Liga, kuri po truputį atima suvokimą apie save ir apie pasaulį

Kraujagyslinė demencija – tai sindromas, susijęs su mažiausiai dviejų pažintinių (kognityvinių) funkcijų sutrikimu. Tarkime, asmuo nebesugeba orientuotis laike (nežino, kokia dabar diena, koks mėnuo ar net koks metų laikas, kada jis gimęs ir kiek jam metų; taip pat jis painioja praeities įvykių eiliškumą) ir nesiorientuoja vietoje (nesugeba saugiai grįžti namo arba nesupranta, kad seniai gyvena nebe savo vaikystės namuose). Sudėtingiausia tuomet, kai žmogus jau nebesuvokia savo asmens – nežino, nei kas jis toks, nei ką jis veikia ir nepažįsta nei savo vaikų, nei savo aplinkos. Kraujagyslinė demencija reikšmingai trikdo kasdienę žmogaus veiklą ir bendrąją gyvenimo kokybę, sukelia ryškią stipraus sveikatos sutrikdymo ar net mirties riziką. Šis sindromas atsiranda dėl įvairių smegenų kraujotakos pažeidimų. Tad pakalbėkime apie jį plačiau.

Kuo pasireiškia kraujagyslinė demencija?

Sergant kraujagysline demencija, sutrinka daug įvairių žmogaus funkcijų: asmuo pamiršta daug dalykų, nebegali blaiviai mąstyti, jam tampa labai sunku orientuotis aplinkoje. Jis nebesuvokia įvairių dėsnių, gali pradėti elgtis kaip mažas vaikas, pamiršti, kaip reikia skaičiuoti ar net rašyti. Trinka ir kalbos įgūdžiai, ir sugebėjimas mokytis. Kuo liga labiau progresuoja, tuo daugiau aukštesniųjų smegenų funkcijų pažeidžiama.

Ligos pradžioje žmogus suvokia, kad serga ir supranta, kad jo būklė blogėja, todėl jis dėl to labai išgyvena. Gali būti jaučiamos įvairios baimės, gali pasireikšti depresiškos nuotaikos ir didelis nerimas dėl to, kas bus toliau. Vėliau tokių sąmoningumo akimirkų mažėja, jos trumpėja ir jas pakeičia pasimetimo ir nesiorientavimo epizodai, kurie vis labiau ilgėja.

Pacientui tampa sudėtingiau tinkamai reikšti įvairias emocijas  – vieną akimirką žmogus gali graudžiai verkti, kitą akimirką jis jau nesustabdomai juokiasi. Pacientai gali tapti irzlūs, sunkiai sukalbami, įtarūs ar net agresyvūs. Jie gali pradėti įvairiais dalykais kaltinti aplinkinius, pradėti rėkti net ant pačių artimiausių, todėl ši liga paliečia ne tik patį sergantįjį – stipriai kenčia ir jį supantys žmonės.

Ligai progresuojant toliau, ateina tokia diena, kai žmogus nebesuvokia nei laiko, nei erdvės, nei savo asmens, trinka jo sąmonė ir  jis nesugeba atlikti kasdienių rutininių dalykų, tinkamai pasirūpinti savimi. Senatvinė silpnaprotystė, kurios viena iš rūšių yra būtent kraujagyslinė demencija, tampa vis dažnesne mirties priežastimi visame pasaulyje.

Kokie rizikos veiksniai paskatina kraujagyslinės demencijos išsivystymą?

Kadangi tai yra su smegenų kraujotakos pažeidimais susijęs sveikatos sutrikimas, jo rizikos faktoriai labai panašūs į tuos, kurie paskatina širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų išsivystymą ir progresavimą. Vieni svarbiausių kraujagyslinės demencijos rizikos veiksnių yra arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, prieširdžių virpėjimas, išeminė širdies liga, žalingi įpročiai (rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, tam tikrų narkotinių ir vaistinių medžiagų vartojimas). Pastebėta, kad nemažai įtakos turi antsvoris, nutukimas ir per didelis „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje. Pasirodo, kad kraujagyslinės demencijos išsivystymas ypatingai susijęs su metaboliniu sindromu – juo sergantiems pacientams kognityvinės funkcijos trinka daug sparčiau ir daug ryškiau. Vadinasi, dauguma rizikos faktorių susiję tarpusavyje ir labai daug nulemia tai, kokį gyvenimo būdą propaguoja pacientas. Paprastai tariant, nesveika mityba ir per mažas judrumas gali prisidėti prie cukrinio diabeto vystymosi, o šis, savo ruožtu, daro didelę įtaką kraujagyslinės demencijos išsivystymui ir progresavimui.

Kaip gydoma kraujagyslinė demencija?

Kraujagyslinės demencijos gydyme labai svarbus tinkamas rizikos veiksnių valdymas. Vadinasi, rekomenduojama ne tik propaguoti sveikesnį gyvenimo būdą (sveikiau maitintis, daugiau judėti, mesti rūkyti, vengti streso, stebėti savo kūno svorį), bet ir stengtis tinkamai gydyti bei kontroliuoti tam tikras lėtines ligas ir sveikatos sutrikimus, kaip arterinę hipertenziją, prieširdžių virpėjimą, įvairias kitas širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, hipercholesterolemiją ir panašiai.

Gali būti skiriama įvairių vaistinių preparatų, pavyzdžiui, antihipertenzinių vaistų, antitrombozinių vaistų, nootropinių vaistų, augalinių vaistų ir kt. Pavydžiui, nootropai (ir ypač naujieji) itin tinkami degeneracinių arba dėl kraujagyslių patologijos susidariusių dėmesio ir atminties sutrikimų senyvame amžiuje gydymui – šioje srityje atlikta nemažai klinikinių tyrimų, kurių rezultatai labai teigiami. Nootropų grupės vaistiniai preparatai gali būti vartojami koncentracijos ir atminties sutrikimų, atsiradusių dėl smegenų ląstelių degeneracijos arba dėl kraujagyslių, aprūpinančių smegenis krauju, ligų gydymui. Gydymo strategiją parenka gydytojas, tačiau svarbiausia šią ligą atpažinti ir diagnozuoti kaip galima anksčiau.

Vaistininkė Rūtelė Foktienė