Pasidalinti mintimis apie žindymo reikšmę vaikui ir motinai paprašėme naujausios knygos apie kūdikių žindymą autorių Kazimierą Vitkauską, dirbantį vaikų gydytoju Plungėje.

Kokia yra žindymo nauda?

Motinos pienas yra visavertis maistas, turintis visų medžiagų, reikalingų kūdikiui, kad augtų sveikas ir normaliai vystytųsi. Jis visada šviežias, šiltas ir švarus, nuostabiai lengvai virškinamas ir pasisavinamas. Su pienu į vaiko organizmą iš motinos kraujo atkeliauja ne tik įvairių medžiagų, saugančių nuo infekcijų ir daugelio kitų ligų, bet ir gyvų ląstelių, galinčių gaudyti ir naikinti mikrobus. Tad motinos pienas - ne tik maistas, bet ir vaistas. Beveik trisdešimt metų dirbdamas vaikų gydytoju šimtus kartų įsitikinau, jog žindomi kūdikiai auga sveikesni ir mažiau serga.

Kaip žindymo metu jaučiasi kūdikis ir mama?

Dėl fizinio ir emocinio artumo su motina kūdikis jaučiasi saugus, o tai svarbu jo asmenybės vystymuisi bei harmoningiems motinos ir vaiko santykiams. Žindymas saugo ir motinos sveikatą nuo pat tos akimirkos, kai ką tik gimęs kūdikis paguldomas ant jos krūtinės. Naujagimiui žindant krūtį, refleksiškai susitraukia gimda, tai padeda išstumti placentą ir stabdo kraujavimą. Maitinančiosios krūtimi daug rečiau patiria pogimdyminę depresiją, nes žindymas ramina ir motiną, o reikalingumo savo kūdikiui suvokimas suteikia didelę gyvenimo prasmę. Žindymo laikotarpiu geriau pasisavinamas kalcis, todėl ilgai žindžiusioms vyresniame amžiuje būna retesni kaulų lūžiai dėl jų trapumo - osteoporozės. Gydytojų pastebėta ir mokslininkų įrodyta, jog neturėjusios abortų, gimdžiusios ir kūdikius ilgai žindžiusios moterys daug rečiau suserga kiaušidžių ir gimdos bei krūties vėžiu. Beje, krūties vėžio atsiradimo rizika mažesnė ir toms, kurios pačios buvo žindytos kūdikystėje.

Ar tiesa, kad žindymo metu moterys gali nesisaugoti nėštumo?

Refleksiniu-hormoniniu būdu stabdydamas ovuliaciją, žindymas padeda išvengti pastojimo ir naujo nėštumo: po gimdymo motinos organizmas gali pailsėti ir atsistatyti. Kol nėra mėnesinių - didesnių ar mažesnių kraujavimų, išvengiama ir geležies, kurios labai reikia ne tik pačios motinos, bet ir kūdikio kraujo gamybai, praradimo.

Vyresnės kartos motinos dar atsimena absurdiškas kūdikių maitinimo ir priežiūros taisykles.

Geriausias sąlygas mišinių bizniui klestėti sukūrė... medicina. Kaip tik gydytojai 20 a. pradžioje parašė griežtąsias kūdikių maitinimo taisykles. Pagal jas motinoms kūdikius žindyti leista tik kas 4 valandas, o naktį turėjo būti 6 valandų pertrauka. Net ir norėdamos jos nebūtų galėjusios tų taisyklių nepaisyti, nes pagimdžiusių ligoninėje naujagimiai buvo laikomi atskirose nuo motinų palatose ir tik nustatytomis valandomis atnešami pamaitinti. Tarp maitinimų naujagimius ramino čiulptuku ir girdė saldintu vandeniu. Visokie nenatūralūs apribojimai trikdė kūdikio gebėjimą žįsti ir stabdė pieno gamybą motinos krūtyse. Taigi labai greitai prireikė ir mišinių...

Apie 1960 metus butelinis kūdikių maitinimas jau buvo tapęs vyraujančiu visame pasaulyje. Fabrikantai džiūgavo, skaičiuodami pelno milijonus. O kas žmonijai? Didžiulis sergamumas, o besivystančiuose kraštuose - ir mirštamumas. Pasaulinė sveikatos organizacija irgi suskaičiavo: Žemėje pusantro milijono kūdikių gyvybių būtų išsaugoma kasmet, jeigu jie būtų žindomi bent šešis mėnesius.

Kokia situacija buvo Lietuvoje?

Ir Lietuvos gydytojai, nors gyrė motinos pieną ir skatino žindyti, tarpukariu ėmėsi diegti praktikon mokslišku ir pažangiu skelbtą griežtąjį maitinimo režimą. Sovietmečiu tos taisyklės tapo Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų gydytojams ir "visuomenės sanitarinio švietimo" privaloma norma.

Motinos, pasimetusios tarp nekantriai rėkiančio alkano kūdikio ir jo žindyti dar neleidžiančio laikrodžio, nuspręsdavo, jog turi per mažai pieno, jei vaikelis "per anksti" išalksta. Vaikų poliklinikos buvo pavirtusios dirbtinio kūdikių maisto reklamos agentūromis, o pediatrų kabinetai - receptų į pieno mišinių virtuvėles išrašinėjimo punktais.

Kai prieš 25 metus atvykau dirbti į Plungę, čia jau tik kas dešimtas 4 mėnesių kūdikis dar buvo maitinamas motinos pienu, o iki metų ar ilgiau žindomi vaikai buvo didelė retenybė. Kaip ir visoje Lietuvoje.

Kai kurios motinos skundžiasi, kad krūtyse greit išsenka pienas. Ką daryti, kad jo netrūktų?

Naujagimio mokyti žįsti nereikia. Jam reikia leisti žįsti! Nuo pat gimimo, kada nori ir kiek nori. Motinos darbas - gaminti pieną, o kūdikio - dirbti prie krūties raumeningiausiu organu - liežuviu. Jis savo raumenine banga, slenkančia nuo viršūnės link šaknies, tarsi melžia pieną iš krūties į burną.

Glaudžiamas prie krūties, kūdikis turi plačiai išsižioti: taip, kad jo burnoje atsidurtų ne tik visas spenelis, bet ir diduma jį supančio laukelio. Jokių čiulptukų nuraminimui į naujagimio burną geriau nekaišioti. Įpratęs čiulpti, kūdikis gali nebemokėti žįsti.

Čiulpimo esmė yra siurbimas, kuris pienui paimti iš krūties mažai veiksmingas, nes pieno latakėliai yra minkšti. Be to, nuo ilgo siurbimo gali atsirasti skausmingi spenelio įtrūkimai, o skausmas, žinia, stabdo pieno tekėjimo refleksą. Kūdikis liks neprivalgęs, o neištuštintoje krūtyje gali atsirasti skausmingi guzai ar net kilti uždegimas - mastitas.

Pieno krūtyse pagaminama tiek, kiek reikia kūdikiui. Kuo labiau krūtis ištuštinama, tuo daugiau naujo pieno joje rasis kitam maitinimui. Jeigu šiam kartui pieno buvo per maža, žįsdamas ilgau, kūdikis paskatins pieno liaukas dirbti intensyviau.

Pieno krūtyse sutaupyti negalima, per ilgai užsibuvusios pieno dalelės pradedamos įsiurbti atgal į kraują. Todėl laukdamas kūdikio pienas liesėja. Dažnas žindymas pieno gamybą krūtyse skatina, retas - stabdo.

Bandant "patikrinti" pieną nusitraukimu iš krūties dirbtinai, paprastai suklystama. Pieno gali pasirodyti per mažai, nes diduma pieno, kurį išžįstų kūdikis, pasilieka krūties gelmėse. Be to, pienas gali pasirodyti per liesas. Tačiau toks yra tik pradinis pienas - atsigėrimui, o galinis - pasisotinimui, yra daug riebesnis. Jį iš pieną gaminančių liaukučių latakėliais link spenelio pastumia kūdikio žindymo metu refleksiškai susitraukiančios raumeninės skaidulėlės. Šis pieno tekėjimo refleksas priklauso ir nuo motinos nuotaikos: gera - skatina, o bloga - slopina. Todėl, pavyzdžiui, motinai išsigandus pienas neprapuola, kaip nušneka bobutės, o tik laikinai pristabdomas jo tekėjimas, kol praeis pavojus ir motina nusiramins. Pieno kokybei irgi nieko blogo nenutinka, kalbos apie tai - tik pramanai.

Kaip ilgai rekomenduojama žindyti?

Rekomenduojama kūdikius tik žindyti 6 mėnesius, o po to pradėti papildomai maitinti tirštu maistu. Motinos pienas turėtų išlikti pagrindinis maistas vaikui iki vienerių metų amžiaus, bet žindymą tęsti galima ir ilgiau, jeigu to nori vaikas.

Statistika

6 mėnesių kūdikių žindymas krūtimi:

  • Norvegijoje - 82 proc.
  • Estijoje - 40 proc.
  • JAV - 32 proc.
  • Lietuvoje - 23 proc.
  • Žemaitijoje - 17 proc.

Ivona ŽIEMYTĖ Vakarų ekspresas