Kai pilnumo jausmas skrandyje trukdo kokybiškai gyventi

Funkcinė dispepsija – tai viršutinės/ vidurinės pilvo dalies, dar vadinamos epigastriumu, skausmas ir diskomfortas. Šiam sindromui būdingas ankstyvas sotumo ir pilnumo jausmas, šleikštulys ir pykinimas, pilvo skausmas ir pūtimas.

Tikriausiai ir Jūs susimąstėte, kad tokių simptomų tenka patirti gana dažnai. Jei panašius pojūčius jaučiate po kiekvieno valgio, tuomet, labai tikėtina, kad ir Jums būdinga funkcinė dispepsija.

Ir tai visai tikėtina – nuo jos visame pasaulyje kenčia nuo 10 iki 20 procentų gyventojų, o kai kuriais duomenimis ją patirti gali net kas trečias pacientas. Be to, tai viena dažniausių priežasčių, kodėl pacientai kreipiasi į šeimos gydytojus. Ką reikėtų žinoti apie šį sindromą?

Funkcinė dispepsija – viena dažniausiai pasitaikančių ligų

Pasirodo, kad funkcinė dispepsija yra viena dažniausiai pasitaikančių virškinimo trakto ligų. Vakarų šalyse ji diagnozuojama 10-20 proc. gyventojų. Manoma, kad panašus šio „blogo virškinimo“ sindromo paplitimas galimas ir Lietuvoje. Kai kuriose šalyse funkcinė dispepsija gali varginti net kas trečią arba beveik kas antrą asmenį. Neramumą kelia tai, kad tokių skundų tik daugėja – šiuolaikinis gyvenimo būdas funkcinės dispepsijos išsivystymui itin palankus. Didelis greitojo maisto kiekis, rafinuoti ir maisto priedų gausūs produktai, nereguliari ir skubota mityba, ilgalaikė nervinė įtampa, piktnaudžiavimas vaistais, žalingi įpročiai – tikri dispepsijos „sąjungininkai“.

Kaip apibūdinama funkcinė dispepsija?

Funkcinei dispepsijai būdingas nuolatinis arba pasikartojantis skausmas bei diskomfortas epigastriumo srityje. Kitas svarbus funkcinės dispepsijos kriterijus – toks diskomfortas ir skausmas kyla nestebint jokių morfologinių organinių patologijų. Tai reiškia, kad įprastais tyrimo metodais neįmanoma pastebėti jokių pakitimų virškinimo sistemoje. Būtent dėl to funkcinė dispepsija diagnozuojama pagal tai, kokius simptomus pacientas jaučia. Tai funkcinė virškinamojo trakto liga, kuriai nebūdingi jokie tuštinimosi dažnio ar išmatų konsistencijos pakitimai. Be to, būdingi simptomai nepalengvėja pasituštinus. Taigi svarbiausia tai, kokie klinikiniai simptomai pasireiškia.

Kokių yra funkcinės dispepsijos formų?

Išskiriamos dvi pagrindinės funkcinės dispepsijos formos arba tipai. Pirmoji ligos forma labiau susijusi su patiriamu skausmu. Ji primena opaligę, tačiau jokios opos neaptinkamos. Antroji dispepsijos forma susijusi su skrandžio motorikos sutrikimais, dėl kurių atsiranda tokių simptomų, kaip pilnumo ir sotumo jausmas, pykinimas, „nevirškinimo“ ir sunkumo pojūtis. Pacientas vienu metu gali skųstis ir skausmu, ir diskomforto jausmu.

Dėl kokių priežasčių išsivysto funkcinė dispepsija?

Dar iki dabar funkcinės dispepsijos išsivystymo priežastys nėra visiškai aiškios. Vis dėlto manoma, kad nemažai nulemia genetika ir įgimtas jautrumas tam tikroms virškinimo sistemą dirginančioms medžiagoms. Vieniems pagrindinis dirgiklis gali būti maistas, tiksliau, tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, riebus ir sunkiai virškinamas mėsos kepsnys ar daug acto turintys konservuoti produktai. Kitiems didesnę įtaką daro emocinis faktorius. Pasirodo, kad funkcine dispepsija dažniau skundžiasi tie asmenys, kurie serga arba kada nors sirgo tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, depresija, generalizuotu nerimo sutrikimu ir panašiai. Funkcinės dispepsijos simptomus paaštrinti gali stiprus stresas ir įtemptas gyvenimo būdas. Kai kuriais atvejais funkcinės dispepsijos simptomai gali būti susiję su organizme gyvenančia Helicobacter pylori bakterija. Vis dėlto manoma, kad jos vaidmuo svarbesnis kalbant apie opaligę ir gastritą, kurių metu jau matomi morfologiniai audinių pokyčiai. 

Kaip diagnozuojama funkcinė dispepsija?

Kadangi funkcinės dispepsijos metu nestebima jokių morfologinių pokyčių, didžiausią vaidmenį diagnostikoje vaidina paciento patiriami simptomai. Labai svarbu funkcinę dispepsiją diferencijuoti nuo ligų, kurių metu gali pasireikšti gana panašūs simptomai. Vis dėlto įvairūs tyrimai leidžia atmesti tokių ligų, kaip skrandžio vėžys, tulžies akmenligė, opaligė, lėtinis kasos uždegimas, skandžio uždegimas, diagnozes.  Daugiau dėmesio reikėtų skirti tiems pacientams, kurie perkopę 50 metų amžiaus ribą ir tiems, kuriems būdingas greitas ir neaiškios kilmės svorio kritimas, vėmimas, apetito sutrikimai, kraujas išmatose, mažakraujystė ir pan.

Kada būtina gydyti funkcinę dispepsiją?

Trumpalaikių virškinimo sutrikimų pasitaiko praktiškai visiems asmenims, tačiau jie neturi trukdyti normaliai gyvenimo kokybei. Jeigu funkcinės dispepsijos simptomai vargina praktiškai kasdien, tuomet jau būtina pasitarti su specialistu. Be to, teigiama, kad funkcine dispepsija sergantiems asmenims būdinga ir didesnė rizika susirgti opalige, tad jie turėtų akyliau stebėti savo sveikatos būklę.

Gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į ligos formą ir į tai, kokie simptomai ryškiausi. Tarkime, jei pacientą labiausiai vargina skausmas, tuomet skiriama skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų, pavyzdžiui, protono siurblio inhibitorių. Jei ryškesnis diskomfortas, nevirškinimo pojūtis, pykinimas ir pilnumo jausmas, tuomet gali būti skiriama žarnyno veiklą ir skrandžio motoriką reguliuojančių vaistų (prokinetikų), virškinimo fermentų. Pavyzdžiui, Mezym vartojamas tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų. Jei nustatoma infekcija, tuomet gali prireikti antibiotikų. Kol kas nėra jokio specifinio funkcinės dispepsijos gydymo – pirmiausiai stengiamasi sušvelninti labiausiai varginančius simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Rūtelė Foktienė