Manoma, kad demencija arba senatvine silpnaprotyste serga net iki 7 procentų vyresnių nei 60 metų žmonių. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje kasmet nustatoma iki 8-9 milijonų naujų demencijos atvejų ir nauja diagnozė išgirstama kas keletą sekundžių. Skaičiuojama, kad Lietuvoje demencija serga apie 1,5 proc. gyventojų. Demencija tampa vis dažnesne mirties priežastimi, ypač tuomet, kai ji tinkamai neidentifikuojama ir negydoma.
Kaip paplitusi demencija?
Demencija Europoje iš tiesų labai paplitusi – manoma, kad ja serga iki 10 milijonų asmenų, tačiau tai tik apytiksliai duomenys, nes diagnozių skaičius nuolat auga. Tarkime, 2014 metais Europoje sirgo maždaug 6 milijonai asmenų, o prognozės rodė, kad kasmet turėtų būti diagnozuojama mažiausiai pusė milijono naujų demencijos atvejų. Pastebėta, kad sergančiųjų moterų dalis didesnė nei vyrų – teigiama, kad moterys šia liga serga dvigubai ar net trigubai dažniau nei vyrai. Šiaurinėje Europos dalyje demencija paplitusi šiek tiek labiau nei pietinėje dalyje. Demencija, dar vadinama senatvine silpnaprotyste, yra viena sunkiausių vyresnio amžiaus žmonių ligų ir jos paplitimas tik didėja – spėjama, kad Europos Sąjungoje su demencija susijusių ligų diagnozių skaičius ir toliau augs itin sparčiai.
Kokios dažniausios demencijos formos?
Pastebėta, kad didžiąją dalį demencijos atvejų sudaro Alzheimerio liga – maždaug 2 atvejai iš trijų susiję būtent su šiuo sveikatos sutrikimu. Likusią dalį maždaug panašiomis proporcijomis „dalinasi“ kraujagyslinė demencija ir demencija su Lewy kūneliais – kartu šios demencijos rūšys sudaro apie 30 proc. visų senatvinės silpnaprotystės atvejų.
Kokia demencijos patogenezė?
Yra du pagrindiniai ligos patogenezės keliai:
- Alzheimerio liga ir demencija su Lewy kūneliais vystosi dėl neurodegeneracinių pakitimų;
- Kraujagyslinė demencija vystosi dėl sutrikusios smegenų kraujotakos.
Kokie požymiai praneša apie demencijos vystymąsi?
Pacientui, kuriam vystosi demencija, atsiranda tam tikrų ligos požymių, kuriuos galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes:
- Pastebimi pažintinių funkcijų sutrikimai, kai asmuo pamiršta tam tikrus faktus arba deda daiktus ten, kur jie neturėtų būti;
- Atsiranda įvairių neuropsichiatrinių simptomų/ sutrikimų, pavyzdžiui, asmuo nebegali tinkamai valdyti savo emocijų – pradeda netikėtai verkti, tampa nesukalbamas, piktas, irzlus, įtarus ar net agresyvus ir t.t.;
- Asmuo nebegali tinkamai pasirūpinti savimi ir šis sugebėjimas vis labiau silpnėja. Ateina diena, kai jis nebegali savarankiškai nusiprausti, pavalgyti, nueiti į tualetą, apsirengti ir t.t.
Kaip progresuoja demencija?
Vienas iš pagrindinių demencijos progresavimo požymių yra tas, kad ji vystosi iš lėto, tad kurį laiką ji gali būti net nepastebima. Iš pradžių sunkiau kažką įsiminti arba netikėtai kažkas pamirštama, pavyzdžiui, miestų pavadinimai. Būklė darosi rimtesnė, kai pamirštami jau savų vaikų vardai ar vieta, kur visuomet padedamas rankinis laikrodis. Galiausiai žmogus neatsimena, kas vyko prieš akimirką.
Savalaikės demencijos arba senatvinės silpnaprotystės diagnozės reikiamybę itin apsunkina tai, jog daug kas mano, kad tam tikrus dalykus senatvėje užmiršti yra normalu. Vis dėlto tai yra pirmasis požymis, kad pacientą būtina išsamiau ištirti, mat lengvas kognityvinis (pažintinių funkcijų) sutrikimas gali rodyti didesnę įvairių demencijos formų išsivystymo tikimybę.
Tad manymas, kad normalu senatvėje „pamiršti dalykus“ turėtų būti be gailesčio stumiamas į šoną. Tai pirmas ženklas, kad asmeniui gresia Alzheimerio liga ar kraujagyslinė demencija ir į tokius požymius geriau nenumoti ranka – visuomet geriau pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu. Jis parinks tinkamiausią gydymą.
Vilties teikia nootropai
Nootropų grupės veikliosios medžiagos gerina atmintį ir gebėjimą mokytis. Klinikiniai tyrimai rodo teigiamą poveikį. Veikdamos cholinerginius receptorius bei cholino apykaitą, nootropų grupės veikliosios medžiagos didina neuronų aktyvumą. Jos neslopina centrinės nervų sistemos, neveikia ir vegetacinės nervų sistemos, vis dėlto tyrimais su eksperimentiniais gyvūnais nustatytas vidutinio stiprumo antidepresinis nootropų grupei priklausančių vaistinių medžiagų poveikis. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad pacientams, sergantiems lengvo ir vidutinio sunkumo senatvine silpnaprotyste, nootropai pagerino dėmesį, mokymąsi, atmintį, orientaciją ir kitus protinius sugebėjimus. Gydytojas, įvertinęs paciento būklę, gali nuspręsti skirti nootropų grupės medžiagų, dviskiaučio ginkmedžio preparatų ir kitų medikamentų. Taip pat labai svarbi tinkama psichosocialinė pagalba ir slauga – toks gydymo metodų derinimas gali padėti ilgiau išsaugoti gerą paciento gyvenimo kokybę.
Vaistininkė Rūtelė Foktienė
