+5
-0
+5
Į pagalbą karščiuojančiam vaikui

Prasidėjus šaltajam sezonui retas kuris vaikas išvengia peršalimo, virusinių, bakterinių ligų. Pasak gydytojų, dažnai tėvai pernelyg išgąstingai sureaguoja į atžalą staiga užklupusį karščiavimą, Tačiau būtent karščiavimas atspindi, ar organizmas kovoja su liga ir kada vaikas ima sveikti. Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos gydytoja pulmonologe Violeta Radžiūniene.

Tėvai, kurie net menkiausią temperatūrą malšina, vaikams daro meškos paslaugą, juk bakterijos, virusai žūsta esant 37 laipsniams ir aukštesnėje temperatūroje. Priešingu atveju, nepaliekama organizmui šansų kovoti su ligos sukėlėjais, tada vaikas gali ilgiau ar sunkiau sirgti.

Tėvai, kurie net menkiausią temperatūrą malšina, vaikams daro meškos paslaugą, juk bakterijos, virusai žūsta esant 37 laipsniams ir aukštesnėje temperatūroje. Priešingu atveju, nepaliekama organizmui šansų kovoti su ligos sukėlėjais, tada vaikas gali ilgiau ar sunkiau sirgti.

- Kokia yra normali kūdikių ir vaikų kūno temperatūra pagal jų amžių?

- Normali vaiko kūno temperatūra matuojant ją pažastyje yra iki 37 laipsnių. Kūdikiams temperatūra dažniausiai matuojama tiesiojoje žarnoje ir normalu, jei termometras rodo iki 38 laipsnių. Vienas naujesnių kūno temperatūros matavimo būdų Lietuvoje – burnoje. Joje normali temperatūra siekia iki 37,4 laipsnių. Tačiau jeigu vaikas bus neseniai pabėgiojęs, pavalgęs ar atsigėręs karšto gėrimo, kūno temperatūra gali pakilti viena ar dviem dešimtosiomis laipsnio dalimis. Tai nereikš, kad vaikas karščiuoja. Kūdikiams prie tokių sąlygų normali temperatūra gali susvyruoti net vieno laipsnio ribose. Priklauso nuo to, ką jis valgo, kiek verkia, kaip ir kada matuoja temperatūrą ir pan. Nereikėtų labai išsigąsti, jeigu termometras rodys 37-38 laipsnius. Svarbu atminti, kad ankstyvą rytą būna pati žemiausia temperatūra, o apie pietus, po pietų, pavakaryje ji - pati aukščiausia. Taigi, 37,1 arba 37,2 nėra pakilusi temperatūra. Kūdikis iki 3 mėnesių karščiuos, jeigu temperatūra tiesiojoje žarnoje bus 38 laipsnių. Iki trejų metų amžiaus, - jeigu daugiau kaip 38,1 laipsnio. Ir nuo trejų metų vaikas karščiuoja, kai jo kūno temperatūra didesnė kaip 38,4 laipsnio.


- Kokie požymiai išduoda, kad reikėtų sunerimti dėl pakilusios kūno temperatūros?

- Labai įvairiai. Vienas gali į karščiavimą reaguoti ramiau, kitas bus neramus, pradės nevalgyti, trečias bus mieguistas, ketvirto veidukas paraus, kito kojytės, rankytės gali atvėsti, o kūnelis bus labai karštas.

- Kokia kūno temperatūra vaikui yra pavojinga ir kada reikia imtis priemonių jai mažinti?

- Jeigu temperatūra žemesnė nei 38,5 laipsnio, tuomet jos „numušinėti“ tikrai nereikia. Kartais net viršijus 38,5 laipsnio ir jeigu vaikas jaučiasi pakankamai gerai, taip pat neverta to daryti. Tėvai, kurie net menkiausią temperatūrą malšina, vaikams daro meškos paslaugą, juk bakterijos, virusai žūsta esant 37 laipsniams ir aukštesnėje temperatūroje. Priešingu atveju, nepaliekama organizmui šansų kovoti su ligos sukėlėjais, tada vaikas gali ilgiau ar sunkiau sirgti.

- Kaip dažnai tėvai kreipiasi į gydytojus dėl vaikų karščiavimo?

- Vaikų karščiavimas – viena dažniausių problemų, dėl kurių tėveliai kreipiasi į gydytojus. Jeigu karščiuoja kūdikis, kurio amžius yra iki mėnesio, būtina į medikus kreiptis nedelsiant. Iki šešerių mėnesių tėveliams negalima kūdikių gydyti patiems. Vyresniems vaikams tėvai suteikti pagalbą gali jau ir patys, priklauso nuo to, kaip vaikas jaučiasi.

- Kokia karščiavimo nauda? Kokia žala?

- Karščiavimas yra normali organizmo reakcija į bakterijas, virusus. Kai vaikas karščiuoja, organizmas priešinasi ligos sukėlėjams, kovoja su jais. Karščiavimas visuomet parodys, kaip vaikutis serga ir kaip jis sveiksta. Karščiuos jis tol, kol serga. Nustos karščiuoti, kai pasveiks. Ir mamoms ne vaiko karščiavimo reikia bijoti, o ligos. „Numušus“ temperatūrą, virusų ir bakterijų prisidaugins dar daugiau. Jeigu vaikas jaučiasi pakankamai gerai, tada galima leisti kilti temperatūrai ir iki 39 laipsnių. Smegenys pažeidžiamos esant aukštesnei nei 41,7 laipsnio temperatūrai. Nereikia visada stengtis, kad sergančio vaiko temperatūra būtų normali, nes galime pridaryti daugiau žalos.

- Kokios yra dažniausios pakilusios kūno temperatūros priežastys?

- Pačios dažniausios priežastys yra virusinės infekcijos. Tarp vaikų dažnesni nosies, gerklės, ausų uždegimai negu kvėpavimo ar plaučių. Visuomet sunkiau pastebėti ausyčių uždegimą. Svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, ar vaikas valgo kaip visada. Jeigu vaikui prasidėjo ausų uždegimas, jis paprasčiausiai nenorės valgyti, gerti, nes tą darant įsitempia aplinkiniai raumenys, ausų būgneliai ir tada kamuoja stiprus skausmas. Paprastai kūdikis to parodyti dar nemoka, todėl jį maitinant ar duodant čiulptuką, jis tuoj pat viską išspjauna, nes nurijimo procesas labai skausmingas. Mamos pastebės vaiko karščiavimą, o prie prisilietus ar pačiupinėjus ausytę ar šalia jos, tos vietos bus skausmingos. Esant ausų uždegimams, kūdikiai būna neramūs ir prisilietus prie galvytės. Visa kita gali pastebėti tik gydytojas, todėl svarbu į jį kreiptis.

- Kada reikia vaiką guldyti į ligoninę, o kada jį galima gydyti namuose?

- Kiekvienu atveju sprendžiame konkrečiai. Iki šešių mėnesių amžiaus karščiuojančius kūdikius visuomet guldome į ligoninę, nes reikia tiksliai išsiaiškinti karščiavimo priežastis. Jų ligos tokiame amžiuje formuojasi labai greitai. Vyresnius vaikus apžiūrime, atliekame tyrimus ir jeigu nėra komplikacijų, paleidžiame gydytis namuose.

- Ar visada reikia papildomų tyrimų karščiavimo priežasčiai nustatyti?

- Ne visada. Priklauso nuo to, kiek laiko vaikas karščiuoja, kokie yra aiškiai matomi simptomai. Yra ir tokių ligų (pvz., šlapimo takų infekcijos, plaučių uždegimai), kurias nustatyti galima tik tyrimų pagalba. Tačiau ne visada ir ne visi tyrimai gali pasakyti tikslias karščiavimo priežastis, kai kurios ligos „išlenda“ vėliau, ne tą pačią dieną prasidėjus karščiavimui.

- Ar visuomet karščiavimą gydyti reikia antibiotikais?

- Ne. Jeigu tai virusinė infekcija, jokių antibiotikų nereikia. Kai diagnozuojama aiški bakterinė infekcija, tada antibiotikų reikia. Prasidėjus virusinei, ši gali komplikuotis ir prisidėti bakterinė infekcija. Paprastai laukiame apie tris keturias dienas, stebime ir tik tada gydytojas skiria antibiotikų. Tačiau nuo pat pirmos dienos, savavališkai, specialistui neskyrus, negalima patiems tėvams vaikui duoti antibiotikų.

- Kaip tėvams įvertinti kūdikio arba vaiko blogėjančią savijautą ir sunkios ligos pradžią?

- Jeigu vaikas jaučiasi pakankamai komfortiškai, vadinasi jam viskas gerai. Tačiau pastebėjus pakitusį, vaikui nebūdingą elgesį, kad sunku ar neįmanoma jo pažadinti, mažylis atsisako valgyti, atsirado kokių nors bėrimų ant odos ar pakilo itin aukšta temperatūra, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Tai - sunkios ligos pradžios ženklas.

- Kaip reikėtų elgtis pastebėjus, jog vaikui pakilo kūno temperatūra? Kokios yra karščiavimą mažinančios priemonės?

- Galima dėti kompresiukus ant odos, pavyzdžiui kambario temperatūros vandeniu sudrėkintą rankšluostį ant kaktos. Svarbu duoti daug skysčių. Galima gerti temperatūrą „mušančias“ žolelių arbatas, tačiau jos efektyvios esant žemesnei temperatūrai ir vaistų, kai jų reikia, pakeisti negali.

- Kokias pagrindines klaidas dažniausiai daro tėvai buitinėmis priemonėmis stengdamiesi sumažinti vaiko karščiavimą?

- Negalima naudoti alkoholiniais skysčiais suvilgytų kompresų. Taip pat dažnai tėveliai neapskaičiuoja vaistų dozės vaikui. Vaistai vaikams skaičiuojami kilogramui kūno svorio. Mažieji auga labai greitai, todėl ir vaistų dozės jiems turi būti atitinkamai didinamos. Dozavimas yra nurodytas ant kiekvienos vaistų pakuotės. Prieš keletą metų buvo populiaru duoti vaikui dviejų rūšių vaistus vienu metu – po pusę paracetamolio ir pusę ibuprofeno tabletės. Taip daryti nerekomenduojama. Geriau jau vienu metu duoti vienos rūšies vaistą, o jeigu vėliau vis dar reikės mažinti temperatūrą, tada duoti kitos rūšies medikamentą.

- Į ką turėtų atsižvelgti tėvai, pirkdami vaistų vaikams?

- Svarbiausia žinoti vieną taisyklę, jei karščiavimą slopiname ibuprofenu – jis skiriamas kūdikiams nuo trijų mėnesių ir sveriantiems ne mažiau nei penki kilogramai. Jį vartojant svarbu gerti ir kuo daugiau skysčių.

Žinoma, geriausia prieš vartojant bet kokius medikamentus, pasitarti su gydytoju.

4 klausimai žinomoms mamytėms:


Dainininkė Aistė Smilgevičiūtė (34) ir žurnalistė, televizijos bei radijo laidų vedėja Livija Gradauskienė (38):

–Su kokiomis ligomis jums teko susidurti, dėl kurių mažyliai karščiavo?

L.Gradauskienė: – Peršalimo ligos nepraeina be karščiavimų. Buvo ir kitų atvejų. Pamenu išvažiavome atostogauti į šiltus kraštus su kūdikiu, jis ėmė karščiuoti, bet tada paskambinau gydytojai, nupasakojau simptomus ir ji mums patarė stebėti jį ir tik esant aukštesnei temperatūrai negu 38,5 laipsnio duoti vaistų. Tąkart karščiavimas tiesiog nuslūgo ir viskas tuo pasibaigė. Be to, mano vaikas sirgo skarlatina, kuri sukėlė karščiavimą. Be gydytojo pagalbos irgi čia neapsieita.

A.Smilgevičiūtė: – Tai dažniausiai virusinės, peršalimo ligos. Žinoma, yra buvę ir rimtesnių ligų. Pati aukščiausia temperatūra kildavo, kai būdavo vadinamosios tridienės karštinės.

– Kokiomis priemonėmis kovojate su mažylių karščiavimu? Kaip stengiatės palengvinti jų blogą savijautą namų sąlygomis?

L.Gradauskienė: – Nemanau, kad reikia kovoti su temperatūra, greičiau jau su pačia liga. Jeigu vaikui pakilo temperatūra, man yra ženklas, kad reikia kreiptis į gydytoją. Negali būti čia kitokių kalbų. Jokio savarankiško gydymo. Laikausi gydytojų rekomendacijų, kad nereikia „mušti“ kūno temperatūros, kuri yra žemesnė už 38,5 laipsnio. Juk tai normali organizmo reakcija į virusą ir reikia leisti organizmui su juo kovoti. Esant aukštesnei temperatūrai, geriame gydytojų rekomenduotus vaistus.

Kaip ir minėjau, temperatūros nesistengiu vaikui sumažinti namų sąlygomis. Tiesa, karščiuojantiems vaikams duodu daugiau skysčių, arbatų, kad stipriai nenualintų organizmo.


A.Smilgevičiūtė: – Kaip ir dauguma, taip ir aš neduodu vaikams jokių vaistų temperatūrai „mušti“ iki 38,4 laipsnio. Kai vaikai jau didesni, jiems duodu karščiavimą mažinančio sirupo, o kūdikiui karštį slopindavau žvakutėmis. Kai vaiko temperatūra žemesnė už 38,4 laipsnio, kad jam būtų lengviau, geriame arbatas. Turiu liepžiedžių, dar dedu aviečių, žemuogių lapus. Šiemet prisirinkau vingiorykščio, kuris turi priešuždegiminių savybių. Todėl svarbu jį atsargiau vartoti. Kartais naudojame drėgnus kompresus ant kaktos. Šią vasarą mažylį užklupo tridienė karštinė, jis labai karščiavo, žvakutę jis tuoj pat išviduriuodavo, o sirupo negėrė. Tada išbandėme naminės degtinės kompresą. Ištrynėme visą kūnelį ir vėdavome. Temperatūra nukrisdavo tik labai trumpam – maždaug dvidešimčiai minučių, todėl tą procedūrą reikia dažnai kartoti.

– Ar visuomet dėl vaiko karščiavimo kreipiatės į gydytojus? Pagal ką sprendžiate, kada reikia tai daryti?

L.Gradauskienė: – Taip, kreipiuosi visada, nes žinau, kad gali būti ir pavojingų atvejų. Tai ypač svarbu, jeigu karščiuoja kūdikis. Tačiau mano vaikai jau ūgtelėję: vienam - penkeri, o kitam – dvylika metų. Jeigu karščiavimas tęsiasi ilgiau, paūmėja ligos simptomai ir jaučiame, kad patys neišsikapstysime, tuomet kreipiamės pagalbos į gydytojus.

A.Smilgevičiūtė: – Iš karto į gydytojus nesikreipiu. Stebiu vaiko savijautą, simptomus. Tačiau jeigu kas nors man kelia įtarimą ar nerimą, paskambinu gydytojai, su ja pasitariu. Jeigu karščiavimas laikosi ilgiau negu tris dienas, simptomai man nėra aiškūs ar matau, kad būklė blogėja, tada jau apsilankome ir pas gydytojus. Neseniai mano vaikas karščiavo ir ant liežuvio atsirado neaiški dėmelė, tada nieko nelaukdama kreipiausi į gydytoją. Paaiškėjo, kad vaikui stomatitas.

Kalbino Laura Valeikaitė

Lietuvos sveikata