Astma – viena seniausiai žinomų ligų. Šiandien ji paplitusi labai plačiai – manoma, kad pasaulyje ja serga mažiausiai 300 mln. gyventojų, o diagnozių skaičius nuolat auga. Pirmuosiuose istoriniuose šaltiniuose ji minima daugiau nei prieš kelis tūkstančius metų. Šiandien žinomas astmos apibrėžimas buvo sukurtas tik 19 amžiuje. Nors šiandien astmos atvejų tik daugėja, medicina jau gali pasiūlyti veiksmingų būdų jai pažaboti – vienas tų būdų yra biologinė terapija.
Astmos priežastys
Uždegiminės bronchų reakcijos – pagrindinė astmos išsivystymo priežastis. Paprastai tariant, šios uždegiminės bronchų reakcijos skatina bronchų spazmus, dėl kurių oras nebegali laisvai cirkuliuoti kvėpavimo takais. Papildomai kvėpavimą apsunkina ir bronchų gleivinės pabrinkimas, padidėjusi gleivių sekrecija, dėl kurių kvėpavimo takai susiaurėja dar labiau. Asmenį kamuoja dusulys, oro trūkumas, krūtinės veržimo jausmas.
Pastebėta, kad astmos išsivystymui daug įtakos turi ir įvairios bakterinės bei virusinės kvėpavimo sistemos infekcijos. Daug žalos daro rūkymas, įvairūs cheminiai dirgikliai ar kenksmingais teršalais užterštas oras. Pastebima, kad astmos priepuolius neretai išprovokuoja fizinis krūvis, nervinė įtampa, stiprūs kvapai, šaltis, klimato pasikeitimai. Labai daug įtakos turi ir paveldimumas – jei liga sirgo šeimos nariai, tuomet ja gali sirgti ir vaikai. Astmos paūmėjimai gali būti susiję ir su kitomis ligomis, kurių metu papildomai dirginami viršutiniai kvėpavimo takai, pavyzdžiui, gastroezofaginio refliukso ligos metu į viršų kyla rūgštus skrandžio turinys, kuris aspiruojamas ir daro neigiamą įtaką kvėpavimo sistemai.
Vaikų astma
Itin daug susirūpinimo kelia vaikų astma. Pastebėta, kad alergija yra dažniausia vaikų astmos išsivystymo priežastis. Teigiama, kad itin dažnai atrandamas priežastinis ryšys tarp astmos diagnozės (kuri gali būti išgirstama bet kuriuo gyvenimo metu) ir vaikystės alergijų. Neretai astma siejama su kitomis ligomis, pavyzdžiui, alerginiu rinitu, alerginiu rinokonjunktyvitu, itin plačiai šiandien paplitusiu atopiniu dermatitu, kitais įvairaus tipo odos bėrimais ir kt. Dažniausi antigenų šaltiniai yra žiedadulkės, namų dulkių erkės, pelėsiniai grybai, gyvūnų plaukai ir pleiskanos, plunksnos, kai kurie vabzdžiai, maisto produktai (dažniausiai tai pieno produktai, kiaušinio baltymai, žuvies gaminiai, raudonos uogos, pavyzdžiui, braškės ar žemuogės, riešutai ir kt.). Beje, vaikai ne taip jau ir retai alergiški vaistams, pavyzdžiui, acetilsalicilo rūgščiai (aspirinui), kai kuriems antibiotikams (penicilinui) ir t.t.
Astmos simptomai
Pagrindiniai astmos simptomai yra dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir nemalonūs pojūčiai krūtinės srityje. Pacientui atrodo, kad jo krūtinę tarsi kažkas spaustų, veržtų ar gniaužtų. Gali būti girdimi ir tam tikri būdingi garsai krūtinėje, pavyzdžiui, švokštimas, cypimas. Asmenį taip pat gali kamuoti kosulys, skrepliavimas. Dėl astmos gali sutrikti miegas, kamuoti nerimas ir mirties baimė, tad pacientas gali jaustis nuolat pavargęs, o negydoma liga gali sukelti ir išsekimą ar net depresiją, jau nekalbant apie tai, kad per astmos priepuolį, nesulaukęs tinkamos pagalbos, žmogus gali tiesiog uždusti. Vertėtų žinoti, kad ligos paūmėjimai būdingi naktimis ir ankstyvais rytais.
Astmos eiga
Astmos priepuolius gali išprovokuoti įvairūs dirgikliai – nuo dažniausiai gamtoje sutinkamų alergenų iki paprasčiausio šalto oro gūsio. Kaip ir minėta prieš tai, dažniausiai astmos priepuoliai pasireiškia naktimis arba ankstyvais rytais, o tarp jų pacientas paprastai jaučiasi gana gerai ir gali gyventi normalų gyvenimą. Vis dėlto sunkios astmos atveju priepuoliai ne tik dažnesni, bet ir žymiai sunkesni, sukeliantys mirties baimę. Sunkia astmos forma sergantiems pacientams astmos priepuoliai gali tęstis net iki kelių savaičių, o jų metu pasireiškia progresuojantis dusulys. Nuolatinis deguonies trūkumas gali pažeisti įvairias organų sistemas ir psichologinę asmens būklę – juk jis ne tik bijo užmigti, bet dar labiau bijo įvairių dirgiklių, kurie gali išprovokuoti ar pasunkinti priepuolio eigą.
Astmos gydymas
Pacientams gali pakakti trumpo veikimo bronchus plečiančių preparatų, jei priepuoliai reti ir nesunkūs. Sunkesniais atvejais skiriamas kompleksinis gydymas inhaliatoriais su pailginto veikimo bronchus plečiančiomis medžiagomis ir kitais vaistiniais preparatais. Sergant sunkios eigos ir sunkiai kontroliuojama astma gali padėti biologinė terapija. Tai naujiena medicinos padangėje, kuri teikia labai daug vilčių tiems, kurių gyvenimas sukaustytas labai sunkios ligos formos. Tokių vaistų sudėtyje yra baltymų, atpažįstančių organizme specifines medžiagas – taikinius. Šiais vaistais gali būti gydoma suaugusiųjų, paauglių bei 6 metų ir vyresnių vaikų sunki astma. Kai kurių sunkia astma sergančių žmonių kraujyje ir plaučiuose būna per daug eozinofilų (tam tikrų baltųjų kraujo ląstelių). Ši būklė yra vadinama eozinofiline astma – tai astmos tipas, kurį galima gydyti minėtaisiais vaistais. Naujieji vaistai arba biologinė terapija gali sumažinti astmos priepuolių skaičių, jeigu jau vartojama tam tikrų vaistų (pvz., pacientas vartoja dideles įkvepiamųjų vaistų dozes), bet astma nėra gerai kontroliuojama šių vaistų. Jeigu vartojama vaistų, kurie vadinami geriamaisiais kortikosteroidais, biologinė terapija taip pat gali padėti sumažinti šių vaistų paros dozę, būtiną sunkiai astmai kontroliuoti. Taigi veiklioji vaisto medžiaga slopina baltymo, vadinamo interleukinu 5, veiklą. Užslopinęs šio baltymo veiklą, naujas vaistinis preparatas neleidžia kaulų čiulpams gaminti daugiau eozinofilų bei mažina eozinofilų kiekį kraujotakoje ir plaučiuose, padėdamas kontroliuoti sunkios astmos eigą.
Šaltinis Pasveik.lt
