinių atstovai esą neturėtų manyti, kad papildomi reikalavimai liečia tik juos vienus.

Gal tai lobizmas?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis įsitikinęs, kad tokių reikalavimų parengimas gali būti susijęs su lobizmu. Anot jo, būtina peržiūrėti vaistinių sutartis – ar jose yra galimybė esant nenumatytoms aplinkybėms sutarčių turinį keisti. „Reikia peržiūrėti vaistinių nuomos sutartis, ar ten yra galimybė, esant nenumatytoms aplinkybėms, peržiūrėti sutartis, – savo poziciją dėstė parlamentaras. –

Manau, kad tokie pakeitimai susiję su lobizmu, su vienu ar kitu verslininku, kuris arba Lietuvoje gamina tokias apšvietimo lempas, arba jas veža į Lietuvą ir, priėjęs prie sveikatos apsaugos ministro, kas paskutiniuoju metu yra labai akivaizdu ir matoma po visokių reglamentų, tvarkų pasirašymo, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje labai stipriai vyksta lobizmas“.Seimo nario R. Žemaitaičio įsitikinimu, papildomų reikalavimų, kaip antai natūralaus apšvietimo įrengimas vaistinių patalpose, įteisinimas yra vargu ar reikalingas, greičiau – perteklinis. Esą kas iš to, jei apšvietimas bus įrengtas, bet lempos nedegs, kitaip sakant, taupumo sumetimais apšvietimas bus išjungtas.

„Arba apšvietimą įjungs tik laukdami tikrintojų, – šyptelėjo parlamentaras, prisiminęs dar vieną niuansą. – Tarkime, matomiausioje vietoje ant prekystalio sudės vaistinės prekes, kurias dar papildomai apšvies, kad tik pirkėjai pastebėtų – kas gali paneigti, jog prie tokių reikalavimų neprikištos kažkieno rankos?“

Farmacija ir laikas, Nr.7, 2017m.

Parengė V. Grigaliūnienė